ligos

Vakar šventėme Kembridžo kunigaikščio princo Williamo 40-ąjį gimtadienį, todėl pažvelgsime į vyresniojo karališkosios šeimos nario sveikatos istoriją ir gresiančią regėjimo ligą, dėl kurios viešieji įsipareigojimai tampa dar sudėtingesni. Pasidžiaugus besišypsančio princo Williamo ir jo trijų vaikų nuotrauka, skirta Tėvo dienai, visuomenės dėmesys nukrypo į karališkosios šeimos nario gimtadienį.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Remiantis nauju tyrimu, nustatyta, kad stresas, pasireiškiantis trauminio įvykio ar darbo krūvio forma, pagreitina imuninės sistemos senėjimą, todėl gali padidėti rizika susirgti vėžiu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, pvz., širdies smūgiu. Tyrimas, paskelbtas Nacionalinės mokslų akademijos darbuose (PNAS), galėtų paaiškinti su amžiumi susijusią sveikatos būklę ir nustatyti galimus intervencijos taškus, rašo mirror.co.uk.

Prieš keletą dienų atlikėjas Justinas Bieberis socialiniuose tinkluose pranešė kenčiantis dalinį veido paralyžių, kuris jam atsirado dėl Ramsay Hunt sindromo. Nors veido paralyžius yra vienas dažniausiai pasireiškiančių šios ligos simptomų, sergant ja, gali kamuoti ir daugelis kitų sveikatos sutrikimų.

Molėtiškės Gretos Stepačiovienės šeimos gyvenimas per vieną dieną apsivertė aukštyn kojomis. Vilniuje gyvenantį jos 38-erių metų brolį Adą staigiai ištiko išeminis insultas. Kadangi vyras į gydytojų rankas pateko pavėluotai, jo smegenys pradėjo staigiai tinti ir teko šalinti dalį kaukolės kaulo. Tam, kad vyras galėtų vėl kabintis į gyvenimą, jam reikalinga galvos kaulo atstatymo operacija ir reabilitacija.

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais –aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis, penktadienį skelbiama vyriausybės Ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešime. Jaunesnis nei 50 metų pacientas užsikrėtė užsienyje, skelbia reuters.com.

Europą jau kurį laiką neramina beždžionių raupai. Baltijos šalyse jų dar nėra, tačiau simptomus žinoti būtina, nes lengva ligos forma trunka mėnesį, teigė Daiva Razmuvienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ epidemiologė įvardijo pirmuosius simptomus, paaiškino visą ligos eigą ir plitimo būdus. Ar reikia sunerimti dėl beždžionių raupų? Praėjo COVID ir galvojome, kad atėjo ramus laikotarpis, tačiau reikia suprasti, jog bet kokios šeimos virusai turi savybę, norą išgyventi.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Sveikata mūsų gyvenime yra labai svarbi. Deja, ne visada randame laiko ja pasirūpinti, todėl kartais ignoruojame atsiradusius sutrikimus, o kartais net nejaučiame, kad atsirado sveikatos problemų. Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie kompleksinį gydymą, kurio metu galima išgydyti ne vieną sveikatos sutrikimą. Tai, jog mūsų gyvenimo ritmas yra labai kenksmingas mūsų organizmui, girdime dažnai.

Net trečdalis pasaulio žmonių turi padidintą kraujo spaudimą ir tas skaičius vis auga. Dėl to ypač vertinamas operatyvumas nustatant galimus širdies ir kitų su kraujagyslių veikla susijusių sveikatos sistemų sutrikimus.  Deja, ne kiekvienas turi įprotį sekti savo kraujospūdį, o kodėl svarbu tai daryti reguliariai domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Kraujospūdį matuoti taisyklingai sugeba retas, todėl, pasak mokslų daktaro, kardiologo Mykolo Biliuko, galima nepastebėti rimtos ligos.

JAV atliktas tyrimas parodė, kad vienas avokadas per savaitę gali padėti sumažinti koronarinės širdies ligos riziką 21%, lyginant su žmonėmis, kurie nevalgo šio vaisiaus, o kas savaitę suvartojant  du ar daugiau avokadų, širdies ligų riziką gali sumažėti penktadaliu. Pakeitus pusę kasdienės margarino, sviesto, kiaušinių, jogurto, sūrio ar perdirbtos mėsos porcijos lygiaverčiu avokadų kiekiu, širdies ligų rizika gali sumažėti 16–22 %, skelbia mirror.co.uk.

