Gydytoja psichoterapeutė Aušra Stankūnienė sako, kad yra daug veiksnių, kurie turi įtakos nėštumo metu ir po gimdymo pasireiškiančiai nuotaikų kaitai.
Ypač didelės įtakos centrinės nervų sistemos veiklai turi hormoninės medžiagos.
„Moterys, kurioms išsivysto depresija po gimdymo, yra jautresnės hormonų pokyčiams, vykstantiems nėštumo metu. Žinoma, svarbu ir genetiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai, stresas, būsimos motinos emocinė būklė“, – sako A. Stankūnienė.
Pasak jos, atliktos studijos įrodė, kad depresijos po gimdymo epizodas pasireiškia 12–16 proc. pagimdžiusių moterų, o motinoms paauglėms ši dalis siekia iki 26 proc. Depresija po gimdymo turi dvi formas: trumpalaikis ir švelnus depresijos epizodas, vadinamas motinystės liūdesiu, ir sunki ir potencialiai grėsminga depresija po gimdymo.
„BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad bet kokios depresijos, iš jų ir pogimdyvinės, riziką 30 proc. sumažinti padeda ir tinkama mityba, kurioje gausu omega 3 riebiųjų rūgčių.
Motinystės liūdesys – dažnesnis
Pasak psichoterapeutės A. Stankūnienės, motinystės liūdesys po gimdymo nėra oficialiai diagnozuojamas, tačiau su juo dažnai susiduria gydytojai praktikai:
„Motinystės liūdesys po gimdymo pasitaiko 50–80 proc. pagimdžiusių moterų. Jam būdingi simptomai – bloga nuotaika, liūdesys, padidėjęs nerimas, dirglumas, verksmingumas, miego sutrikimai“.
Šie simptomai dažniausiai pasireiškia 3 arba 4 dieną po gimdymo, būklė pablogėja 5–7-ą dienomis. Visi negalavimai paprastai per 12 dienų praeina. Jeigu visi šie simptomai trunka ilgiau kaip 2 savaites, A. Stankūnienė pataria kreiptis pagalbos į medikus, nes maždaug 1 iš 5 moterų, kurioms pasireiškia motinystės liūdesio po gimdymo simptomai, išsivysto depresija po gimdymo, kuriai būdingi didžiosios depresijos simptomai.
Jie – itin pavojingi, nes yra susiję ne tik su bloga nuotaika, savęs kaltinimu, kad yra bloga mama, bet ir idėjomis apie savižudybę.
Trūksta vitaminų
Vaistininkė I. Norkienė pažymi, kad tam tikrų mikroelementų ir vitaminų trūkumas moters organizme gali sudaryti prielaidas pogimdyvinei depresijai progresuoti. Ji pastebi, kad dažnai po gimdymo, jei gimdant netenkama daugiau kraujo, organizme pritrūksta geležies.
Bemiegės naktys ar stresas dėl sergančio kūdikio gali nualinti nervų sistemą, kuri tiesiogiai susijusi su B grupės vitaminų įsisavinimu.
„Jaunoms mamoms labai naudingas vitamino B6 ir magnio derinys, kuris ne tik stiprina nervų sistemą, bet ir mažina raumenų spazmus po gimdymo. Be to, reikia atkreipti dėmesį į padidėjusį kalcio poreikį maitinant kūdikį, nes jis reikalingas kūdikio kaulams stiprinti, mamos dantų tvirtumui išlaikyti“, – aiškina vaistininkė I. Norkienė.
Kitas svarbus elementas, kurio gali trūkti po gimdymo, yra vitaminas D, nes nėščiosios dažnai vengia tiesioginių saulės spindulių. Vaistininkė sako, kad vitaminas D būtinas imuninei sistemai ir gerai nuotaikai palaikyti. Taigi jos minėti B grupės vitaminai, magnis, kalcis, vitaminai D ir E yra svarbiausi elementai, lemiantys pogimdyvinę moters būseną.
Svarbus emocinis palaikymas
Dažnai laikotarpiui po gimdymo būdingi nuotaikų svyravimai, tačiau juos reikėtų atskirti nuo depresinių simptomų:
„Dažnai moterys jaučiasi išsekusios, nuvargusios, dirglios – tai normalu, jei kūdikėlis visai mažas, moteris juo rūpinasi viena, neišsimiega naktimis. Jei šie simptomai išlieka ir tada, kai kūdikis jau paaugęs, ramiai miega naktimis, moteriai jau reikia pagalbos“.
Anot A. Stankūnienės, svarbu pastebėti, kad moteris blogai jaučiasi, nepasitiki savimi, pradeda kalbėti, kad yra bloga mama, kad neužaugins vaiko, nustoja juo rūpintis, kaltina save, o ypač tada – kai pradeda kalbėti, jog nebemato prasmės gyventi ar išsako mintis apie savižudybę.
Psichoterapeutės nuomone, norint apsaugoti moteris nuo pavojaus, kad išsivystys depresija po gimdymo, reikalingas moters ir šeimos švietimas supažindinant su laikotarpiu po gimdymo.
„Reikėtų pagerinti motinų priežiūrą iki gimdymo ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, tačiau svarbiausias ir būtiniausias dalykas yra emocinis motinos supratimas ir palaikymas, pagalba rūpinantis naujagimiu“, – sako ji.
Būtina leisti sau pailsėti, išeiti iš namų ar užsiimti kokia nors miela veikla, pavyzdžiui, paskaityti knygą, pažiūrėti filmą ar paklausyti muzikos, pasportuoti, nueiti į kirpyklą, grožio saloną.
„Kad tai būtų įmanoma, reikalinga artimųjų pagalba. Vyrai, mamos, anytos, sesės turėtų pasistengti bent po porą valandų per dieną išleisti mamą pailsėti. Galima būtų kartu išeiti pasivaikščioti, juk su vaiku kasdien išeinama į lauką. Kito žmogaus buvimas leistų moteriai atsipalaiduoti. Artimieji turėtų pasistengti suprasti, paguosti, bet, svarbiausia – padėti, nepalikti moters vienos su vaikeliu“, – sako A. Stankūnienė.
Skiriami ir antidepresantai
Jei motinystės liūdesio po gimdymo simptomai užsitęsia ilgiau kaip 2 savaites, moteris turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jei simptomai trunka ilgiau ir sunkėja, gydymo galbūt turės imtis profesionalai.
„Lengvesniais atvejais, kai depresija netrukdo normaliam motinos funkcionavimui, gal užtektų psichoterapijos. Tačiau, jei simptomai sunkėja ir jų daug, galima skirti antidepresantų. Manoma, kad depresijos po gimdymo gydymas turi trukti tiek pat laiko, kaip ir įprastas depresijos gydymas.
Paprastai depresija po gimdymo sergančios moterys gydomos mažesnėmis vaistų dozėmis, o jų skyrimo laikotarpis turi būti kuo trumpesnis“, – sako psichoterapeutė.
Ji priduria, kad maitinančias krūtimi moteris būtina informuoti, kad beveik visi psichotropiniai vaistai, įskaitant ir antidepresantus, išsiskiria su motinos pienu. Beje, duomenų, kad kuris nors antidepresantas būtų saugesnis maitinančiai motinai, nėra. Medikamentus būtina parinkti atsižvelgiant į pagrindinį poveikį ir šalutinių reakcijų sunkumą.
Net ir paskyrus medikamentų būtų reikalinga tęsti psichoterapinį gydymą, nes vaistai tik slopina simptomus, bet nesprendžia priežasčių.
