ligos

Skaičiuodami paskutines vasaros dienas daug kas imasi ruoštis rudens sezonui. Tai daroma ne veltui, mat šiuo metų sezonu dėl nusilpusio imuniteto padaugėja įvairių susirgimų, kurie sutrikdyti įprastą kasdienybės ritmą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo rugsėjo 16 d. planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Vakcinavimas gamtoje vykdomas iš lėktuvų išmetant specialius jaukus su vakcina. Šiuos jaukus suėdę gyvūnai tampa atsparūs pasiutligės užkratui.

Dar vasarą apie neįprastai išaugusį užsikrėtimo kokliušu atvejų skaičių pranešęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dalijasi atnaujinta statistika. Centro duomenimis, iki rugsėjo 5 dienos kokliušo atvejų Lietuvoje išaugo dar 138, o iš viso šiemet šalyje fiksuoti 463 ligos atvejai. „Iš jų vaikų 0–17 metų amžiaus – 325. Vaikų nuo 0 iki 3 metų – 72“, – nurodoma Eltai raštu perduotame NVSC komentare.

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą nuo tada, kai pasaulį sukrėtė COVID-19, stipriai pakeitė savo devynių „prioritetinių ligų sukėlėjų“ sąrašą. Į 37 didžiausią grėsmę keliančių ligų sąrašą taip pat įtrauktos ir naujos ligos, tokios kaip paukščių gripas, erkinis encefalitas bei maras.

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Anksčiau manę, kad pilvo pūtimą ir kitus nemalonius pojūčius keliančios ankštinės daržovės – netinkamas pasirinkimas sveikatai, tautiečiai šiuo metu jas vis dažniau įtraukia į savo mitybos racioną. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad kasmet vis auga lęšių, avinžirnių ir kitų ankštinių daržovių pardavimai.

Izraelyje mirė vyras, užsikrėtęs „smegenis ryjančia“ ameba. Jis neseniai pateko į ligonę, kur buvo diagnozuotas smegenų uždegimas. Manoma, kad itin reta ir pavojinga liga asmuo užsikrėtė maudydamasis jūroje. Šią ligą sukelia ameba pavadinimu naegleria fowleri. Jaunas, vos 26-erių vyras mirė Petah Tikvos miestelyje netoli Tel Avivo. Į ligoninę jis pateko liepos 4-ąją, o jau liepos 7-ąją buvo paskelbta apie jo mirtį.

Lietuvoje siautėja visų pamirštas parvovirusas, kitaip tautiečiams dar žinomas kaip infekcinė eritema. Pasak gydytojų, vaikams šis virusas dažniausiai praeina be simptomų arba pasireiškia paraudonavusiais skruostais, gali pakilti neaukšta temperatūra. O tėveliams neretai parvovirusas sukelia ir komplikacijų, kurių ilgalaikės pasekmės – besitęsiantys galvos, sąnarių skausmai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šeškinės poliklinikos koridoriuose eilės laukiančių vaikų su tėveliais.

Prieš šešerius metus, susidūrusi su didėjančiu nutukimo ir su juo susijusių ligų skaičiumi, ypač tarp skurdžiausių gyventojų sluoksnių, Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė bandė spręsti šią problemą sveikatos skatinimo mokesčiu. Tai tam tikros formos cukraus mokestis, kuriuo bandoma atgrasyti vartotojus nuo gazuotų, cukrumi saldintų gėrimų pirkimo, iš esmės 11 proc. padidinant jų kainą. Nesunku suprasti, kodėl.

Seniau įvairiose kultūrose špinatai buvo naudojami kaip vaistinis preparatas ir buvo pasitelkiami tokiems negalavimams, kaip karščiavimui, uždegimui ir virškinimo problemoms, gydyti. Tačiau dabar, ypač – pavasarį, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja jų nepamiršti kaip maisto produkto, prisotinto įvairiais vitaminais, antioksidantais bei galinčio pastiprinti organizmą šylant orams.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Prekybos centruose daugelis perka nesupakuotas vaisius ir daržoves – prieš valgant jų nenuplovus galima apsinuodyti, gali pasireikšti pykinimas ir viduriavimas, todėl ekspertai įspėja visada nuplauti šiuos produktus prieš vartojimą. Yra maisto produktai, kuriuos daugelis įprastai plauna prieš valgydami, nors neretai į tai numojama ranka. Tačiau tyrimai rodo, kad yra keli maisto produktai, kuriuos būtina plauti prieš vartojimą. Internetinės sveiko maisto parduotuvės musclefood.

