Nacionalinės visuomenės sveikatos duomenimis, šių metų liepos mėnesį buvo užregistruota 783 žarnyno infekcinės ligos atvejai, iš jų 465 bakterinės kilmės žarnyno infekcijos ir 279 virusinės kilmės žarnyno infekcijos atvejai, tačiau palyginus su praėjusiais metais, šiemet susirgimų yra 16 proc. mažiau.
Laikykitės tinkamos higienos
„Dažniausiai žarnyno infekcinės ligos prasideda skausmu ar diskomfortu būtent toje srityje, kur yra lokalizuota didžioji skrandžio kreivė, todėl skrandžio infekcijos dažnai yra painiojama su skrandžio lėtinėmis problemomis.
Šis skausmas gali lengvai sugadinti savijautą ir atrodyti kaip paprastas virškinimo sutrikimas. Taigi, iš pradžių, žmonės dažnai negalvoja apie žarnyno infekciją, o mano, kad tai skrandžio problemos“, – aiškina šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama alimentariniu būdu – per maistą, vandenį, neplautas rankas, fekaliniu-oraliniu būdu, kai visos bakterijos į aplinką išplinta kartu su išmatomis.
„Užsikrečiama dėl netinkamos higienos ar maisto ar rankų higienos. Pavyzdžiui, roto virusai, enterovirusai gali plisti ir oro lašeliniu būdu“, pasakoja I. Aleksa ir priduria, kad tai dažniausiai nutinka, kai pacientas yra inkubaciniame laikotarpyje.
Skirtingu metų laiku – skirtingos ligos
Šeimos gydytojas tikina, kad skirtingu metų laiku pasireiškia skirtingos žarnyno infekcijos, vienos dažniau pasitaiko rudenį, o kitos atšilus orams pavasarį.
„Kadangi nelabai žiūrime, ką valgome, pavasarį ir vasarą – tuo šiltuoju metų laiku, netinkamai laikome tam tikrus maisto produktus, mes dažniau užsikrečiame tam tikromis žarnyno infekcijomis, būtent dėl netaisyklingos maisto higienos.
Tačiau reikia nepamiršti, kad rudenį ir žiemą žarnyno infekcijos lygiai taip pat gali pasireikšti ir dažniausia žarnyno bakterija – kampilobakterija niekur nedingsta. Kampilobakterioze galima užsikrėsti ir rudenį ir žiemą, nes bakterija išgyvena net šaldytuve“, – apie infekcijas kalba pašnekovas.
Jei jums prasidėjo tokie simptomai kaip: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tai rodys, kad žarnynas pradeda streikuoti.
Taip pat labai dažnai pasireiškia tokie nesmagūs pojūčiai, kaip: pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, burbuliavimas, diskomfortas, gali būti ir karščiavimas. Visi šie simptomai kartu vienas su kitu išduoda žarnyno infekcijos tikimybę.
Venkite bakterinių žarnyno infekcijų
Tam, kad nereikėtų patirti šių nemalonių simptomų, reikia apsisaugoti, laikantis tam tikrų taisyklių. „Apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų galima mano jau minėta maisto ir rankų higiena.
Rankas reikia tinkamai plauti 20 sekundžių, jas gerai muiluojant iš visų pusių, o po to nuskalaujant po tekančiu vandeniu. Taip pat reikia plauti visus vaisius ir daržoves, maisto produktus, laikytis jų laikymo taisyklių“, – apie higienos laikymąsi aiškina I. Aleksa.
Visais įmanomais būdais turėtume vengti bakterinių žarnyno infekcijų, nes joms užkirsti kelią galime mes patys, laikydamiesi higienos, priešingai nei virusinėms žarnyno infekcijoms. Jos gali plisti oro lašeliniu būdu, todėl nuo jų apsisaugoti galime tik skiepydamiesi.
Tačiau skiepas nuo roto viruso yra tik vaikams, kuriems ši infekcija yra itin pavojinga, o suaugusiems nėra matomas poreikis skiepytis. Ligos atveju paprasčiausiai turi būti taikomas savalaikis gydymas.
„Pačios pavojingiausios iš žarnyno infekcijų yra vidurių šiltinė, kurią sukelia salmonelės bakterija bei cholera, tačiau tai retos infekcijos, kurios dažniausiai yra atsivežtinės, susijusios su kelionėmis.
Gerkite pakankamai skysčių
Viena pavojingiausių infekcijų, ypač vaikams, yra žarninės lazdelės bakterijos sukelta žarnyno infekcija, nes ji gali sukelti neureminį sindromą – tai liga, kurios metu yra pažeidžiamos smulkios inkstų kraujagyslės, todėl inkstai nustoja gerai veikti, taip pat atsiranda tam tikrų pokyčių kraujyje – mažėja trombocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, vystosi mažakraujystė“, – apie pavojingiausias žarnyno infekcijas įspėja gydytojas.
Taigi virusinės žarnyno infekcijos nėra tokios pavojingos, kaip šios minėtos infekcijos. Gydantis nuo virusinių žarnyno infekcijų pats svarbiausias žingsnis yra skysčių atstatymas, nes vemiant, viduriuojant ar turint aukštą temperatūrą mes prarandame daug skysčių, o tai didina dehidratacijos tikimybę.
Ši būklė pavojinga visiems pacientams, o ypač mažiems vaikams, todėl turi būti užtikrintas pakankamas skysčių vartojimas.
Stipriai vemiant ar viduriuojant siūloma vartoti specialius tirpalus, kurie padės atstatyti ne tik skysčių balansą, tačiau ir prarastus mikro bei makro elementus. Tiek vandenį, tiek paruoštus elektrolitų tirpalus reikėtų gerti nuolatos ir mažais gurkšneliais.
Sergant žarnyno virusu, svarbu tinkama mitybą, geriau rinktis lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, sultinius, ryžių košę – ši pasižymi išmatas sutraukiančiu poveikiu. Galima valgyti bananus, liesą mėsą, daržoves. Svarbiausia vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto.