Taip buna kai gimsta neticiukai ir is viso zmonems reikia atsilakstyti tiek kiek sirdis nori o paskui jau gimdykit o kas dabar darosi neissilakste tuokiasi ir ka

Puikiai suprantu kaip jaučiasi nusivylusi mama. Užauginau du sūnus, atrodo turėčiau džiaugtis. Dėl vaikų gyvenau, užmiršau savo svajones, paaukojau gražiausius savo gyvenimo metus, atidaviau save šimtu procentų. Atrodė, kad vaikams nieko netrūksta. Auginau su didžiule meile. Užmiršau kas esu ir kuom norėjau būti užaugusi. Vaikai augo pirmūnais, mažasis mokykloje buvo visuomenininkas, šokėjas. Jaučiausi esanti mama, kuri verta mamos vardo. Didžiavausi savo vaikais, jų pasiekimais ir savimi. Dešimtis kartų per dieną išgirsdavau "Mamyte, aš tave myliu!" Bet atėjo "paauglystė" :-( Nenoriu išsiplėsti savo istorija, tik noriu pasakyti kaip dabar jaučiuosi. Būti mama gali ne bet kuri. Visada tikėjau, kad buvau gera mama, taip sakė ir aplinkiniai, mokytojai, kaimynai, giminės ir draugai, net vaikų teisės. Šią akimirką esu visiškoje bedugnėje, iš kurios negaliu išlipti. Kiekvieną dieną esu murkdoma tame purve. Jaučiuosi pati blogiausia mama visoje visatoje, jaučiuosi niekam tikusi ir neverta būti mama. Mažasis nekenčia manęs taip stipriai, kaip vaikystėje mylėjo. Įniko į kompiuterinius žaidimus, nelanko pamokų, nenori baigti mokyklos, išėjo iš namų, užblokavo skambučius. Iš to nuostabaus berniuko girdžiu tik pagiežos, neapykantos žodžius. Nebesijaučiu esanti mama. Jaučiuosi niekam tikusi, gilioje bedugnėje įklimpusi ir net nežinau ar noriu iš ten grįžti. Mamytės, džiaukitės, kol dar galite būti šalia vaikų, juos apkabinti. Mėgaukitės kol jie maži ir vadina jus MAMA. Juk negali žinoti, kada tau gyvenimas atneš skausmą ir neviltį. Mylėkite savo vaikus, kol dar galite mylėti, didžiuokitės, kol galite didžiuotis nors ir mažais pasiekimais. Nežinau kur suklydau ir nežinau kaip sau atleisti. Didžiuojuosi mamomis, kurios sugeba išlikti MAMA. Man nepavyko.

Tikra tiesa, dabar kai yra apsisaugojimo priemonės , kai atšala aistra nieko nebelieka ir vaikai tampa našta vienai moteriai. Gerai kai viskas gerai, bet čia ne augintinis, kuriam irgi reikia kantrybės ir daug pinigų. Vargti vargą , o ne pramogauti , aukoti savo gyvenimą nelaukiant jokio atlygio, dar džiaukis , kad esi produkktyvus ir suteikei gyvybę už kurią esi atsakingas iki jo pilnametystės.

Pareigingos, atsakingos moterys taip ir baigia savo, kaip asmenybės gyvenimą ir lieka mama.

Didelės egoistės tokios mamelės.

Neskirta jai būti mama.Nevltui sakoma,kad motinos ,tai Dievo pasiuntiniai žemėje ir jomis ne visos gali,nesvarbu,kad moterimi gimė.Gaila,kad ji to nesuprato anksčiau .Čia joks trūkumas,tiesiog taip yra.

Nors sunkiomis sąlygomis, užauginau 3 sūnus. Bet niekada tokių minčių nebuvo, kad gailėčiausi būdama mama. Man tai skamba, kaip liguistos,nelaimingos moters dejonės. Reikalinga kuo sjubesnė pagalba iš artimųjų ir specialistų. Nes tai labai pakenks, o gal jau ir pakenkė, augantiems vaikams. Juk jie nesupranta ką reiškia tokios ligos. Jiems labiausiai reikia mylinčios mamos. Nes jei dabar jos pilnai neturės, gresia psichologinės traumos.

tikra tiesa sakot as uz jus!!!Geriau tada ju neturet.. As dabar issiskyrusi esu 3 metai bus turiu vaika ir nebnoriu daugiau nieko nebnoriu... bet gaila bus auginti viena vaika bet reaybe yra realybe.

Čia yra pas ją depresija,moteris apatiškas viskam,praeitimi gyvena.Gali būt kad jei pogimdyvine depresija.Nes ji gali tęstis gan ilgai ir nevieni metai.Ja reikia gelbėti ir pas psichologus tegul nueina.Tur.Dar gali būt kitų priežašciu.Visatai reikia gilintis ir padėti jei.Savu turėjau dukra,ne duok Dieve.