ligos

Artėjant rudeniui, peršalimo ligų sezonui, kyla poreikis stiprinti imunitetą, kad šaltojo sezono metu nesirgtume arba persirgtume kuo lengviau ir greičiau. Vaistininkai atskleidžia, kad savo organizmu reikia pradėti rūpintis jau dabar, nes susirgus bus per vėlu. Imuninę sistemą reikėtų stiprinti ne tik papildais, bet ir kitais, visiems gerai žinomais būdais. Svarbu pradėti nuo paprastų dalykų Ligoms atsparios imuninės sistemos vienas pagrindinių aspektų – sveika mityba.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse. Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones.

Valstybinėse poliklinikose ar ligoninėse paslaugų negaunantys pacientai atsigręžė į privačias gydymo įstaigas. Privačių klinikų atstovai pasakoja, kad žmonių srautas čia kaip niekad didelis. Patys pacientai aiškina, kad laukti ilgose valstybinių gydymo įstaigų eilėse jie negali, dėl to ieško, kur pagalbą gautų greičiau, tačiau gaili dvigubai sumokamų pinigų – atriekia privalomajam sveikatos draudimui, o dabar – ir privačioms paslaugoms. „Šiuo laiku labai sunku patekti pas šeimos gydytoją.

Ūkininkams, auginantiems morkas, kopūstus ir svogūnus, aktuali daržovių apsauga nuo ligų. Reikėtų stebėti meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Naudojant fungicidus svarbu atkreipti dėmesį į didžiausią apdorojimų skaičių per augalų vegetacijos sezoną. Stebėjimo metu svogūnai BBCH 19–41, morkos BBCH 40–42, o kopūstai BBCH 21–42 tarpsnio.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Daugiau sergančiųjų ir darželinukų tarpe. Apie tai patvirtina tėvai ir vaikų ligų gydytoja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tv3.lt pranešė, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiek tiek pakito per praėjusias dvi savaites, tačiau išlieka žemas.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių visame pasaulyje. Nors koronaviruso pandemija ir galima antroji jos banga vis dar išlieka prioritetine sveikatos sektoriaus tema, pacientai raginami didesnį dėmesį skirti ŠKL prevencijai ir gydymui bei atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas gydymo ar prevencijos metu.

Elementari vaikų profilaktinė sveikatos patikra negarantuoja, kad pavyks diagnozuoti dar tik užsimezgančią lėtinę ligą. Jauniesiems pacientams atlikti išsamesni laboratoriniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančią padėtį. Tai leidžia teigti, kad teisūs tie tėvai, kurie nori savo vaiko sveikatą ištirti išsamiau. Kuo anksčiau pastebima liga, tuo didesnė galimybė ją lengviau išgydyti.

Gėlių žiedai visada gražūs, tačiau liepos mėnesį jie tampa ypač margaspalviai. Tuomet žydi aibė daugiamečių gėlių: rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos. Tikras gėlių choras, patraukiantis mūsų akį. Tačiau nepamirškime pasirūpinti gėlėmis – juk jau žengiame link rudens. Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, eritronis. Jo vaikučiai atskiriami ir tuojau pat sodinami 5–10 cm gylyje, 5–7 cm atstumu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad vasarą lengviau užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis. ULAC duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 52 askaridozės, 16  echinokokozės ir 8 toksokarozės atvejai. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo echinokokozės ir toksokarozės, bet padaugėjo askaridozės atvejų. Askaridoze ir toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai iki 14 metų amžiaus, echinokokoze – suaugę asmenys.