Kauno medikai sukūrė mobiliąją programėlę, kuri ištarus vos kelis garsus fiksuoja, ar balsas normalus, ar yra pakitimų ir būtina kreiptis į specialistus. Sako, tai perversmas ankstyvojoje gerklų ligų diagnostikoje. Programėlė labai tiksli: jei aptiko balso pakitimą, medikams dažniausiai belieka nustatyti, kokia liga kamuoja pacientą. O pakitęs balsas išduoda įvairias gerklų ligas – nuo paprasto peršalimo iki vėžio.

Gaminti maistą patiems yra daug sveikiau nei valgyti greitą maistą. Tačiau yra keturi konkretūs maisto gaminimo pavojai, kurie gali sukelti ligas. Kai maistą gaminate patys, dažniausiai valgote neperdirbtą maistą, todėl jis yra sveikesnis. Tačiau, pasak gydytojo Mike‘o Hanseno, yra keturi maisto gaminimo būdai, kurie kelia pavojų sveikatai, nes didina vėžio riziką arba didina tikimybę priaugti svorio, rašo express.co.uk.

Siaučiant žiemai ir plintant virusams, galite susimąstyti: ar galiu pasigauti du virusus iš karto? O gal tris, keturis ar daugiau? O svarbiausia, kas nutiks, jei užsikrėsiu? Šis klausimas dažnai keltas 2022 m., kai baimintasi vadinamosios „trigubos“ COVID-19, gripo ir kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) epidemijos, skelbia portalas „IFL Science“. „Dauguma to, ką žinome apie virusinę infekciją, virusų patogenezę ir virusų epidemiologiją, remiasi vieno viruso – vienos ligos požiūriu, tači...

Refliuksas, arba gastroezofaginio refliukso liga – sutrikimas, kuris dažnai sukelia daugelį nemalonių simptomų, tarp kurių ir dažną kosulį. Ši problema daugeliui gali pasireikšti ne tik skrandžio negalavimais, bet ir nuolatiniu kosuliu, kuris gali tapti kasdieninio gyvenimo kliūtimi.  Apie apgaulingą kosulį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia: „Liga X“ – tai žinia, kad rimtą tarptautinę epidemiją gali sukelti šiuo metu nežinomas žmonių ligas sukeliantis patogenas“. Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo pasiruošimo pandemijai sesija buvo neįprastai aktyvi dėl pastarosiomis savaitėmis internete išplitusio „Liga X“ pavadinimo, kuris pritraukė visų dėmesį.

Praėjusiais metais užfiksuota keturis su puse karto daugiau skarlatinos atvejų nei metais prieš tai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai. Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Per praėjusią šventinę savaitę fiksuotas mažesnis sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis (ŪVKT) ir COVID-19 liga, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutinę praėjusių metų savaitę, nuo pirmosios Kalėdų dienos iki Naujųjų metų išvakarių, bendras sergamumo rodiklis siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis buvo 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Per savaitę nežymiai išaugo bendras sergamumas peršalimo ligomis, COVID-19, skelbia pirmadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Gruodžio 11–17 dienomis bendras visų ligų sergamumo rodiklis siekė 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaite anksčiau – 1720,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai pirmadienį pranešė patvirtinę pirmąjį kiaulių gripo atmainos, panašios į tą, kuri cirkuliuoja tarp kiaulių, atvejį tarp žmonių. H1N2 viruso atmaina buvo patvirtinta asmeniui, kurį gydytojas ištyrė po to, kai jis pajuto kvėpavimo takų sistemos ligos simptomus. JK sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) teigė, kad anksčiau šis virusas šalyje nebuvo aptiktas tarp žmonių.

Artėjant žiemai dažnam iš mūsų tenka susidurti su peršalimu. Neretai peršalus pakyla ir temperatūra. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, kada vertėtų griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, o kada pakanka natūralių sprendimų. Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, pakilus temperatūrai, dažnam atsiranda noras ją kuo greičiau sumažinti, vis dėlto, profesorius įspėja neskubėti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paprašė Kinijos daugiau duomenų apie šios šalies šiaurėje plintančias kvėpavimo takų ligas, bet Pekinas ketvirtadienį dar nebuvo pateikęs jokio oficialaus komentaro šiuo klausimu. Iš Kinijos šiaurinių regionų pranešama apie atvejų, kai susergama į gripą panašia liga, padaugėjimą nuo spalio vidurio, palyginti su tuo pačiu periodu per ankstesnius trejus metus, nurodė PSO.

Norėdami gerai jaustis ir išvengti ligų, medikai primena ne tik apie būtinybę lankytis pas šeimos gydytoją, bet ir nuosekliai pildyti sveikatos dienoraštį, mat laikas savianalizei yra be galo svarbus. Specialistai vardija pagrindinius rodiklius, kuriuos stebint galima užkirsti kelią lėtinėms ligoms, pavyzdžiui, hipertenzijai. Įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, fizinio krūvio stoka gali lemti skaudžias lėtines ligas. Viena jų – aukštas kraujo spaudimas arba kitaip hipertenzija.

