liūdesys

Viena iš sunkiausių patirčių asmeniniame gyvenime yra artimo žmogaus netektis. Kai tai nutinka netikėtai, daugelis nežino, kaip susidoroti su savo jausmais ir emocijomis, nes tokiose situacijose tai labai sudėtinga. Psichologė Rūta Navickė sako, kad kiekviename iš mūsų sielvartas gali pasireikšti labai įvairiai. Po artimo žmogaus netekties, pasak jos, sielvartas gali pasireikšti tiek viduje, tiek išorėje, tačiau šios išraiškos ne visada sutampa.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...

Radviliškio rajono bendruomenė su skausmu praneša, kad eidama 76-uosius metus mirė dailininkė Genovaitė Butkevičienė. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos Anapilin išėjo baisogalietė dailininkė Genovaitė Butkevičienė“, – rašoma pranešime. Pranešama, kada vyko laidotuvės Atsisveikinimas su velione – Baisogalos šaulių namuose vyko lapkričio 28 d. (antradienį), nuo 8 iki 16 val. Šv. Mišios vyko antradienį, 9 val., Baisogalos parapijos bažnyčioje. Urna buvo išnešama 16 val.

Laidojimo Paslaugų Centras su giliu liūdesiu praneša, kad lapkričio 26 d. netekome ilgamečio televizijos operatoriaus Liongino Grigonio (1945–2023). „Lionginas Grigonis dažniausiai filmavo menines ir muzikines laidas bei dokumentinius filmus.

Kauno bendruomenių centų asociacija su giliu liūdesiu praneša, kad netekome Petrašiūnų bendruomenės centro aktyviosios narės Danutės Babulytės-Varkalienės. „Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome Petrašiūnų bendruomenės centro aktyviosios narės, mielos, visada besišypsančios Danutės Babulytės-Varkalienės.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Kiekvieni santykiai reikalauja pasitikėjimo ir sąžiningumo, tačiau kartais gyvenimas klostosi visai kitaip, nei mes norėtume ir mums kyla klausimai dėl partnerio ištikimybės. Kokie yra ženklai, kurie rodo, kad partneris jums neištikimas? Kodėl žmonės pasirenka išduoti savo antrą pusę bei kaip gyventi po to, kai likai įskaudintas? Į šiuos klausimus atsakė psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Agnė Vaiciukevičienė.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu psichologinę krizę išgyvena 42,2 proc. žmonių – 12,5 proc. daugiau nei pernai. Kaip galimas to priežastis, tyrėjai įvardija vis dar nesibaigusią koronaviruso pandemiją ir karą Ukrainoje.

Naujieji metai ateina su nauja viltimi, naujais siekiais ir pažadais būti geresniais sau ar kitiems. Visgi, labai greitai pamatome, kad įvykdyti savo Naujųjų metų naktį sugalvotus pažadus ne taip ir paprasta. Dėl to pradedame liūdėti, kaltinti save, o trečiasis sausio pirmadienis ne veltui vadinamas pačia liūdniausia metų diena. Mėlynasis pirmadienis (angl. blue Monday) skelbiamas liūdniausia metų diena.

Praėjus didžiausioms metų šventėms, kurių metu daugelį užvaldo pakili nuotaika, jaukus šurmulys ir laukimo jausmas, ne vienas iš mūsų susimąsto – o kas gi toliau? Dažnas metų pradžioje netikėtai susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais, kurie pasireiškia vidine tuštuma, liūdesiu, vienišumo jausmu ar mintimis, kad ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip tikėtasi.

Mama pasidalino anoniminiu laišku, kuriame išsakė viską, ko nedrįstų pasakyti jokiam kitam žmogui. Moteris atvira – nors ji augina du savo vaikus, nenorėtų auginti nė vieno. Atvirame ir nuoširdžiame laiške moteris rašo, kad jai taip patiko ankstesnis jos gyvenimas be vaikų, kad norėtų, jog nebūtų jų susilaukusi. Dviejų berniukų mama sako, kad myli savo sūnus visa širdimi ir daro viską, kad tik jų gyvenimas būtų pilnas džiaugsmo.

