ligos

Miego trūkumas žmogui gali turėti reikšmingų pasekmių, įskaitant energijos trūkumą, dirglumą ir mieguistumą dienos metu. Tinkama kokybiško miego trukmė turi daug naudos fizinei ir psichinei sveikatai. Naujajame tyrime nustatyta, kad dvi paprastos sąlygos gali pakeisti miego trukmę ir kokybę, rašo express.co.uk. Pertraukiamo miego pasekmės gali būti reikšmingos ir turėti įtakos daugeliui asmens sveikatos aspektų.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Pilvo skausmas yra vienas dažniausių daugelį bent kartą kamavusių negalavimų. Nors visi nemalonūs pojūčiai pilvo srityje paprastai įvardijami kaip pilvo skausmas, sveikatos specialistai teigia, jog svarbu atpažinti, kurią konkrečiai pilvo dalį skauda. Nuo to priklausys, kas padės geriausiai – vaistai nuo pilvo skausmo, papildai virškinimui ar mitybos korekcija.

Net vienas iš keturių žmonių per savo gyvenimą suserga psichinėmis ligomis. Vien per paskutinę savaitę, vienas iš šešių suaugusiųjų patyrė psichinės sveikatos problemų. Tačiau nepaisant tokio plataus paplitimo, psichinės ligos ir toliau yra apsuptos klaidingo supratimo ir stigmų. Viena dažniausiai pasitaikančių ir, tikriausiai, labiausiai skaudinančių nuomonių yra tai, kad psichinės ligos, esą, yra savotiškas pasirinkimas ar valios stoka.

Santaros klinikų mokslinis tyrimas atskleidė vakcinų nuo koronaviruso efektyvumą ir saugumą sergantiesiems piktybinėmis kraujo ligomis. Kaip pirmadienį pranešė klinikos, atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Tyrimo duomenimis, imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Nepageidaujamų vakcinacijos poveikių dažnis ir pobūdis reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos.

Ši vasara kol kas lepina orais, o žinodami, kad ji netruks amžinai, skubame į parkus, sodus, prie upių ir ežerų. Pabūsime įkyriais linksmybių gadintojais primindami, jog besidžiaugiant vasaros malonumais nepamirštumėte ir tykančių nemalonumų – erkių. Šie parazitai gali sukelti ne vien mums gerai pažįstamą erkinį encefalitą bei Laimo ligą, bet ir tokius rečiau minimus susirgimus kaip tuliaremija, babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ar įvairios karštinės.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Pomidorai – lietuviško šiltnamio karaliai. Ne be reikalo sakoma, kad pomidorai mėgsta sodininko dėmesį, todėl norint sulaukti turtingo derliaus, būtina palaikyti komfortiškas augimo sąlygas. Donatos Jankauskienės šiltnamyje šiemet noksta net 50 pomidorų veislių. Moteris sako mėgstanti eksperimentuoti ir kasmet ieškanti dar neaugintų pomidorų sėklų. Nors šis pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, pomidorų persodinimas vėlavo tik savaite.

Dėl alinančios kaitros jau kenčia lietuvių sveikata ir daugybė žmonių prašo medikų pagalbos, gulasi į ligonines. Vilniuje alpstančius medikai gelbėja net gatvėje, su didžiausiomis problemomis susiduria širdininkai.  Per Lietuvą nuvilnijo žinia dėl jauniausios pastarųjų dienų aukos: sekmadienį Šiauliuose tėvų akivaizdoje mirė trejų metukų neturinti mergaitė, specialistai aiškinasi, kiek tam įtakos turėjo kaitra.

Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje kasmet nusinešančių daugiausia gyvybių, padėtų pagrindinių jų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau problema, gydytojų teigimu, yra ta, kad padidėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukštas kraujospūdis ne visada pasireiškia stipriais negalavimais.

Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių mūsų laikų problemų. Tradiciniai priešmikrobiniai vaistai nebeveikia taip gerai, kaip anksčiau, o daugėjant antibiotikams atsparių rūšių, galimai ateina amžius, kai lengvai išgydomos infekcijos, staiga vėl taps gyvybei pavojingomis ir neišgydomomis ligomis. Pastaruoju metu pasirodė gausybė naujų atradimų, kurie gali tapti priemonėmis išvengti tokios katastrofos.