Sveikas gyvenimo būdas yra vienas didžiausių ginklų, padedantis apsisaugoti nuo ankstyvos mirties. Šie maisto produktai – nuo prieskonių iki daržovių, gali padėti jums sulaukti sveikos senatvės. Dr. Sunni Patel paaiškino, kad įvairūs gyvenimo būdo pakeitimai gali pailginti jūsų gyvenimo trukmę – nuo reguliarios mankštos iki metimo rūkyti. Tačiau sveikas maistas yra pagrindinis geros sveikatos šaltinis.

Kauno rajono Ramučių gyventojai nebegali apsikęsti juos kamuojančio dvoko – reikalauja uždaryti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą. Aplinkosaugininkai kasmet nustato didelę taršą, o gyventojai jau prabyla apie vietinius kamuojančias ligas, pasibaigusias net mirtimi. Gamyklos atstovai sako, kad reikia papildomų investicijų įrangai, bet ne visi dalininkai sutinka didinti atliekų tvarkymo mokestį. Kauno rajono Ramučių gyventojų kantrybės taurė persipildė.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Simptomai, galintys išduoti, kad kažkas negerai su širdimi, nėra labai aiškūs ir gali būti klaidinantys, todėl gydytojai dalijasi požymiais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Žmonėms, kurie net neįtaria, kad turi problemų su širdimi, patariama žinoti keletą ankstyvųjų įspėjamųjų ženklų, kurie gali išgelbėti gyvybę. Galite daug metų nežinoti, kad jūsų širdies veikla sutrikusi, o bet kokie simptomai gali būti neaiškūs ir nežymūs.

Plaukų slinkimas įspėja ne tik apie vitaminų ar mikroelementų stygių. Tai gali signalizuoti apie patirtą ilgalaikį stresą ir rimtas ligas – mažakraujystę, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą, sifilį, autoimuninius susirgimus ir kt. Visi norime džiaugtis sveikais ir žvilgančiais plaukais, o ką daryti, jeigu jie netikėtai pradeda slinkti? Kaip žinome plaukas formuojasi folikule. Čia yra jo šaknis, riebalų liauka bei pakeliantis lygusis raumuo. Plauko ląstelės nuolat atsinaujina.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

2021 metų pradžioje Lietuvą sujaudino istorija apie vilnietį berniuką Denisą, kuriam būnant vos septynių mėnesių buvo diagnozuota reta liga – kombinuotas imunodeficitas, po to jam buvo atlikta kaulų čiulpų persodinimo operacija, o galiausiai galvoje buvo rastas nepiktybinis auglys.

Žarnyno infekcijos yra dažnai vartojama medicininė sąvoka, tačiau daugeliui žmonių šios ligos yra geriau žinomos kaip „skrandžio gripas“. Tai nėra atsitiktinumas ar klaida, kad daugelis žmonių painioja šias dvi sąvokas, nes žarnyno infekcijos pradžioje gali būti gana subtilesnės ir panašios į skrandžio problemas.

Ekvadoro specialistai skelbia apie naują paukščių gripo protrūkio grėsmę. Šaliai priklausančiose Galapagų salose nuo ligos krito trys paukščiai. Baiminamasi, kad taip gali išgaišti visos unikalios, tik šioms saloms būdingos paukščių rūšys. Ramiajame vandenyne esančiose Galapagų salose specialistai paėmė mėginius iš vietinių paukščių siekdami išsiaiškinti, ar šie neserga paukščių gripu.

Lietuvoje augant COVID-19 ir kitų kvėpavimo takų infekcijų susirgimų skaičiui, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ribojimams kol kas nėra pagrindo. Anot ministro, didėjantis sergamumas kvėpavimo takų ligomis rodo artėjantį šaltąjį sezoną. „Užsikrėtimų šimtui tūkstančių gyventojų dabar yra dešimtys, o turėtų būti apie pusantro tūkstančio atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, kad būtų galima kalbėti apie epidemiologinius sprendimus.

Kai prasidėjus rudens sezonui ateina permainingi orai, žmonės labiau susirūpina savo sveikata. Daugelis ieško sprendimų kaip išvengti peršalimo ar sušvelninti jo simptomus. Vienas iš būdų išvengti daugelio ligų – imuniteto stiprinimas. „Eurovaistinė“, „Benu“ ir „Camelia“ vaistinių darbuotojai sako, kad Lietuvoje peršalimo atvejų daugėja ir žmonės vis dažniau apsilanko vaistinėse, ieškodami būdų kaip sustiprinti savo imuninę sistemą.