Įsivyravus ekstremaliai karštiems orams, odos ligų specialistai ir alergologai ragina saugotis. Mat itin karšta saulė, pasak medikų, mūsų odai labai nedraugiška. Tačiau daugelis į medikų raginimus vengti tiesioginių spindulių moja ranka. Pastaraisiais metais daugėja sergančiųjų odos vėžiu, daugiau ir tų, kam dėl kaitrios saulės pasireiškia ir alerginės reakcijos. Ypač, jeigu į paplūdimį keliaujame pasikvėpinę kvepalais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šilti orai palankūs ne tik nariuotakojams, bet ir graužikams. Stovyklavietėse paliekamas maistas, šiukšlės ir tanki žolė, kurioje lengva pasislėpti, privilioja šiuos nemalonius svečius, visai nebijančius poilsiautojų. Pasak ULAC dezinfektologo Jono Antanavičiaus, graužikai pavojingi, nes platina daugelį užkrečiamųjų ligų, iš kurių Lietuvoje dažniausiai pasitaiko leptospirozė, jersiniozė, listeriozė bei tuliaremija.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka. Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis antsvorio. „Gydytojai kasdien susiduria su šia patologija, kuomet tenka nustatyti tikrąją kojų patinimo priežastį.

Nors vasara – nepalankus metas plisti virusams, o Lietuvoje kasdien nustatomi pavieniai nauji Covid-19 atvejai, pasaulio ir lietuvių mokslininkai sutaria – antrosios koronaviruso bangos sulauksime šaltuoju metų laiku. Tiesa, kol kas tik tiriama, ar naujas viruso smūgis bus piktesnis už jau patirtąjį. Tačiau jau aišku, kad Covid-19 vakcinos iki rudens ar žiemos dar neišvysime.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas labai nemalonus negalavimas, kuris kankina tikrai daug žmonių. Ypatingai jo paūmėjimą ar atsiradimą išprovokuoja netinkama mityba. Agnė Gedminaitė Miškinienė sutiko pasidalinti svarbiausia informacija apie tai, kaip sumažinti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, kaip maitintis ir ko vengti. Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba.

Koronavirusui vis dar sėjant baimę, kai kurie tautiečiai atsisuka į istorinius laikus: norėdami greičiau sustabdyti pandemiją, keliauja melstis prie istorinius laikus menančių paveikslų arba lanko tas vietas, kurios žymi didžiųjų epidemijų Lietuvoje laikus. Istorijos žinovai aiškina, kad infekcijos Lietuvą kankino net ne kartą.  Pasak istorikų, kai kurie susirgimai esą labai panašūs į dabar žmones bauginantį koronavirusą, o ir gelbėjosi būdai esą buvo panašūs.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytojos reumatologės Kristinos Cirulienės teigimu, į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka.  Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis viršsvorį.

Vėžio diagnozės nustatymas ir gydymas yra skaudus iššūkis, tačiau baisiausia, kad šia liga sergantys žmonės dažnai ilgą laiką net nežino, kad serga. Kai kuriems pacientams pradinėse stadijose simptomų iš viso nebūna, o kiti patiria įspėjamuosius vėžio požymius, kurie yra tokie netikėti, kad žmogus juos dažnai priskiria kitiems sveikatos sutrikimams. Portalas womansday.com pateikia 17 labai netikėtų vėžio simptomų. Jei jaučiate bent kelis iš jų, turėtumėte nedelsiant pasitikrinti savo sveikatą.

Vasarą vyraujant karštiems ir tvankiems orams, vis daugiau žmonių patiria vadinamąsias karščio bangas. TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kas yra karščio banga ir kada tai jau yra požymis, signalizuojantis apie sveikatos problemas.   Sporto klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė teigia, kad karščio bangos – tai toks pojūtis, kai staiga atsiranda intensyvus šilumos, karščio pojūtis, o žmogus pasijunta tarsi būdamas saunoje ar pirtyje.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos. DĖMĖTLIGĖ Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola.