Ruduo ne vienam asocijuojasi su slogesne nuotaika, jėgų trūkumu ir, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užklumpančiu liūdesiu. Kai kuriuos net aplanko mintis, kad galbūt jie susirgo depresija, tačiau ar tikrai ji prasideda būtent taip? Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo yra viso labo natūralus gamtos reiškinys, kurį žmonės gana dažnai sieja su depresija.

Šeimininkas socialiniuose tinkluose pasidalijo širdį draskančiu vaizdu. Anot jo – šis niekada nebenorės palikti savo augintinio vieno. Namų stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vienas likęs šuo ilgisi savo šeimininko. Keturkojis pasiėmęs šeimininko batą jį apsikabino ir įsitaisė ant sofos. Paprastas ir nuoširdus poelgis ištirpdė širdis.

Artimo žmogaus netektis dažniausiai yra gyvenimą supurtantis įvykis. Kartu su juo ateina įvairūs išgyvenimai ir jausmai: nežinomybė, baimė, liūdesys, skausmas. Tačiau dažnas nežino, kaip su visu tuo susitvarkyti. Apie tai, kas yra gedėjimas ir kaip jį ištverti naujienų portalui tv3.lt pasakoja Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus. Psichologas nurodo, kad gedėjimas yra ilgalaikis procesas, keičiantis žmogaus gyvenseną, savęs ir kitų supratimą.

Eidamas 82-uosius metus rugpjūčio 7-ąją po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas Rimantas Marčėnas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. Jis yra Nomedos Marčėnaitės tėtis. Šiandien Kaune su R.Marčėnu plūsta atsisveikinti būrys giminių, artimųjų, šeimos narių. Į paskutinę kelionę tėtį išlydi Nomeda ir Rusnė Marčėnaitės, jų mama bei kiti artimiausi šeimos nariai ir draugai.  Artimieji prašė Rimantą pagerbti vos vienu gėlės žiedu.

„Mes dažnai sakome, kad sveikata – didžiausias turtas, esame įpratę rūpintis savo fizine sveikata, tačiau vis dar skiriame nepakankamai dėmesio psichinei, emocinei savijautai“, – geros psichinės būklės paslaptis šio sekmadienio laidoje „Pasaulis pagal moteris“ atskleis psichiatrė, psichoterapeutė Jovita Gureckytė.

Socialiniuose tinkluose paplito jautrus ir liūdnas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įspūdingas reginys. 300 dramblių gedėjo Širilankoje nužudyto jų lyderio. Matyti, kaip gyvūnai švelniai prisiliečia prie mirusio gentainio bei girdėti, kokį netekties skausmą jie patiria. Tragiškas vaizdas patraukė vietinių gyventojų dėmesį, todėl jie užfiksavo reginį ir paviešino jį internete, kad tai būtų pamatyta visame pasaulyje. Drambliai geba jausti gilias emocijas ir jas pademonstruoti.

Ruduo, atneša vėsesnius orus ir nuolatinį lietų, tai viena iš nedaugelio priežasčių, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, niūrus slogutis jų ilgai nevargina, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant.

Nėštumas Daivai nerimo nekėlė – laukimo laikotarpis buvo sklandus, tačiau viskas pasikeitė vos gimus vaikui. „Supratau, kad kažkas ne taip, kai pamačiau sūnaus kojyčių pirštukus. Pirmasis mūsų pasimatymas buvo labai trumpas, nes jį greitai pervežė į Kauno klinikas, o mane namo išleido po kelių parų. Tada ir prasidėjo naujas gyvenimo etapas“, – pasakoja Daiva, kurios vaikui Kauno klinikose buvo nustatytas retas Apert sindromas.

