Nors astronomai tvirtina, kad antradienį pro Žemę pralėksiantis asteroidas 2005 YU55 jai nekelia pavojaus, ar tą patį galima pasakyti ir apie Mėnulį?
Lėktuvnešio dydžio asteroidas 2005 YU55 arčiausiai Žemės bus lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Artimiausią Žemei jo orbitos tašką nuo mūsų planetos paviršiaus tuo metu skirs maždaug 325 000 kilometrų atstumas. Asteroidas 2005 YU55 lėks vidinėje Mėnulio orbitos aplink Žemę dalyje, o Mėnulis yra už maždaug 386 242 kilometrų nuo Žemės. Taigi, daug kam kyla klausimas, kokios būtų šio maždaug 400 metrų skersmens asteroido smūgio į Mėnulį pasekmės? Ar tokio dydžio kosminė uola jo nesunaikintų? – klausia „Space.com".
Spėlioti verčia mokslininkų tvirtinimas, jog toks didelis dangaus kūnas taip arti Žemės pralėks pirmą kartą, o ateityje šis dangaus kūnas gali kelti Žemei potencialų pavojų. Taigi, kitų priartėjimų prie Žemės metu jis potencialiai gali būti pavojingas ir Mėnuliui.
NASA Artimų Žemei kosminių objektų programos Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje vadovas Donas Yeomansas tvirtina, kad prie Žemės artėjantis asteroidas 2005 YU55 nesusidurs su Mėnuliu. Tuo metu, kai šis asteroidas vidinėje Mėnulio orbitos dalyje pro Žemę lėks 13 km/s greičiu, Mėnulis bus įveikęs maždaug ketvirtadalį savo kelio priešingon Žemei pusėn. Taigi, 2005 YU55 ir Mėnulis prasilenks tarsi du laivai naktyje, juos abu skirs didesnis nei 240 000 kilometrų atstumas, aiškina mokslininkas.
Tačiau kas būtų, jei toks susidūrimas kada nors įvyktų? Ar šis asteroidas yra pakankamai didelis, kad nuniokotų Mėnulį?
„Tai be jokių abejonių būtų tikrai rimtas įvykis. Smūgis nepakeistų Mėnulio orbitos, tačiau paliktų didelį, mažiausiai 4 skersmens, kraterį Mėnulio paviršiuje. Lyginant su kitais Mėnulio krateriais, jis būtų įspūdingas, tačiau palyginti nedidelis" – sakė mokslininkas. Jis priminė, kad didžiausias Mėnulyje smūginis krateris yra maždaug 2 500 kilometrų skersmens.
Pasak D. Yeomanso, asteroido 2005 YU55 dydžio dangaus kūnai pataiko į Žemę vidutiniškai kartą per 100 000 metų, o kadangi Mėnulis yra kur kas mažesnis už Žemę taikinys, tokie asteroidai į jį pataiko dar rečiau, kartą per kelis šimtus tūkstančių metų. Tačiau kadangi Mėnulyje nėra atmosferos, tektoninio aktyvumo ir erozijos, visi tokių susidūrimų pėdsakai puikiai išliko iki mūsų dienų.
Mokslininkas aiškina, kad jei 400 metrų skersmens akmeninis asteroidas rėžtųsi į Mėnulį, smūgio bangos stiprumo pakaktų, kad nuo Mėnulio paviršiaus pakeltoms dulkėms ir gruntui būtų suteiktas greitis, leidžiantis įveikti Mėnulio trauką. Taigi, nuolaužų debesis lėkdamas kosmosu galėtų pasiekti Žemę. Pasak D. Yeomanso, didžioji dalis iš Mėnulio atlėkusių nuolaužų sudegtų mūsų planetos atmosferoje, tačiau didesni jų fragmentai galėtų nukristi ant Žemės paviršiaus. Esą taip jau yra nutikę tolimoje praeityje, kai į Mėnulį pataikydavo didesni dangaus kūnai.
Kad asteroidas galėtų visiškai sunaikinti Mėnulį, išsviesdamas Žemės pusėn milžiniškus jo fragmentus ir galbūt sunaikindamas gyvybę mūsų planetoje, jis pats turėtų būti kone Mėnulio dydžio, sakoma pranešime. Tačiau NASA atstovas pabrėžia, kad tokio dydžio asteroidai mokslui nežinomi: pats didžiausias prie Žemės periodiškai prisiartinantis asteroidas yra vos 8 kilometrų skersmens.
Šiame vaizdo siužete – asteroido 2005 YU55 stebėjimų apžvalga.