Kauno klinikose pirmą kartą atliktas žmogaus genomo, kuriame užkoduota visa informacija, lemianti žmogaus anatomijos, audinių struktūros ir funkcijų ypatybes, tyrimas. Tai pirmasis žingsnis didžiausios apimties genetinių tyrimų įdiegime ligoninės Genetikos ir molekulinės medicinos klinikoje. „Retos ir nediagnozuotos ligos, kurias dažnai padeda nustatyti genetiniai tyrimai, yra viena iš Kauno klinikų prioritetinių veiklų sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta minimaliai invazinė perkateterinė dviejų mirtinų ligų gydymui skirta procedūra. Vienos operacijos metu pacientui atliktas aortos vožtuvo implantavimas ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimas.   Operacija atlikta 71-erių metų pacientui, sergančiam didelės rizikos hipertenzine širdies ir inkstų liga bei II tipo cukriniu diabetu.

Karantinas keičia ne tik gyventojų elgesio įpročius, bet ir patiriamų traumų pobūdį. Pirmosiomis savaitėmis namuose uždaryti gyventojai stengėsi išlikti aktyvūs, dėl to dalis traumų iš lauko persikėlė namus. Žmonės susižaloja sportuodami, gamindami maistą namuose susižeidžia virtuvės įranga. Kaip karantino pavasaris atrodo traumatologų, chirurgų ir draudikų akimis? Kiekvieną pavasarį Lietuvos traumatologai sulaukia išaugusio pacientų srauto.

Nėra nieko smagaus apie pandemijas. Tai – sunkūs laikai žmonijai, kuriuos dažnai lydi metų metus besitęsiančios bėdos. COVID-19 nėra pirmoji pandemija žmonijos istorijoje. Nėra ir baisiausia. Ar paskutinė. Štai 7 įdomūs ir netikėti faktai apie anksčiau įvykusias pandemijas ir jų sukeltus rezultatus. Šiais laikais pandemija yra skelbiama - Pasaulio Sveikatos Organizacija nusprendžia, ar šiuo metu vykstantis ligos protrūkis gali būti laikomas pandemija.

Respublikinis priklausomybės ligų centras, karantino laikotarpiu teikęs paslaugas tik gydymą tęsiantiems pacientams, nuo gegužės 18 d. vėl galės priimti pirmą kartą besikreipiančius. Centro filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atnaujina ambulatorinių gydytojo konsultacijų teikimą ir alkoholinės bei narkotinės abstinencijos gydymą stacionaruose, rašoma Respublikinio priklausomybės ligų centro pranešime spaudai.

Beveik 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba, net 54,6 proc. visų 2019 m. mirčių buvo nuo kraujotakos sistemos ligų – šokiruojančią išankstinę statistiką užfiksavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mokslininkai tikina, kad tokios kraujotakos sistemos ligos kaip insultas, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai – viena opiausių problemų ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmių, kurių buvo galima išvengti.

Gydytojai, bendraujantys su pacientais, užsikrėtusiais žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), teigia, kad dažnai susiduria su klaidingais įsitikinimais dėl šios ligos. Užsikrėtusiems žmonėms tokia diagnozė vis dar atrodo neįveikiama ir daugiau nei pusė užsikrėtusių ŽIV pacientų Lietuvoje nesigydo. Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ yra skirta  padrąsinti pacientus kontroliuoti šią ligą, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Ligoninių priėmimo skyriuose, poliklinikose ar net privačiose klinikose, kur visada būna pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, apgultis, dabar kaip niekad tuščia ir tylu. Lietuvos kardiologų draugijai nerimą kelia tai, kad žmonės yra tiek įbauginti plūstančios informacijos apie COVID-19 riziką, kad net stiprų krūtinės skausmą ar dusulį tiesiog kenčia namuose. Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša beveik 18 milijonų gyvybių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruota 60 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių ir tai, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, 2,2 karto mažiau (133 protrūkiai, 15 išplitusių ir 118 šeiminių). ULAC stebėsenos duomenimis, iš viso per pirmąjį metų ketvirtį protrūkiuose susirgo 134 žmonės, iš kurių daugiau nei pusė (53,7 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Aštuoni iš dešimties protrūkių (88,3 proc.) kilo šeimose, kiti 11,7 proc.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje.