Paauglė, serganti progerija, atrodo daug vyresnė nei yra iš tikrųjų. Dėl retos būklės jos oda susiraukšlėjo ir suglebo. Paauglė mergina atrodo 45-eriais metais vyresnė dėl retos būklės. Penkiolikmetei Xiao Feng buvo diagnozuota progerija. Dėl genetinio sutrikimo, kuris taip pat žinomas kaip Hačinsono–Gilfordo sindromas, oda raukšlėjasi ir suglemba. Paauglė dėl šio sindromo atrodo kaip 60-metė močiutė. Ji taip sielojosi dėl savo išvaizdos, kad net metė mokyklą.

Augintinių šeimininkai su neramumu pasitinka vasarą ir vis labiau šiltėjančius orus. Kadangi šiuo metų laiku ženkliai didėja užsikrėtimo erkėmis rizika. O nerimauti dėl šių parazitų išties yra dėl ko. Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babeziozė, anaplazmozė ir Laimo liga. Jos, o ypatingai babeziozė, yra nusinešusios ne vieną keturkojo gyvybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti pandemija pareikalavo jau daugiau nei 3,2 milijonų gyvybių. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 17 milijonų gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje bendras sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis pastaruosius dešimtmečius nuosekliai mažėjo. Vis dėlto gydytoja akušerė-ginekologė Dalia Augulienė perspėja, kad paskutinės kai kurių lytiškai plintančių ligų statistinės tendencijos nedžiugina – užsikrėtusių daugėja. „Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 500 mln. susirgimų lytiškai plintančiomis ligomis ir šis skaičius jau kurį laiką nekinta.

Ilgos darbo valandos ir darbo keliamas stresas kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Tai skelbia Pasaulio sveikatos organizacija ir baiminasi, kad pandemija mirčių statistiką dar labiau pablogins.  Insultai ir širdies ligos, sukeltos ilgų darbo valandų ir streso darbe 2016-ais metais pražudė net 745 tūkstančius žmonių. Šiuos šokiruojančius skaičius skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, pirmą kartą istorijoje atlikusi tokio pobūdžio mokslinį tyrimą.

Diagnozė „mioma“ dažnai siejama su brandžiu amžiumi. Tačiau statistika ragina likti budrias: miomą turi net kas trečia moteris, sulaukusi 30 metų. Kas tai yra ir kaip su mioma gyventi, kada atsisveikinti, pasakoja gydytojas, doc. med. dr Jonas Ališauskas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, kuriame dirba šis gydytojas, miomų operacijos atliekamos laparoskopiškai – nedarant atvirų pjūvių, labiau tausojant organizmą, dėl ko gijimas po operacijos yra lengvesnis, rašoma pranešime spaudai.

Pavasarį, šiltėjant orams, prasideda daržo ir sodo darbų sezono pradžia. Šis Lietuvoje populiarus laiko leidimo būdas naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Vis dėlto vaistininkė Sigita Izmalkova primena, kad nesilaikant pagrindinių taisyklių tokia veikla gali ir pakenkti. Specialistė pasakoja, kad mokslinių tyrimų duomenimis, sodininkystė yra labai naudinga. Pvz.

Dažnai klaidingai manoma, kad stomatitas – tik vaikų liga. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė sako, kad stomatitas gali kamuoti įvairaus amžiaus žmones, o atsirasti jis gali dėl begalės priežasčių. Taip nutiko ir kaunietei studentei Laimai (vardas pakeistas). Ji sako niekada nesusidūrusi su šia liga, todėl iš pradžių po liežuviu atsiradusią žaizdelę palaikė tiesiog spuogeliu, tačiau ji nenyko, o situacija blogėjo.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

2016 m. lapkričio 21 d. Australijos miesto Melburno ligoninių skubios pagalbos skyriai staiga prisipildė pacientų su sunkiomis kvėpavimo takų problemomis. Dešimt žmonių mirė, o tūkstančiai negalėjo lengvai kvėpuoti gąsdinančiai ilgą laiką. Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis.

Šylantys orai džiugina saule, imamės aktyvios veiklos ir daugiau laiko leidžiame gryname ore. Tačiau pavasaris – palankus metas veido odos ligoms, kurios atšilus orams pasireiškia dažniau.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė portalui tv3.lt pasakojo, kokios veido odos ligos paūmėja atšilus orams bei kaip veido kaukių nešiojimas prisideda prie odos ligų simptomų pasireiškimo.

