JAV išlaipino pirmą žmogų Mėnulyje, tačiau Rusijos mokslininkai ir kosmoso tyrinėtojai žvelgia į naują tikslą – įkurti ten koloniją.
Žemės palydove atrasti vulkaniniai tuneliai galėtų tapti natūraliu prieglobsčiu pirmajai kolonijai, teigia kosmonautai ir mokslininkai.
Tyrėjai jau seniai įtarė, kad vulkaninės Mėnulio praeities palikimas – požeminis lavos kanalų tinklas, o 2008 metais darytos Japonijos kosminio aparato „Kaguya“ nuotraukos parodė galimą kelią ten patekti – paslaptingą, keleto metrų gylio angą paviršiuje, praneša „Reuters“.
„Šis naujas atradimas, kad Mėnulis gali turėti gana akytą kūną, gali reikšmingai pakeisti mūsų požiūrį į bazių Mėnulyje kūrimą“, – teigė veteranas kosmonautas Sergejus Krikaljovas, vadovaujantis Rusijos „Žvaigždžių miesto“ kosmonautų rengimo centrui.
„Jei paaiškės, kad Mėnulyje yra ne vienas urvas, galintis šiek tiek apsaugoti nuo radiacijos ir meteorų liūčių, taigi gali būti dar įdomesnė kelionių kryptis nei manyta iki šiol“, – forume apie pilotuojamų kosminių skrydžių ateitį kalbėjo jis.
Forume parodytos nuotraukos, kuriose matyti į bunkerius panašios pripučiamos palapinės, išmarginusios Mėnulio kraštovaizdį, padėjo dalyviams įsivaizduoti, kaip tokia bazė atrodytų.
„Nebūtų jokio reikalo kasti Mėnulio dirvožemio ir statyti sienas bei lubas. Užtektų panaudoti pripučiamą modulį su tvirtu išoriniu sluoksniu urvui sandariai uždaryti“, – kalbėjo S. Krikaljovas.
Pirmoji tokia kolonija Mėnulyje galėtų įsikurti iki 2030 metų, skaičiavo mokymo centro mokslo skyriaus pavaduotojas Borisas Kriučkovas.
Pasaulio kosmoso agentūroms diskutuoti, kur keliauti už Žemės žemosios orbitos ribų, kalbama apie galimas misijas į asteroidus ar Marsą. Tačiau Europos kosmoso agentūros (ESA) pilotuojamų skrydžių programos vadovas teigė, kad Mėnulis taip pat atrodo patraukliai.
„ESA vis dar daug dėmesio skiriama Mėnuliui. Būtų natūralu pirmiausiai keliauti ten“, – „Reuters“ sakė Martinas Zellas.
