Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tv3.lt pranešė, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiek tiek pakito per praėjusias dvi savaites, tačiau išlieka žemas.
Liepos 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 10,1 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų Kauno, Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskrityse.
Vilniaus darželį lankančio vaiko mama (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) teigė, kad sergančių vaikų taip pat padaugėjo. Tačiau ne visi darželiai sąžiningai laikosi nustatytos tvarkos, nes priima sloguojančius ir sergančius vaikus.
Be to, auklėtojos atostogauja ir jungia grupes, kas šiuo metu taip pat yra draudžiama.
Gydytoja: dėl permainingų orų padaugėjo sergančiųjų
Vaikų ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Agnė Jagelavičienė tv3.lt kalbėjo, kad dėl permainingų orų sąlygų padaugėjo peršalimo ligų. Vaikai truputį kosi, sloguoja, čiaudi, o mažesni – šiek tiek ir karščiuoja.
Gydytoja teigia, kad nereikėtų vien tik peršalimo ligas akcentuoti: „Dabar „ant bangos“ yra ir žarnyno infekcijos. Dabar ligos mus puola dviem frontais, nes šiltas oras su savimi atsineša ligas.“
Vaikui apsirgus, tėvams kirba ir mintis, ar tai negali būti koronavirusas: „Ta mintis visą laiką kirba. Čia gydytojas yra kaip detektyvas. Pirmiausia, klausiame, kaip vaikas susirgo, ar šalia buvo sloguojančių, kosinčių vaikų, prieš kiek laiko pastebėjo. Jei visas užsikrėtimas įvyksta per dieną ar dvi, tai koronaviruso tikimybė yra maža, nes mes žinome inkubacinį ilgesnį periodą“, – sakė A. Jagelavičienė.
Gydytoja pažymėjo, kad visa epidemiologinė situacija Lietuvoje yra pakankamai aiškiai nušviečiama, kur yra tie židiniai, kur yra didesnė galimybė užsikrėsti. Tėvai taip pat yra pakankamai sąmoningi ir stebi aplinką į kurią veda vaiką, ar yra grįžusių iš užsienio.
„Visuomet reikia vertinti labiausiai tikėtiną scenarijų. O labiausiai tikėtinas vis dėlto bus įprastos peršalimo ligos, susijusios su dabar labai permainingu oru. Tai karšta, tai vėjas pučia, tai lyja ir susigaudyk darželyje, kaip tą veiką aprengti“, – pažymėjo A. Jagelavičienė.
Sloguojančių, kosinčių ar viduriuojančių vaikų negalima vesti
Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Namajūnaitė tv3.lt pakomentavo, kad sloguojantys, kosintys, karščiuojantys, vemiantys, viduriuojantys ir turintys kitokių ligos požymių vaikai negali būti priimami į ugdymo įstaigas.
„Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“, vaikai, kuriems pasireiškia karščiavimas, kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) dalyvauti ugdymo veikloje negali būti priimami“, – atsakė G. Namajūnaitė.
Pasak specialistės, vaikai, kurie turi kitų požymių – dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, taip pat turi utėlių ar glindų – jie taip pat negali dalyvauti ugdymo veikloje ir negali būti priimami į ugdymo įstaigas.
Medikė siūlo stebėti vaiką namie bent 2-3 dienas
Vaikų ligų gydytoja A. Jagelavičienė patarė tėvams pirmiausia bent 2-3 dienas stebėti vaiką namie, jei jis sloguoja, kosti ar ne žymiai karščiuoja.
„Tėveliai yra atsargesni ir tai yra gerai, nes mums reikia būti atsargesniems ir sąmoningesniems. Pastarųjų dienų naujienos nerodo, kad būtų išaugęs vaikų sergamumas koronaviruso infekcija. Tai daugiau, manau, kad reikėtų apeliuoti į sąmoningumą ir įvertinti kylančias rizikas.
Aišku, jeigu kyla įtarimas, kad galbūt vaikas ne tik sloguoja, kosti, bet ir karščiuoja ir labai blogai jaučiasi, atsiranda bendras silpnumas, tai žinoma, tokio vaiko niekur nevesi. Jei tai mažylis iki kokių penkerių metų, tai siūlau palaikyti ir pastebėti vaiką bent 2-3 dienas namuose ir per tą laiką išsiaiškinti, su kuo kontaktavo, kas labiausiai tikėtina, kad sukėlė tokią jo būklę.
Jei matome, kad per tas 2-3 dienas jo būklė gerėja su naminėmis gydymo priemonėmis kaip arbatomis, pėdų įtrinimais, šiluma, meile ir globa, tuomet tikrai galime nusiraminti ir viską nurašyti eiliniam peršalimui“, – sakė A. Jagelavičienė.
Kai vaikas eina į darželį, tai pastebimas didesnis sergamumas. Sėdėjimas namie vaiką apsaugo nuo dažnesnio sirgimo.
„Bet visi vaikai yra skirtingi. Ikimokyklinio amžiaus vaikui visiškai normalu yra sirgti peršalimo ligomis 8 kartus per metus. Tuomet prasideda pasipiktinę tėvelių komentarai, kad nesąmonė ir mano vaikai neserga.
Jei tėvai neserga, tai reiškia, kad ir jų vaikai neserga. Reiškia, kad jų yra tam tikra imuninės sistemos specifika, kuri tiesiog nesusirinks visko. Jei tėveliai vaikystėje buvo ligoniukai ir susirinkdavo viską, tai greičiausiai ir jų vaikai bus imlesni“, – pažymėjo A. Jagelavičienė.
Patarė, kaip stiprinti vaikų organizmą
Gydytoja teigė, kad pats geriausias laikas vaiką grūdinti gamtoje – tai mūsų lietuviška vasara.
„Kuri prasideda gegužę-birželį ir tęsiasi vos ne iki spalio pabaigos. Kada vaikas basas, ne pilnai apsirengęs, visą laiką bėga, vandenyje iki pamėlinavimo mirksta. Kuo daugiau tokių lauko procedūrų vaikas turės, tuo lengviau ištvers ir šaltąjį sezoną“, – sakė medikė.
Gydytoja patarė vasaros sezono metu naudotis uogų, vaisių, šakniavaisių ir šakniagumbių derliumi.
„Geriausiais laikas yra dabar – reikia važiuoti prie jūros, prie ežerų būti. Žinoma, reikia apsirūpinti atitinkamomis apsaugos priemonėmis nuo saulės ar einant į mišką“, – pažymėjo A. Jagelavičienė.
