kaguya

Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų. Mėnulis, žinia, turi dvi puses. Regimoji visados atgręžta į Žemę, nematomoji – visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę). Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos.

JAV išlaipino pirmą žmogų Mėnulyje, tačiau Rusijos mokslininkai ir kosmoso tyrinėtojai žvelgia į naują tikslą – įkurti ten koloniją. Žemės palydove atrasti vulkaniniai tuneliai galėtų tapti natūraliu prieglobsčiu pirmajai kolonijai, teigia kosmonautai ir mokslininkai.

Naujasis urano paplitimo Mėnulio paviršiuje atlasas tirpdo branduolinės pramonės viltis naudoti šiuos išteklius komerciniais tikslais. Šis atlasas, kuris buvo sudarytas remiantis Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ atliktų Mėnulio tyrimų duomenimis, atskleidė, kad urano koncentracija Mėnulyje yra palyginti maža, tačiau padės įminti kai kurias Mėnulio susidarymo paslaptis, skelbia „Space.

Japonijos kosminis zondas „Kaguya“ Mėnulio paviršiuje aptiko atvirą 65 metrų skersmens angą, vedančią į mažiausiai 80 metrų gylyje esantį požeminį tunelį. Beveik 2 metus aplink Mėnulį skriejusio palydovo „Kaguya“ atsiųstas nuotraukas analizuojantys mokslininkai mano, kad šis tunelis gali vesti į dar didesnę požeminę olą. Anga į požemį buvo aptikta netoli seisminės veiklos požymiais išsiskiriančio Marius Hills regiono. Analizuojant nuotraukas nustatyta, kad anga yra 65 metrų skersmens.

„Kosminio tarano“ operacijos rezultatai užminė NASA keblią mįslę: nors LCROSS kosminis zondas įsirėžė į Mėnulį taip, kaip buvo numatyta, po smūgio turėjusio pakilti dulkių ir nuolaužų debesies Žemėje niekas nepamatė. Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį „Cabeus“ kraterį nuo NASA kosminio aparato LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) atskirta raketos nešėjo pakopa „Centaur“ trenkėsi 9 010 km/h greičiu.

Rytoj 13.30 val. Lietuvos laiku į Mėnulį trenksis NASA kosminis zondas LCROSS. Šį vieną įspūdingiausių „kosminių fejerverkų“ stebės kosminių sekimo priemonių ir antžeminių observatorijų tinklas bei tūkstančiai astronomijos mėgėjų. Neturintys 10 – 12 colių skersmens teleskopų arba gyvenantys ten, kur Mėnulio stebėjimo sąlygos bus nepalankios, LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) smūgį į Mėnulį galės stebėti internetu – NASA TV šį įvykį tiesiogiai transliuos savo svetainėje.

Kinija šiandien pranešė baigusi kurti 3D didelės raiškos Mėnulio paviršiaus žemėlapį. Tai laikoma dideliu žingsniu į priekį ruošiantis būsimosioms nusileidimo Mėnulyje misijoms, praneša „Physorg.com“. 2003 m. iškėlusi į kosmosą pirmąjį savo astronautą, Kinija siekia iki 2012 m. Mėnulyje nuleisti pirmąjį savo mėnuleigį, o apie 2020 m. išlaipinti jame savo astronautus.

Nauji Mėnulio paviršiaus stebėjimų duomenys privertė NASA pakeisti numatyto kosminio zondo LCROSS „taikinio“ koordinates. Dabar zondas įsirėš į prie Mėnulio pietų ašigalio esantį „Cabeus“ kraterį.

Japonijos mokslininkai pranešė, kad Mėnulį tyręs kosminis zondas „Kaguya“ jo paviršiuje aptiko urano. Tai pirmasis patikimas įrodymas, kad Mėnulio grunte esama šio radioaktyvaus elemento, skelbia „Space.com“. Apie šį atradimą buvo pranešta JAV vykusioje 40-ojoje Mėnulio ir planetų tyrimų konferencijoje bei leidinyje „Proceedings of the International Workshop Advances in Cosmic Ray Science“. NASA/Scanpix nuotr. Pasak „Space.

JAV astronomai sudarė patį tiksliausią iki šiol Mėnulio pietų ašigalio regione esančių kraterių žemėlapį, pranešė NASA. Tirdami kraterių paviršių Kalifornijoje esančiu „Goldstone Solar System Radar“ radijo teleskopu, mokslininkai sudarė erdvinį 500x400 kilometrų dydžio Mėnulio regiono žemėlapį, kurio raiška siekia 40 metrų viename vaizdo taške, o aukščio paklaida neviršija 5 m. NASA nuotr.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA pranešė, kad rytoj, birželio 10 dieną, 18.30 val. Grinvičo laiku jos kosminis zondas „Kaguya“ įsirėš į Mėnulio paviršių pietiniame jo pusrutulyje esančio Gillo kraterio rajone. Pasak JAXA atstovų, 6 000 km/h greičiu skriejančio „Kaguya“ palydovo susidūrimo su Mėnulio paviršiumi metu bus matomas šviesos žybsnis ir pakilęs dulkių bei nuolaužų debesis.

Tai, ką matote – Mėnulio paviršius iš 20 kilometrų aukščio, nufilmuotas žemėjančia orbita aplink jį skriejančio Japonijos kosminio zondo SELENE („Kaguya“). Šiam Mėnulio palydovui, paleistam 2007 m., beliko darbuotis tik 2 dienos: birželio 10-ąją pagal orbitos apskaičiavimus jis turėtų įsirėžti į Mėnulio paviršių.

Turbūt visi esame matę, kaip atrodo Mėnulio užtemimas, bet kaip jis atrodo žvelgiant iš paties Mėnulio? Aplink Mėnulį skriejantis Japonijos zondas „Kaguya“ vasario 10 d. perdavė į Žemę nuotraukas, kuriose matyti, koks vaizdas atsiveria iš Mėnulio, kai Žemė užstoja Saulę. Vieną akimirką Žemė tampa kosminiu žiedu su spindinčiu Saulės deimantu.

Viltys, kad Mėnulio ašigalių regionuose gali būti vandens ledo sankaupų, blėsta: Mėnulį tiriančio Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ perduotose nuotraukose jokių ledo požymių nepastebėta, pranešė „New Scientist“. Hipotezė, kad Mėnulio pietų ašigalyje esančiame Shackletono krateryje, kurio beveik neapšviečia Saulės spinduliai, gali būti kometų atnešto ledo sankaupų, buvo tokia patraukli, kad NASA šią vietą įtraukė į labiausiai tinkamų nuolatinei bazei statyti Mėnulio regionų sąrašą.

Japonija penktadienį iš Tanegashimos kosmoso centro paleido H-2A raketą nešėją su pirmąja šalies Mėnulio tyrimų stotimi, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Raketa, japonų vadinama „Kaguya“, gabena 3 tonų pagrindinį palydovą bei 2 mažesnius palydovus, sveriančius po 50 kilogramų. „Kaguya“ bus pirmasis ir techniškai pažangiausias aparatas, pradedantis Mėnulio tyrimus po JAV „Apollo“ programos pabaigos 1972 metais, teigia Japonijos kosmoso tyrimų pareigūnai.