Žmogus po insulto nebegali jausti liūdesio jausmo, kadangi insulto metu smegenų dalis, atsakinga už emocijas, buvo sunaikinta, rašo telegraph.co.uk.
68 metų Malcolmas Myattas praleido 19 savaičių po to, kai patyrė insultą. Vyrui ne tik buvo pažeistos smegenis, atsakingos už emocijas, bet jis skundžiasi ir trumpos atminties sutrikimais. Ekspertai teigia, kad tokie atvejai, kai insultai sukeliai psichologinius, emocinius ir elgesio pokyčius, nėra reti.
„Aš niekada nesu depresijoje. Būti liūdnam vis tiek niekaip nepadėtų. Aš, priešingai, norėčiau visą laiką būti linksmu. Tai tikrai yra privalumas. Insultas galėjo būti mano pats didžiausias priešas, tačiau aš neleidau tam įvykti. Dabar aš beveik nepastebiu, kad negaliu jausti liūdesio“, - teigė buvęs sunkvežimio vairuotojas M. Myattas.
„Yra daug skirtingų sutrikimų, kurie atsiranda po smegenų traumų. Kai kurie žmonės praranda gebėjimą atskirti kitų žmonių emocijas. Jie gali tapti mažiau emocingi. Jie tampa apatiški“, - pasakojo neurologas Pareshas Malhotra.
„Kai žmogų ištinka insultas, kraujas nustoja tekėti į smegenis, dėl ko smegenų ląstelės miršta ir nepagydomai sužaloja smegenis. Kiekvienas insultas yra kitoks, todėl kiekvienu atveju gali būti pažeista skirtinga smegenų dalis. Nors mes nesame girdėję apie atvejį, kad žmogus po insulto negalėtų patirti vienos konkrečios emocijos (šiuo atveju liūdesio), yra užfiksuota daug atvejų, kai žmonėms sutrinka emocijų kontrolė ir jie pradeda verkti ar juoktis netinkamu metu ir vietoje“, - aiškino daktarė Clare Walton.
M. Myattas insultą patyrė 2004 metais. Tuomet vyras dar dirbo ir buvo sveikas, tačiau po insulto daktarai įspėjo jo žmoną, kad jis gali vieną rytą neatsibusti.
Jis po truputį sveiksta ir sugeba kartais teisėjauti futbolo varžyboms, tačiau jis teigia, kiekvieną rytą atsibudęs dėkoja, kad yra gyvas.
„Malcolmas dabar yra labai vaikiškas. Kai jis pradeda juoktis, visi kiti irgi negali susilaikyti nesijuokę. Jis yra gyvybingas bet kokioje kompanijoje, todėl visi M. Myatto pasigesta, jei jo nėra“, - teigė vyro žmona.
