Viltys, kad Mėnulio ašigalių regionuose gali būti vandens ledo sankaupų, blėsta: Mėnulį tiriančio Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ perduotose nuotraukose jokių ledo požymių nepastebėta, pranešė „New Scientist“.
Hipotezė, kad Mėnulio pietų ašigalyje esančiame Shackletono krateryje, kurio beveik neapšviečia Saulės spinduliai, gali būti kometų atnešto ledo sankaupų, buvo tokia patraukli, kad NASA šią vietą įtraukė į labiausiai tinkamų nuolatinei bazei statyti Mėnulio regionų sąrašą. 10,5 kilometrų skersmens Shackletono kraterio kraštuose yra tinkamų vietų kosminių laivų moduliams nusileisti. Be to, kraterio vidus beveik nuolat skendi šešėlyje – vadinasi, čia galėjo išlikti vandens ledo sankaupos.
Japonijos zondo „Kaguya“ padarytose Shackletono kraterio nuotraukose neaptikta jokių paviršiuje esančio ledo požymių.
Tačiau Japonijos zondo vaizdo kameros, galinčios Mėnulio paviršiuje fiksuoti vos 10 metrų dydžio objektus, nuotraukose nebuvo pastebėta jokių atspindžių, kurie galėtų preliminariai patvirtinti, kad kraterio viduje gali būti ledo. Tiesa, nuotraukas išanalizavę Japonijos kosmoso tyrimų agentūros mokslininkai neatmetė galimybės, kad ledo gali būti po mėnulio dulkių sluoksniu arba jo dalelės gali būti susimaišiusios su dulkėmis.
Net ir pastaruoju atveju tai gali būti naudinga statant šioje vietoje nuolatinę bazę, teigia Kembridžo universiteto astronomas Gerry Giomore‘as. Pasak jo, viskas priklausys nuo ledo išgavimo iš Mėnulio grunto ir skysto vandens gavybos kaštų.
Tikimasi, kad į klausimą, ar Mėnulio ašigaliuose esama vandens ledo, padės atsakyti šiuo metu į Mėnulį skriejantis Indijos zondas „Chandrayaan-1“: jame esantys prietaisai tirs Mėnulio paviršiaus cheminę sudėtį ir sudarinės jo mineralinių išteklių žemėlapį.