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius. Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Karantinas, kurį išgyvename šiandien, nėra naujas ir pasauliui nepažintas reiškinys. Karantinas kitais žodžiais reiškia izoliaciją, kai siekiama išvengti ligos, sustabdyti jos protrūkį ar apriboti teritoriją, kurioje siaučia infekcija. Pasaulis kovojo su ligomis ir joms taikė karantinus dar tada, kai buvo rašomas Senasis Testamentas.

Šį sekmadienį minėsime Velykas – šventę, kurią be margučių įsivaizduoti būtų gana sudėtinga. Kol svarstoma, kokius dar valgius patiekti ant stalo, kad šventės net ir karantino metu būtų džiugios, gydytojai ragina atidžiau įvertinti planuojamą valgiaraštį. Sergantiesiems širdies ligomis ar turintiesiems per didelį „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama rinktis patiekalus, kurie nedidintų rizikos ligos paūmėjimui.

Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad  dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“,  kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  „Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei  karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių  ligomis skaičiaus augimu“, – sako M. Kovaitė.

Jungtinėse Valstijoje ketvirtadienį užfiksuota daugiausiai pasaulyje koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos atvejų, skelbia „The New York Times“. Pasak leidinio, iš viso liga COVID-19 iki šiol užsikrėtė 81 321 amerikietis. 330 mln. gyventojų turinti valstybė sergančiųjų skaičiumi aplenkė Kiniją ir Italiją.

Latvijoje per praėjusią parą nustatyti dar devyni koronaviruso atvejai, ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 26, šeštadienį paskelbė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo ištirti 258 ėminiai dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19, devyni iš jų buvo teigiami. Penktadienį Latvijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri galios iki balandžio 14 dienos. Vyriausybė ragina latvius vengti kelionių į užsienį.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Latvijoje patvirtinti dar trys užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir bendras ligos COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki šešių, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo atlikti 22 tyrimai dėl viruso, o bendrai šalyje iki šiol atlikti 244 tokie testai, kuriais užsikrėtimas patvirtintas šešiems žmonėms, sakoma pranešime. Visi trys nauji pacientai kovo 7 dieną skrido bendrovės „airBaltic“ reiso BT-630 lėktuvu iš Milano į Rygą.

Šalies pasieniuose dėl koronaviruso sustiprinta keliaujančiųjų kontrolė. Stabdomi tiek į Lietuvą įvažiuojantys, tiek išvažiuojantys asmenys. Didžiausias dėmesys skiriamas grįžtantiems iš Italijos, kur nustatytas viruso židinys. Tokie žmonės registruojami, kad prireikus – būtų lengvai surandami. Lietuvos – Lenkijos pasienyje pareigūnai sustabdė Pasvalio rajono gyventoją Gediminą. Pasienyje, dėl koronaviruso sustiprinta kontrolė tiek išvažiuojančių iš Lietuvos, tiek įvažiuojančių į šalį.

Rekordiškai šilta žiema sujaukė, tiksliau, smarkiai pagerino graužikų ir įvairiausių vabzdžių gyvenimą. Štai pelės ir žiurkės šiuo metu turėtų lindėti šilai tvartuose ar žmonių namuose, o dabar laisvai laksto. Mat nešalta, o ir maisto randa. Dėl to gali didėti jų populiacija, o kartu gali padaugėti ir graužikų pernešamų ligų. Gamtininkai sako, kad šią žiemą gamta ne tik kad anksčiau pabudo, bet nebuvo ir visai užmigusi. Žmonės mato ir debesis uodų.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau. Parazitologai sako, kad dėl šiltos žiemos parazitų kiaušinėliai neįšalo, todėl dabar gyventojai higienos turi laikytis itin uoliai. Mat užsikrėsti šia parazitine liga labai lengva. Sveikatos specialistai sako, kad įpročio ragauti turguje turėtume atsikratyti.

Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus. Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.  „Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.