„Kosminio tarano“ operacijos rezultatai užminė NASA keblią mįslę: nors LCROSS kosminis zondas įsirėžė į Mėnulį taip, kaip buvo numatyta, po smūgio turėjusio pakilti dulkių ir nuolaužų debesies Žemėje niekas nepamatė.
Į Mėnulio Pietų ašigalio rajone esantį „Cabeus“ kraterį nuo NASA kosminio aparato LCROSS (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite) atskirta raketos nešėjo pakopa „Centaur“ trenkėsi 9 010 km/h greičiu. Mokslininkai tikėjosi, kad po šio 2,2 t svorio pakopos smūgio į kraterio dugną Mėnulio paviršiuje jame atsiras 18 – 21 metrų skersmens ir maždaug 4,8 m gylio duobė, o į viršų bus išmestos maždaug 385 tonos Mėnulio paviršiaus dulkių ir grunto. Buvo apskaičiuota, kad šio dulkių ir nuolaužų debesies plotis turėtų siekti 20 kilometrų, o jis pakils į maždaug 8 – 15 kilometrų aukštį.
NASA iš anksto gana plačiai reklamavo šį „kosminį fejerverką“, siūlydama astronomijos mėgėjams susidūrimą stebėti mėgėjiškais teleskopais ir pateikdama išsamias stebėjimų instrukcijas.
Tačiau įvyko tai, ko niekas nesitikėjo: nors paskui „Centaur“ į Mėnulį skriejantis LCROSS zondas užregistravo šiluminį „Centaur“ susidūrimo pėdsaką, dulkių debesies vizualiai užfiksuoti nepavyko, praneša „New Scientist“.
Pasak kai kurių komentatorių, susidaro įspūdis, tarsi „Centaur“ pakopa ir LCROSS zondas tiesiogine to žodžio prasme prasmego Mėnulio kraterio „gelmėje“. LCROSS eksperimentą stebėjusios antžeminės observatorijos ima apibendrinti savo stebėjimų rezultatus, kurie, kaip jau aiškėja, yra gana migloti.
Pasirodo, net patys galingiausi planetos optiniai teleskopai, kurie susidūrimo metu buvo nukreipti į Mėnulį, arba nieko „nepamatė“, arba jų stebėjimų rezultatus labai sunku interpretuoti.
Pasak žurnalo „Sky and Telescope“, iš 19 LCROSS „kosminį taraną“ stebėjusių pasaulio observatorijų 5, įskaitant Arizonos universiteto (JAV) MMT observatorijos 6,5 metrų skersmens teleskopą, nesugebėjo užregistruoti jokių susidūrimo požymių. Dar 6 pranešė kol kas neturinčios tokių duomenų, o 7 skelbia dar neapsisprendusios dėl gautų rezultatų.
Vienintelė Kit Peak observatorija Arizonoje paskelbė, kad jai po LCROSS smūgio į Mėnulio paviršių „galbūt“ pavyko užregistruoti natrio pėdsakų, tačiau mokslininkai dėl tokios išvados nėra visiškai tikri.
Kosminių stebėjimų priemonių rezultatai yra aiškesni. Pavyzdžiui, NASA pranešė, kad aplink Mėnulį skriejantis LRO palydovas smūgio metu užregistravo medžiagos, kurioje buvo aliuminio pėdsakų, išmetimą, ir po smūgio paviršiuje likusią įdaubą.
Kodėl iš anksto vaizdingu laikytas „kosminis fejerverkas“ nepavyko, mokslininkai dar turės išsiaiškinti. Manoma, kad iš tikrųjų Mėnulio paviršiaus sudėtis „Cabeus“ kraterio rajone neatitinka NASA susidaryto modelio. Kai kurie mokslininkai kelia prielaidą, kad kraterio dugne galėjo būti labai storas Mėnulio dulkių sluoksnis, kuris „prarijo“ „Centaur“ pakopą, neišmesdamas jokio grunto medžiagos debesies. Ankstesni Indijos kosminio aparato „Chandrayaan-1“ ir Japonijos zondo „Kaguya“ tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šio Mėnulio regiono paviršius nuklotas storo dulkių sluoksnio.
