Vis daugiau moterų ir vyrų seksologams skundžiasi, kad po lytinių santykių jie jaučiasi liūdni. Pasak specialistų, kalta čia ne krizė ar gripo baimė - taip būdavo ir seniau, tik niekas apie tai nekalbėdavo.
“Po sekso vietoje euforijos ir džiaugsmo jaučiu tuštumą ir liūdesį. Nors ir seksas būna geras, ir partneris man patinka, tačiau patyrus orgazmą apima nenusakomo liūdesio jausmas, viskas atrodo tragiškai blogai”, - pasakoja 27-erių Inga, šiuo metu ieškanti gyvenimo draugo.
Apie panašius pojūčius pasakoja ir trejus metus santuokoje gyvenanti Elena. Ji seksologui prisipažino, kad po santykių su mylimu vyru dažnai jaučiasi apatiška ir liūdna: “Po net ir labai geros meilės nakties mano nuotaika ima prastėti. Tokia ji kartais išlieka net keletą dienų”.
Iš sekso mes tikimės relaksacijos ir gerų emocijų. Jis tam ir skirtas - lytinių santykių metu organizme gaminasi laimės hormonai, atsipalaiduoja raumenys. Ir tai tik fiziologija. O kur dar psichologiniai momentai: sekso metu du žmonės vienas kitam jaučiasi artimi kaip niekada.
Tad kurgi šuo pakastas? Kodėl po tokios “antidepresinės veiklos” mus užplūsta liūdesys?
Atsakymų reikia ieškoti žmogaus fiziologijoje. Šį reiškinį kai kurių šalių seksologai vadina “liūdesiu po artumo”. Tačiau tai ne šių dienų išradimas - po orgazmo kylantis nerimas ir liūdesys, pasirodo, kankino jau ir senovės graikus. Įrodymu tam gali tarnauti antikos gydytojo Galeno frazė: “Po sueities visi gyvūnai, išskyrus gaidžius ir moteris, būna liūdni”. Galbūt graikui taip atrodė, nes jis nelabai domėjosi dailiosios lyties problemomis.
Liūdesį po sekso galima palyginti su pagiriomis po linksmo vakarėlio. Orgazmo metu smegenyse padidėja dopamino - ekstazės hormono - gamyba, taip pat yra slopinama smegenų sritis, kuri atsakinga už baimės jausmą.
Orgazmas žmogaus organizme sukelia pačius teigiamiausius pokyčius, tačiau pasiekęs apogėjų, kūnas grįžta į įprastinę būseną. Po euforijos ši ima atrodyti daug blogesnė nei yra iš tikrųjų.
Todėl pajutę liūdesį, nepulkite į paniką, kad pasirinkote ne tą partnerį ar partnerę. Kaip jau minėjome, tai viso labo fiziologija. Tiesiog vieni žmonės hormonų audras išgyvena ramiai, kiti - ne. O išeitis viena - palaukti, kol jūsų smegenys “persijungs” iš vieno režimo į kitą.
