Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.
Daugiausiai sirgo norovirusine infekcija
Per tris paskutinius mėnesius, iš visų užsikrėtimų, 1038 atvejai užregistruoti užsikrėtusiųjų virusinėmis žarnyno infekcijomis.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos negalutiniais duomenimis, 2021 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 1038 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų 37 proc. sudaro norovirusinės infekcijos atvejai, 17 proc. – rotavirusinės infekcijos atvejai, apie 43 proc. atvejų virusas nebuvo patvirtintas laboratoriškai“, – teigė NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė.
Birželio-rugpjūčio mėnesiais fiksuoti 172 rotavirusų sukelto enterito atvejai, 389 norovirusų sukelto ūminio gastroenterito atvejai, virusų sukeltų ir kitų patikslintų žarnyno infekcijų fiksuota 26, nepatikslintų virusų sukeltų žarnyno infekcijų skaičius siekė 451 atvejį.
Rotavirusu ir norovirusu daugiausiai užsikrėtė ikimokyklinio amžiaus vaikai iki 6 metų. Susirgimai šiomis ligomis fiksuojami kiekvieną mėnesį, tačiau pikas – šaltasis sezonas: „Šių ligų užkrečiamoji dozė yra labai maža, todėl vaikų kolektyvuose ar šeimose virusai plinta labai greitai. Susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis registruojami ištisus metus, tačiau sergamumo pakilimas šiomis ligomis dažniausiai fiksuojamas šaltuoju metų laiku.“
L. Grinytė-Jauniškienė pažymi, jog 2021 metais šaltuoju sezonu užsikrėtimų norovirusine infekcija buvo palyginti nedaug, nes birželio-rugpjūčio mėnesiais užfiksuota beveik 80 proc. visų užsikrėtimų norovirusu šiais metais, daugiausiai – liepą, kuomet registruotas 191 atvejis, o birželį ir rugpjūtį – po 99.
„Galima būtų daryti prielaidą, kad 2021 m. pirmoje pusėje mažesnį sergamumą norovirusine infekcija sąlygojo šalyje paskelbtas karantinas“, – svarsto specialistė.
Bakterinėmis žarnyno infekcijomis birželio-rugpjūčio mėnesiais užsikrėtė 274 asmenys, o daugiausiai susirgimų kampilobakterioze.
„Kalbant apie bakterines žarnyno infekcijas, birželio-rugpjūčio mėnesiais daugiausiai užregistruota kampilobakteriozės atvejų (132 atv.), salmoneliozės (95 atv.) ir jersiniozės (47 atv.). Bakterinių žarnyno atvejų skaičius pastaruosius 3mėnesius išlieka gana stabilus“, – teigė NVSC atstovė.
Kaip užsikrečiama
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė sako, kad kasmet Lietuvoje užfiksuojama maždaug 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų.
Užsikrėsti žarnyno infekcijomis gan paprasta – tereikia suvalgyti prastai termiškai apdorotą ar užkrėstą maistą, kuriame knibžda bakterijos ar klastingi virusai.
„Pagrindinės užsikrėtimo bakterinėmis žarnyno infekcijomis priežastys yra netinkamas maisto laikymas ir apdorojimas bei netinkamas maisto tvarkymas namuose, maisto tvarkymo subjektuose, maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių nesilaikymas.
Žarnyno virusų infekcijos šaltinis yra žmogus, gyvūnas ar sukėlėjo nešiotojas, kuris platina sukėlėjus fekaliniu–oraliniu būdu ar kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus“, – sako ji.
Specialistė pažymi, kad žarnyno infekcijos plinta sezoniškai – jų daugėti pradeda spalio – gegužės mėnesiais, o bakterinių ligų pikas – šiltasis metų periodas.
Itin gyvybingi
Žarnyno virusai – itin atsparūs aplinkos poveikiui. Anot specialistės, ypač užkrečiami yra rotavirusai, kurie greitai plinta tiek per užterštą vandenį, tiek per nešvarų maistą.
„Žarnyno virusai aplinkoje išbūna gyvybingi kelis mėnesius. Dėl mažos užkrečiamosios dozės bei visuotino imlumo rotavirusai greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose “, – pažymi ji.
Reikia atkreipti dėmesį, kad beveik visos žarnyno infekcijos pasireiškia panašiais požymiais: vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais bei karščiavimu. Negydomi šie požymiai gali būti labai pavojingi.
„Atsiradus pirmiesiems užkrečiamosios ligos požymiams: viduriavimui, vėmimui, pilvo skausmams ar karščiavimui, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo paskirtų rekomendacijų. Šios infekcijos ypač pavojingos senyvo amžiaus asmenims bei kūdikiams, nes dėl atsiradusio vėmimo ir viduriavimo netenkama skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų“, – sako užkrečiamųjų ligų specialistė.
Siekiant išvengti žarnyno infekcijų labai svarbu vadovautis tinkamo maisto ruošimo, jo laikymo, asmeninės higienos principais.
"pagydys" nuotoliniu būdu - telefonu.
Visi "patogumai" nereikės net keltis iš lovos.