Vaikelio laukimas – didžiulis džiaugsmas, tačiau bent pusė moterų po gimdymo susiduria su bloga nuotaika, liūdesiu, kuriam užsitęsus iškyla depresijos rizika. Specialistai pataria nepalikti moters vienos su kūdikiu, jai padėti ir leisti bent porą valandų per dieną atitrūkti nuo motinystės rūpesčių. Gydytoja psichoterapeutė Aušra Stankūnienė sako, kad yra daug veiksnių, kurie turi įtakos nėštumo metu ir po gimdymo pasireiškiančiai nuotaikų kaitai.

Skelbiama vienatvės epidemija. Jos daroma žala sveikatai prilyginama rūkymo daromai. Tačiau ne viskas taip vienareikšmiška. Lapkričio 15 dieną žurnale Rolling Stone paskelbtas išsamus straipsnis, skirtas Tesla ir SpaceX įkūrėjui Elonui Muskui. Kalbėdamas su jo autoriumi Neilu Straussu, verslininkas padarė tai, ką žmonės jo vietoje daro retai: paprašė žurnalisto patarimo asmeninio gyvenimo klausimu. „Gal turi idėjų, su kuo galėčiau susitikinėti? – paklausė Muskas.

Pakelti nuotaiką ir būti laimingesniais mums gali padėti daugelis dalykų ir vienas iš jų – maistas. Visgi, daugelio nusivylimui, tai nėra pica, traškučiai ar saldainiai, o būtent sveiki bei maistingomis medžiagomis praturtinti produktai. Apie tai, kodėl apimti liūdesio puolame prie nesveiko maisto ir koks maistas išties pakelia nuotaiką, tv3.lt skaitytojams pasakoja trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė.

Moterys, kaip dauguma žino, yra jautresnės už vyrus – turi daugiau empatijos, tačiau ir pravirksta žymiai greičiau. Visgi taip būna ne visada. Visgi Miglė (vardas pakeistas) nebeapsikentė – jos vaikino jautrumas ją ima vesti iš proto. „Ką daryti – ar palikti tokį vaikiną? Tiesą sakant, jis man jau atsibodo. Vakarais, kai sutemsta – verkia. Jei kažką pasakai, ar šiek tiek griežčiau ar pikčiau, vėl verkia. Jei vėluoju 15 minučių susitikti – verkia.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino žmoniją neleisti įsigalėti liūdesiui dėl pasaulį krečiančio įvairių pavidalų smurto. Pontifikas, sakydamas homiliją per pamaldas Laterano Šv.Jono bazilikoje Romoje, neminėjo jokio konkretaus smurto išpuolio, bet sakė: „Negalime leistis užvaldomi nuovargio. Neleistinas jokio pavidalo liūdesys, net jeigu turime priežasčių liūdėti – dėl daugelio rūpesčių ir įvairių smurto pavidalų, žeidžiančių mūsų žmogiškumą.

Susipažinkite su liūdniausiu pasaulio kačiuku. Kinės Maggie Liu augintinė Luhu turi beveik 90 tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“. Internautus žavi milžiniškos ir liūdnos Maggie augintinės akys. Ar šis kačiukas iš populiariausio gyvūnėlio sosto gali išversti paniurėlį Grumpy? Manome, kad taip.

Atėjus vasarai, kai dauguma jaunimo lekia atostogauti ir mėgautis antrų pusių bei draugų kompanija, kiti pasijunta vieniši. Savo gerbėjus nustebino ir socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė. Pirmąjį vasaros šeštadienį ji savo paskyroje parašė žinutę, kurioje justi vienišumo ir liūdesio gaidos (kalba netaisyta). „Blemba noriu tureti vaikina...Normalu..ALIOO? Jau taip nusibodo buti vienai.. man uztektu vaikino kuris mane apkabintu, vakarais parasytu labanaktis, tu man rupi.

