Baimė ir nenoras eiti į mokyklą, uždarumas, liūdesys, nenoras bendrauti, laiko leidimas socialiniuose tinkluose. Visi šie požymiai liudija, kad vaikai patyria patyčias tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, akis į akį susidūrę su savo kankintojais.
„Keldavausi apimta panikos maždaug 4 valandą ryto. Vien todėl, kad išaušdavo rytas ir man reikėdavo eiti į mokyklą. Tuomet prisiversdavau apsivemti ir kitaip vaizduoti rimtai sergančią, kad ir vėl galėčiau likti namie.“ Štai tokiais žodžiais apibūdino savo rytmečius viena iš patyčių aukų, kai ji bijojo išeiti iš namų, kad jos neužpultų vienmečiai paaugliai su skaudžiais komentarais ir pasityčiojimais.
Tūkstančiai paauglių visoje šalyje kenčia nuo patyčių, ir tai yra tikra bei vis auganti grėsmė. Kelios kančių dienos, savaitės, netgi mėnesiai ar metai, lydimi patyčių ir persekiojimų, kai paaugliai, dar neišmokę apsiginti ir tinkamai sureaguoti į nuolat teikiamą tokių pat kaip ir jie bendraamžių skausmą, lieka vieni su savo skausmu ir vienišumu. Manote, kad reikia bijoti mokyklose ar gatvėse jūsų vaiką persekiojančių ir skaudinančių paauglių? Deja, klystate!
Šių dienos kibernetikos persmelktoje kasdienybėje labiau verta bijoti, kad vaikai nuolat dienas leidžia prie kompiuterių ar kitokių išmaniųjų prietaisų, per kuriuos ir yra terorizuojami. Būtent interneto erdvė tampa didžiausia grėsme paaugliams, o specialistų pateikiami skaičiai apie internetines atakas per įvairius socialinius tinklapius tiesiog šiurpina.
Vien pernai bene 4 507 vaikai skambino Vaikų pagalbos telefono linija, tikėdamiesi būti išklausyti ir norėdami pasiskųsti apie patyčias socialiniuose tinkluose. Kreipimųsi skaičius pašoko net 87% nuo jų skaičiaus 2011 metais.
Dabar, kai visose mokyklose kaip tik prasidėjo, o gal kai kur ir pasibaigė Savaitė prieš patyčias, vaikai buvo ar yra perspėjami, mokomi, prašomi kalbėti apie bet kokią patyčių formą. Tėvai perspėjami stebėti savo vaikus ir ypač kreipti dėmesį į tai, ką vaikai veikia interneto erdvėje. Tai padės greičiau pastebėti problemą, greičiau ir neskausmingai ją išspręsti, todėl tėvai raginami stebėti, po kokius socialinius tinklus landžioja jų vaikai ir apie ką jie kalbasi su bendraamžiais, o gal ir ne vien su bendraamžiais. Beje, šįkart nekalbame apie tai, jog jaunesnio amžiaus vaikų, paauglių internete tyko ir kiti pavojai – jie lengvai gali tapti pedofilų aukomis.
Įsivaizduokite skausmą tėvų, kurie neteko savo vaiko po tokių patyčių. Šeima iš Wolverhamptono, netekusi 13 metų dukters, jau po jos mirties teigia radusi įrodymų, kad mergina buvo terorizuojama socialiniuose tinkluose. Neišvėrusi patyčių, mergina pasikorė savo miegamajame. Jos mama perspėja kitus tėvus nelikti nuošalyje ir stebėti, kuo vaikai užsiima internete.
Vos prieš kelias savaites Wolverhamptone iš gyvenimo pasitraukė vos 14-os sulaukęs vaikinas, kurio mirties priežastimi, kaip spėjama, tapo bendraamžių pasityčiojimai dėl natūralios jo plaukų spalvos. Paauglys buvo raudonplaukis, todėl jo tėvas yra įsitikinęs, kad tai ir tapo patyčių priežastimi. Tėvo teigimu, sūnus netgi persidažė plaukus, kad tik iš jo niekas nesityčiotų. „Iš labai draugiško ir laimingo paauglio sūnus tapo labai uždaras, liūdnas ir atrodė nutolęs“, – kalbėjo anglų spaudai vaikino tėvas. „Jis nieko man nepasakojo, nors prieš tai mėgdavo pajuokauti, demonstruodavo triukus, vaikis turėjo tikrai gerą humoro jausmą.“ Tėvo teigimu, sūnus nuolat ir daug bendraudavo su juo, tačiau vienądien jis nustojo pasakoti apie dienos įvykius, beveik visą laisvą laiką leisdavo užsirakinęs savo miegamajame. Paauglys tapo tylus, uždaras, liūdnas. Ir šios kelios paminėtos istorijos tėra ledkalnio viršūnė.
O kiek tėvų, netekusių savo vaikų, net neatkreipė dėmesį į vaiko pasitraukimo iš gyvenimo priežastis? O kiek dar tėvų, kurie net nesusimąstė, kokie pavojai tyko vaikų internetinėje erdvėje? Ar bent vienas susimąstėte, kaip galima paaugliško amžiaus pasiekusiam sūnui ar dukrai išaiškinti gyvenimo tiesas? Ar juos išmokėte apsiginti nuo nedraugiškai nusiteikusių paauglių ar jaunuolių? Paaiškinote, kad tikrovėje negalima pasaulio dalyti į juoda ar balta, nes yra ir kitokių gyvenimo atspalvių? Gal sau uždavę šiuos klausimus padėsite vaikams susivokti ir išaugti iš paaugliškų problemų bei sumažinsite šiurpią paauglių mirčių statistiką.