Ketvirtos stadijos kraujo vėžį nugalėjusi nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė-Vaisieta su būriu sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo, kaip jai sekasi atsigauti ir sustiprėti po alinančios ligos.  „Instagram“ istorijose I. Burlinskaitė-Vaisieta pasidžiaugė, kad jau pastebi besikalančias blakstienas: „Kaip matote, niekas nepasikeitė, aš vis dar plika.

Vanduo yra visko Žemėje esmė ir pagrindas. Be jo negali gyventi nei augalai, nei gyvūnai, nei žmogus. Nors be maisto žmogus išgyvena savaites ar net mėnesius, be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Todėl labai svarbi yra vandens švara, kadangi mikroorganizmais užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Garsus teatro ir kino aktorius, dėstytojas Sakalas Uždavinys savo mamą Ireną Uždavinienę palaidojo prieš beveik septynerius metus. Ir nors praėjo nemažai laiko, vis tik jis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ sutiko itin jautriai ir atvirai pasidalinti, kokie buvo paskutiniai mamos metai su ja užklupusia liga.

Garsus teatro ir kino aktorius, dėstytojas Sakalas Uždavinys savo mamą Ireną Uždavinienę palaidojo prieš beveik septynerius metus. Ir nors praėjo nemažai laiko, vis tik jis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ sutiko itin jautriai ir atvirai pasidalinti, kokie buvo paskutiniai mamos metai su ja užklupusia liga.

Vokietijos mokslininkai ieško būdų, kaip paprasčiau diagnozuoti ir gydyti tokias smegenų ligas kaip Alzheimeris. Ir jie, regis, vienu žingsniu arčiau. Iš Miuncheno laboratorijos atskriejo žinia, kad kaukolėje yra gerokai daugiau informacijos apie smegenų ligas, nei buvo manoma iki šiol, o tai gali palengvinti jų diagnostiką. Šie valandų valandas Helmholtzo instituto laboratorijose praleidę mokslininkai – puikus įrodymas, kad kantrybė ir nuoseklus darbas anksčiau ar vėliau atsiperka.

Ko gero, visiems yra tekę pažvelgus į veidrodį svarstyti, kaip užmaskuoti paburkusius ar patamsėjusius paakius. Anot „Camelia“ vaistininkės Virgilijos Bečelytės, oda atspindi, kaip jaučiamės, o ypač tai matosi plonoje paakių odoje – ji išduoda ne tik nemiegotas naktis, bet ir organų veiklos sutrikimus. Kaip to išvengti? Anot vaistininkės, paakių paburkimas dažnai yra trumpalaikė problema, kuriai užklupus jau žinome, ką ne taip padarėme, kurį sveikos gyvensenos aspektą apleidome.

Psichiatrijos gydytoja-rezidentė Juta Zinkevičiūtė sako, kad Lietuvoje paaugliai vis dar siekia tobulo kūno pačiais įvairiausiais būdais. Vieni sveikai maitinasi ir sportuoja, o kiti griebiasi kraštutinumų. Deja, bet anoreksija bei bulimija vis dar pasiveja jaunas merginas.

Raseinių ligoninėje įtempta situacija – darbą nusprendė palikti net 7 vidaus ligų skyriaus gydytojai. Mat tarp dirbančių medikų ir savivaldybės įsiplieskė ginčas dėl vykstančio konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Ligoninę palikę darbuotojai mano, kad konkursas gali būti neskaidrus. Vos tik pradėję apie tai kalbėti gydytojai sulaukė priešiškos reakcijos vietos spaudoje.

Magistralėje iki griaučių sudegė į Vilnių 30 keleivių vežęs autobusas. Lyginant su praėjusiais metais – šiemet daugiau susirgimų apsikrėtus erkių platinamomis ligomis. Specialistai ragina valdžią kuo greičiau imtis priemonių. Kauniečių kieme neįprastas zoologijos sodas. Gyvūnai iš tujų, dar kitaip vadinami – topiarais. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, esančioje straipsnio viršuje.

Su ketvirtos stadijos vėžiu kovojanti nuomonės formuotoja Indrė Burlinskaitė-Vaisieta netrukus pradės ketvirtą chemoterapijos kursą.  Antradienio vakarą, dar būdama namuose, I. Burlinskaitė-Vaisieta „Instagram“ istorijose papasakojo, kaip jaučiasi. Moteris pasirodė su peruku, kuris buvo specialiai jai sukurtas. Indrė teigė, kad dėvės jį ypatingomis progomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškinasi gyventojų požiūrį į skiepus. NVSC Vilniaus departamentas parengė anoniminę internetinę apklausą, siekdamas įvertinti žmonių žinias apie vakcinas, nustatyti, kokios priežastys lemia sprendimą skiepytis ar ne, kokių abejonių turi tėvai, rinkdamiesi skiepyti ar ne savo vaikus pagal šalies vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.