Manoma, kad 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu virusas pražudė 20–50 mln. žmonių visame pasaulyje – maždaug 2–3 proc. visų užsikrėtusiųjų. Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.

Pranešta, kad lytiškai plintančios ligos (LPL) pasiekė visų laikų rekordą po to, kai pagal naujausią 2019 m. statistiką užsikrėtimo atvejų padaugėjo jau šeštus metus iš eilės. Naujai paskelbtoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) statistikoje nustatyta, kad 2019 m. buvo užregistruota 2,5 mln. chlamidijos, gonorėjos ir sifilio atvejų. Per 2015–2019 m. šių ligų atvejų padaugėjo beveik 30 proc. Viena liga, kuri ypač mažai tikėtina (ir nepageidaujama), yra sifilis.

Lietuvoje pernai mirė 43 tūkst. 547 žmonės, tai – beveik 5266 žmonėmis daugiau nei 2019 metais, prie didesnio mirčių skaičiaus prisidėjo ir COVID-19 pandemija, trečiadienį pranešė Higienos institutas.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Kraujo krešulius gali susidaryti dėl įvairių priežasčių. Įtakos turėti gali vartojami vaistai, lėtinės ligos ar net kontraceptikai. Kai kuriems kraujo krešulių rizika didesnė nei kitiems, o didelę įtaką turi ir genetika. Galima pabrėžti ir kelis svarbiausius kraujo krešulių riziką didinančius veiksnius: pavyzdžiui, nutukimas. Dėl viršsvorio sulėtėja kraujo tekėjimas į venas. Įtakos gali turėti ir žmogaus amžius – su amžiumi didėja ir kraujo krešėjimas.

Menopauzės simptomai moterims gali pasireikšti kelis metus prieš menstruacijų išnykimą. Stiprūs ankstyvieji menopauzės simptomai gali rodyti, kad ateityje moteris gali turėti rimtų sveikatos problemų.  Moteris labiausiai vargina būtent ankstyvieji simptomai, o kaip lengviau išgyventi šį sudėtingą laikotarpį domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Etapas, kuris dažniausiai prasideda tarp 48 ir 52 gyvenimo metų, ir vidurkis pasaulyje yra apie 51,5 metų.

Australijoje gyvenanti Simona Korkus (35) šiandien plačiai šypsosi ir spinduliuoja energija. Tačiau ji pasakoja prieš keletą metų išgyvenusi tikrą košmarą – moters sveikata buvo pašlijusi taip stipriai, kad ji ne tik nepajėgdavo pakilti iš lovos, bet ir neprisimindavo paprastų dalykų, o kartą net pamiršo pasiimti vaiką iš mokyklos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

Nors daugeliui pavasaris – tai metas, kai ilgėja dienos ir saulė vis dažniau lepina savo spinduliais, kai kuriems šis metų laikas asocijuojasi su paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis ir suprastėjusia savijauta. Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios ligos ypač paūmėja pavasarį ir ką reikia daryti, norint išvengti negalavimų.

Karantino metu neskubantys tirtis, ar neserga vėžiu, lietuviai verčia nerimauti medikus. Ankščiau vizito pas gydytoją tekdavo ilgai laukti, dabar eilių nėra. Specialistai įspėja, kad vėluojantis onkologinių ligų diagnozavimas tarsi tiksinti bomba. „Taip, turiu nerimą, kuris neapleidžia, ir dabar atradau laisvo laiko ir atvažiavau pasitikrinti“, – sako šiaulietė Irena, atvykusi pasitikrinti.

Energijos trūkumas, bloga nuotaika, išsiblaškymas – tai požymiai, į kuriuos dažniausiai numojate ranka manydami, kad jie praeis savaime? Taip daryti tikrai nereikėtų, mat tokia savijauta gali signalizuoti apie anemiją (mažakraujystę), kurią svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, nes įsisenėjusi liga gali ne tik varginti, bet ir sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

2001-aisiais slaugytoja Australijos gydytojui uždavė gana neįprastą klausimą. „Slaugė norėjo sužinoti, ar ji užteršė operacinę, kurioje dirbo, tyliai bezdėdama sterilioje aplinkoje operacijų metu ir supratau, kad neturiu atsakymo. Bet aš buvau pasiryžęs tai sužinoti“, – savo mokslinės radijo laidos klausytojams sakė dr. Karlas Kruszelnicki. Jis susisiekė su mikrobiologu Kanberoje, kad jie kartu galėtų sugalvoti eksperimentinį tyrimą. Ne visi tyrimai yra rafinuoti.