Žinių radijas Po kiekvienų ilgesnių švenčių pas psichologus, psichiatrus, kreipiasi daugiau klientų, prašydami pagalbos, „Žinių radijui“ sakė psichologas Albinas Bagdonas. Visgi jis pažymi, kad pavadinti depresija žmonių savijautą po švenčių būtų per stipru: „Tam tikri simptomai yra, bet žodis „depresija“ daugiau reiškia ligą, sutrikimą, tai man tas žodis per stiprus.

  Kai kas nors esantis šalia liūdnas reaguoti galime dvejopai – pabėgti arba paguosti. Ką rinktumėtės jūs?  Knygos „Walk in the Dark“ autorė Barbara Brown Taylor savo knygoje teigia, jog geriausia, ką galite padaryti tai prisėsti šalia žmogaus, patogiai susidėti rankas ir ištarti: „Turiu visą dieną, papasakok, kas nutiko“(huffingtonpost.com). Rašytoja buvo pakviesta į garsios amerikiečių televizijos laidos „Oprah“ filmavimą. „Turiu mokyklą, kurioje mokosi 300 mergaičių.

Reiškinys, kai moterys po lytinio akto pajunta liūdesį ir melancholiją, nėra plačiai analizuojamas ir tradiciškai būdavo priskiriamas toms moterims, kurios yra patyrusios psichologine trauma pasibaigusią seksualinę prievartą. Tačiau Kvynslendo technologijų universiteto atlikta 200 jaunų moterų apklausa parodė, kad kas trečia (32,9 proc.) respondentė buvo patyrusi tokią savijautą – negatyvius pojūčius po visais požiūriais pasitenkinimą suteikusių lytinių santykių. „Nors net 32,9 proc.

Suvalgę paskutinius skanėstus, likusius nuo gerokai mūsų kišenes patuštinusių švenčių, vėl grįžtame į darbus. Net oras už lango nedžiugina, tad nenuostabu, kad esate prastos nuotaikos. Ir, patikėkite, jūs – ne vienintelis toks, rašo dailymail.co.uk. Šią dieną britai pakrikštijo mėlynuoju pirmadieniu, o kalendoriuje ji atsirado dar 2005-aisiais akademiko Cliffo Arnallio dėka.

Įmonės „Arlekino projektai“ vadovas Tomas Ratautas save vadinantis tikrų tikriausiu Kalėdų Seniu atskleidė savybes, kurios yra būtinos šiam žiemos geradariui. „Gero stoto. Kalėdų Senelis turėtų sverti virš 120 kg mažiausiai. Jis turi būti aukštas, ne mažiukas, turi turėti gerą balsą. Svarbiausia – bendravimas, ypač su vaikais. Nesvarbu, kaip (elgiamasi, - red. past.) su suaugusiais, svarbiausi – vaikai.

Baimė ir nenoras eiti į mokyklą, uždarumas, liūdesys, nenoras bendrauti, laiko leidimas socialiniuose tinkluose. Visi šie požymiai liudija, kad vaikai patyria patyčias tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, akis į akį susidūrę su savo kankintojais. „Keldavausi apimta panikos maždaug 4 valandą ryto. Vien todėl, kad išaušdavo rytas ir man reikėdavo eiti į mokyklą. Tuomet prisiversdavau apsivemti ir kitaip vaizduoti rimtai sergančią, kad ir vėl galėčiau likti namie.

Religija, pirkinių terapija, vegetarizmas – internete gausu patarimų, kaip išsigydyti nuo depresijos. Jei į paieškos sistemą „Google“ įvesite žodžių junginį „kaip būti laimingam“ rasite milijonus patarimų – pavyzdžiui, jūsų laimei turėtų užtekti puodelio žaliosios arbatos ir daug žuvies. Nors kol kas depresija laikoma tokia sudėtinga liga, kad nežinoma, kaip ją gydyti, ir tokie gana kvaili patarimai, kaip įsigyti naują augintinį, šiuo atveju negali padėti. Svarbiausia padėties nepabloginti.

