Modernų tūkstantį eurų kainuojantį termometrą savo auklėtiniams pastatė Vilniaus licėjaus vadovybė. Mokykla taip ruošiasi apsisaugoti nuo koronaviruso antrosios bangos per artėjančiais mokslo metus.
„Sprendimas buvo priimtas pradžioje, kai pasirodė A.Verygos sprendimas, kad mokyklos turi matuoti temperatūrą. Susimąstėme, kokiu būdu matuoti. Prietaisas yra galimybė tą atlikti“, – sako Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
„Šitas sprendimas yra tūkstančio taškų raiškos infraraudonųjų spindulių matrica. Matuojamas tik veidas ir akiduobės. Fiziologiškai yra stabiliausia kūno temperatūra veide“, – pasakoja „Telia“ atstovas Saulius Kalašnikovas.
Mokykloms taps tikras iššūkis apsaugoti vaikus nuo šaltuoju metų laiku siaučiančiu ne tik koronavirusu, bet ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Žmonės jau reikalauja skiepytis nuo gripo, o gydymo įstaigos dar tik laukia vyriausybės užsakytų gripo vakcinų, kurios, pasak ministro Verygos, Lietuvoje gali pasirodyti anksčiausiai po mėnesio.
„Žmonės tikrai domisi, didesnis susidomėjimas dėl vakcinų nuo gripo, jau dabar žmonės klausia, nori skiepytis nuo gripo. Laukiam vakcinų, kol kas neturime, darome sąrašus“, – teigia „Karoliniškių poliklinikos“ gydytoja Dovilė Ilgūnienė.
„Turbūt visiems, kurie norės, bet nėra rizikos grupėje, būdami sąmoningi, gali nebūti vakcinos, kiek poreikis gali išaugti“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Ministras jau dabar prognozuoja, kad artėjantį gripo sezoną skiepų užteks toli gražu ne visiems norintiems. Anot jo, į Lietuvą šiemet gali būti atgabenta 300 tūkst. vakcinų, daugiau esą gamintojai nespės prigaminti. Tad pirmiausia bus skiepijami medikai bei rizikos grupei priklausantys asmenys: nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis, gyvenantieji slaugos įstaigose, pensininkai.
„Vakcinos tiek mes įsigyti nebegalime. Jos fiziškai neįmanoma prigaminti, kiek šalys turės poreikių. Ji yra labai iš anksto planuojama“, – sako A. Veryga.
Kokia svarbi ir efektyvi yra higiena, patvirtina ir praėjusio gripo sezono statistika. Štai ūmių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų praėjusį sezoną medikai fiksavo trečdaliu mažiau nei anksčiau. O gripu mažiau net tris kartus.
„Sergamumas infekcinėmis ligomis praeitą sezoną tikrai buvo. Tik prasidėjus karantinui stebėjome mažesnį vaikų sergamumą. Buvo uždarytos mokyklos, darželiai, vaikai nėjo į kolektyvą“, – pasakoja D. Ilgūnienė.
„Sergančių gripu ir peršalimo ligomis buvo žymiai mažesnis nei kitais metais. bet tokių sezonų yra buvę per dešimtmetį metų, kai toks neaukštas sergamumo lygis buvo pasiektas. Kad sirgo mažiau, gerai, bet ir skiepijosi nuo gripo rizikos grupių asmenys 30-50proc. didesne apimtimi“, – teigia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Medikai neatmeta, kad per koronaviruso pandemiją gyventojai ne tik labiau saugojosi, skiepijosi, bet ir užsidarius poliklinikoms tiesiog rečiau kreipėsi pagalbos į medikus ir gydėsi patys. O kad artėjantį gripų, koronavirusų, peršalimų ir kitų infekcijų sezoną pergyventume lengviau, medikai ragina jau dabar pradėti rūpintis.
„Stiprinkimės ir ruoškimės stiprinti imunitetą jau, sveikai maitintis, sportuoti. Vengti, neiti, kur yra sergančių asmenų. Svarbi rankų higiena, plauti rankas, patalpų vėdinimas labai svarbus ir vakcinuotis nuo gripo“, – kalbėjo D. Ilgūnienė.
Ir ministras Veryga viliasi užkrečiamųjų ligų protrūkio ne didesnio nei pernai, mat koronaviruso grėsmės akivaizdoje esą tauta jau išmoko padidintos asmeninės higienos, nekosėti kur papuola bei laikytis atstumo vienas nuo kito.