Su kraujavimu iš nosies susidūrė daugelis žmonių. Sveikiems žmonėms tai didelių problemų įprastai nesukelia ir dažnai nesikartoja, tačiau šildymo sezonu, išsausėjus orui, nosies gleivinės sveikata reikėtų susirūpinti ir jiems. Dėl ko pasireiškia ir kaip sustabdyti prasidėjusį kraujavimą iš nosies papasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja dr. Aistė Paškonienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Žiūrėdamas į ketverių metų uteniškį Marijoną nė nepasakytum, kad šis besišypsantis berniukas paženklintas likimo išbandymais. Jam būnant vos pusantrų metukų jo kūnas tapo tarsi kūdikio – prieš tai vaikščiojęs, taręs pavienius žodžius ir savarankiškai valgęs berniukas staiga nebegalėjo nieko.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Kiekvieną dieną Enrika išgeria 21 tabletę – tiek vaistų reikia vos septynerių sulaukusiai mergaitei. Visiškai sveiką gimusią Enriką itin reta liga, pažeidžianti galvos smegenis, užklupo kaip perkūnas iš giedro dangaus – šiandien mergaitė sunkiai kalba, greitai užmiršta neseniai išmoktus dalykus, jos rankytės ir kojytės visą laiką dreba.

Nauji tyrimai labai prisidėjo prie daug dėmesio sulaukusios vitamino D temos ir išsiaiškino, ar vitaminas gali padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų. Nors tyrimas parodė, kad vitamino D papildai neapsaugo daugelio žmonių nuo peršalimo, gripo ir kitų ūmių kvėpavimo takų infekcijų, jie gali padėti sumažinti ligos trukmę ir palengvinti jos sunkumą. Australijos QIMR Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkai išanalizavo 16 000 žmonių nuo 60 iki 84 metų duomenis.

Nauji užsikrėtimai koronaviruso infekcija Lietuvoje vis dar kelia neramumų. Specialistai teigia, kad net ir persirgusieji koronaviruso infekcija negali būti visiškai ramūs – daugelis po ligos patiria iššūkių, bandydami grįžti į ankstesnę fizinę ir psichologinę savijautą, bei gali net kelis mėnesius jausti ligos liekamuosius simptomus.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi marijampolietis Linas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuris sako nenuvykęs į suplanuotą išvaržos operaciją Kauno klinikose, nes tik atvažiavęs į laikinąją sostinę buvo pasitiktas policijos pareigūnų ir paprašytas važiuoti namo.

Kaip ir daugelio kitų, taip ir sergančiųjų epilepsija, gyvenimą stipriai pakoregavo karantino laikotarpis. Apie tai, kaip pandemijos metu jaučiasi epilepsija sergantys žmonės ir ar jiems patariama skiepytis COVID-19 vakcina, atsakė Lietuvos epilepsija sergančių sąjungos „EPILĖ“ vadovė Donata Balčikonienė ir Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Epileptologijos centro vadovė, prof., med. dr. Rūta Mameniškienė.

Iš pirmo žvilgsnio 12-metė Gabija niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų – ji šypsosi, įdėmiai stebi, kas vyksta aplink, ir trykšta noru bendrauti. Tačiau tai daryti jai sekasi sunkiau nei kitiems – su aplinkiniais ji gali bendrauti tik akimis, mat jos raida sutrikusi, o gyvenimą paženklino ir kitos sunkios ligos, dėl kurių mergaitė nekalba, nevaikšto ir be tėvelių pagalbos negali net apsiversti. Gabija yra vilniečių Zdanių šeimos pirmagimė.

Pasirodo net ir tuos, kurie jau persirgo COVID-19 liga, gali kamuoti įvairūs simptomai, užsitęsiantys net iki pusės metų. Tačiau padėti sau galima atliekant specialius pratimus, kurie skirti simptomams lengvinti bei palaipsniui didinti fizinį pajėgumą. Anot Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovo, profesoriaus Raimondo Kubiliaus, COVID-19 infekcija nėra ūminis, vos 10–14 dienų trunkantis susirgimas. Net ir sėkmingai persirgusieji šia liga gali jausti liekamuosius požymius.