Rugpjūčio mėnesį lietuviai gyveno skirtingomis nuotaikomis. Laimingiausi jautėsi uteniškiai, vilniečiai ir kauniečiai. Liūdniausiai nusiteikę vasarą išlydėjo šiauliečiai. Iš viso savo nuotaikomis dalijosi beveik 10 tūkst. žmonių iš 84 miestų - rodo Lietuvos ir pasaulio miestų laimės lygį matuojantis socialinis projektas „Laimės barometras“. Jau antrą mėnesį iš eilės laimingiausio Lietuvos miesto poziciją projekto svetainėje happybarometer.com išlaiko Utena.

Žmogus po insulto nebegali jausti liūdesio jausmo, kadangi insulto metu smegenų dalis, atsakinga už emocijas, buvo sunaikinta, rašo telegraph.co.uk. 68 metų Malcolmas Myattas praleido 19 savaičių po to, kai patyrė insultą. Vyrui ne tik buvo pažeistos smegenis, atsakingos už emocijas, bet jis skundžiasi ir trumpos atminties sutrikimais. Ekspertai teigia, kad tokie atvejai, kai insultai sukeliai psichologinius, emocinius ir elgesio pokyčius, nėra reti. „Aš niekada nesu depresijoje.

Vis daugiau moterų ir vyrų seksologams skundžiasi, kad po lytinių santykių jie jaučiasi liūdni. Pasak specialistų, kalta čia ne krizė ar gripo baimė - taip būdavo ir seniau, tik niekas apie tai nekalbėdavo. “Po sekso vietoje euforijos ir džiaugsmo jaučiu tuštumą ir liūdesį. Nors ir seksas būna geras, ir partneris man patinka, tačiau patyrus orgazmą apima nenusakomo liūdesio jausmas, viskas atrodo tragiškai blogai”, - pasakoja 27-erių Inga, šiuo metu ieškanti gyvenimo draugo.

Jis žavus, mielas, su juo įdomu. Tau tikrai pasisekė – susitikinėji su išties šauniu vaikinu. Bet... kodėl neapleidžia jausmas, kad jis su tavimi tik žaidžia? Štai 7 požymiai, kurie turėtų sužadinti tavo įtarumą! 1. Jis neateina į pasimatymą. Nebūtinai tai reiškia, kad tu visą valandą prastovėjai lietuje jo laukdama sutartoje vietoje. Šiame mobiliųjų technologijų amžiuje tokie atvejai – itin reti. Taigi jis pasielgė civilizuotai: paskambino ir pranešė, kad neateis.

Reiškinys, kai moterys po lytinio akto pajunta liūdesį ir melancholiją, nėra plačiai analizuojamas ir tradiciškai būdavo priskiriamas toms moterims, kurios yra patyrusios psichologine trauma pasibaigusią seksualinę prievartą. Tačiau Kvynslendo technologijų universiteto atlikta 200 jaunų moterų apklausa parodė, kad kas trečia (32,9 proc.) respondentė buvo patyrusi tokią savijautą – negatyvius pojūčius po visais požiūriais pasitenkinimą suteikusių lytinių santykių. „Nors net 32,9 proc.

„Liūdniausia“ šių metų diena mokslininkų pripažinta sausio 21-oji Lietuvoje nepraėjo be nelaimingų atsitikimų. Kasmet pagal formulę apskaičiuotą „liūdnąją“ dieną, kuri minima trečiąjį sausio pirmadienį, didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė „Lietuvos draudimas“ sulaukė ketvirtadaliu daugiau klientų skambučių nei įprastą pirmadienį.

Dažnai pasibaigus šventėms pas mus atkeliauja prastos nuotaikos bangos, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, aplinkiniai ima erzinti, o ir savijauta, atrodytų, pablogėja... Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių.

Stresą patiriame visi. Bet ne visi vienodai greitai nurimstame. Kokių dar priemonių, be valerijonų lašų, gali griebtis tam, kad nusiramintum? 1. Užkrimsk riešutų. Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso.

Ar kada pagalvojote, kad verkti - sveika? Taip! Verkite kiek tik norite, nes tai suteikia ne tik psichologinį palengvėjimą, bet ir... Daro mus stipresniais. Kiekvienas verkimas sustiprina žmogaus vidinę būseną. Suteikia palaimą ir palengvėjimą. Dažnai būna, kad išsiverkus ant geriausios draugės peties palengvėja. Ir tai visiškai natūralu - su verkimu iš organizmo pasišalina neigiamos emocijos, prasta savijauta. Pašalina toksinus.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės mėgsta liūdnus filmus, nesvarbu, kokie jie verksmingi bebūtų ir kaip smarkiai jie plėšytų širdį? Studentas iš Pietų Korėjos panoro tai išsiaiškinti. Studentas iš Pietų Korėjos Ahn Dohyun laisvu nuo mokslų krimtimo metu mėgdavo žiūrėti liūdnus filmus apie tragišką meilę. Nors šie jį liūdindavo ir kartais priversdavo ašaroti, mėgstamiausius iš jų vaikinas žiūrėdavo vėl ir vėl.

Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių. Vieni retkarčiais, kiti – kaskart artinantis šventėms ūmai pajunta, kad džiaugsmas, užuot plūdęs į širdį kaip numato sezono scenarijus, traukiasi, jį negailestingai išstumia liūdesys.

Atrodo, kad šlapdriba ir pliurė ne tik gatvėje, bet ir žmonių galvose. Norėčiau aprengti juos ryškiai, kad ir raudonai. Na, jei ne raudonu paltu, tai bent raudonom pirštinėm ar raudonu šaliku. Ir klausiu savęs – ar tai ką nors pakeistų? Ar raudona aprangos detalė pakeistų veidų išraiškas? Ar paskatintų vieniems į kitus žvelgti paprasčiau, ne su paniekos, jei žvelgiama iš aukšto, ir ne su agresijos, nepasitikėjimo bei pavydo, jei žiūrima iš apačios, santykiu.

Dar 2011 metų pabaigoje „Napoli“ šventė pergalę Italijos čempionate, tačiau nuostabą sukėlė ekipos vartininko Morgano De Sanctiso reakcija. Komandos draugams pelnius ketvirtą įvartį bei įtvirtinus pergalę prieš „Lecce“ 4-2, kameros nukrypo į vartų sargą, kuris ne tik nesidžiaugė, bet ir skėsčiojo rankos bei kraipė galvą lyg pats būtų padaręs klaidą. Kadangi Italijoje netrūksta skandalų dėl neteisėto futbolininkų bendradarbiavimo su lažybininkais, kilo įtarimas, kodėl italas taip elgiasi.

Šven­ti­nei dep­re­si­jai už­klu­pusNet­ru­kus Ka­lė­dos ir Nau­jie­ji me­tai. Vie­ni jų lau­kia su ne­kant­ru­mu ir džiu­ge­siu, ki­tus apima liū­de­sys.

Atėjus rudeniui, daugelis tiek Lietuvos, tiek užsienio atlikėjų dažniausiai pristato liūdnas, melancholiškas dainas. Tačiau grupės „Tautinis Brandas" nariai tokių standartų nesilaiko ir paruošė savo gerbėjams linksmą ir energingą dainą. „Daina kitokia, nei daugelis mūsų klausytojų įpratę girdėti, atsisakome rusiškų ir pereiname prie daugiau europietiškos šokių muzikos stiliaus motyvų, tiesa, pasiliekame prie lengvo turinio dainų tekstų.