Reaguodama į įvykius Ukrainoje ir augančius pabėgėlių srautus, Lietuva sudarė galimybę iš karo niokojamos šalies pasitraukusiems ir Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos gyventojams pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.

Vaistai nuo vėžio ar širdies ligų yra patvirtinti naudoti visoje Europoje, tačiau tai nereiškia, kad visi pacientai gali juos gauti – ir ES bando tai išspręsti. Europos vaistų rinka turi problemų. Nors jos sistema užtikrina, kad, pavyzdžiui, kiekvienas naujas vaistas nuo vėžio būtų patvirtintas naudoti visoje ES, tai nereiškia, kad kiekvienas vėžiu sergantis pacientas Europoje turi prieigą prie šio naujo vaisto. Tiesą sakant, toli gražu ne, rašo politico.eu.

Blogas burnos kvapas ne tik nepadeda bendrauti, bet gali signalizuoti ir apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Pagrindinė priežastis, pasak BENU vaistinės ekspertės Ramunės Uosienės, dažniausiai yra bloga burnos higiena. Tad kaip tinkamai ją atlikti ir neprisišaukti rimtesnių sveikatos sutrikimų – pasakoja specialistė. Prie savo burnos kvapo dažniausiai esame pripratę, todėl ne visada jaučiame koks jis – įprastas ar blogas. Žinoma, ne visuomet tą pasakys ir aplinkiniai.

Aukštas cholesterolis – tai per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis – tai vašką primenanti medžiaga, kuri gaminasi kepenyse ir gaunama su maistu. Nors tinkamai organizmo veiklai reikia tam tikro kiekio cholesterolio, pastoviai per didelis jos kiekis gali užkimšti arterijas ir taip sukelti didelį širdies ligų pavojų.

Naujus metus dažnam norisi atversti it švarų baltą lapą ir jame įrašyti naujus siekius, sau duotus pažadus. Norai numesti svorio, pradėti sportuoti ir sulieknėti naujametinių tikslų dešimtuke neabejotinai užimtų bene aukščiausią vietą. Tačiau psichologai sako, kad net trys ketvirtadaliai planų sulieknėti žlunga dar nepradėjus rimčiau jų įgyvendinti vien dėl to, kad iškart tikimasi pernelyg didelių rezultatų.

Ilgiausią žmogaus virškinimo trakto dalį sudaro žarnynas. Tai bent 5-7 metrų svarbiausias virškinimo organas, kuris padeda virškinti ir įsisavinti maisto medžiagas. Kasmet maždaug 1600 lietuvių yra nustatomas storojo žarnyno vėžys, į kurio simptomus žmonės dažnai numoja ranka, nes galvoja, kad tai kitos, mažiau pavojingos ligos. Storojo žarnyno vėžys – antras pagal dažnumą vėžys, kuriuo serga Lietuvos žmonės.

Atšalus orams bei nusilpus imuninei sistemai organizmas kovoja ne tik su plačiai paplitusiu koronavirusu, bet ir su puolančiu gripu. Šių virusų simptomai tokie panašūs, kad susirgus negalime pasakyti, kuo sergame. Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė atskleidė, ką reikėtų žinoti apie šiuos virusus prasidėjus gripo sezonui.   „Antėja“ klinikos šeimos gydytoja Rasa Isevičienė patvirtina, kad dėl šių virusų simptomų panašumo skiriamuosius požymius vos susirgus pamatyti sunku.

Burna pasako daug daugiau apie bendrą sveikatos būklę, nei manote. Jei pastebėjote, kad kraujuoja ar susitraukia dantenos, reikėtų imtis kelių veiksmų. Kai gyvenime padaugėja įtampos, dėl to dažnai gali nukentėti burnos sveikata, nes daugelis pradeda praleisti įprastus dantų patikrinimus. Kiekvienas apsilankymas pas odontologą yra svarbus, nes dažnai gali atskleisti ne tik dantų, liežuvio ir dantenų problemas, bet ir likusio kūno sveikatos būklę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. NVSC duomenimis, lapkričio 22–28 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,9 atvejo 10 tūkst., ankstesnę savaitę – lapkričio 15–21 d. – minėtas rodiklis buvo 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Veterinarijos gydytojams šiemet tenka gydyti itin daug keturkojų, susirgusių pavojinga liga – šunidžių kosuliu. Pirmieji simptomai dažnai suklaidina šeimininkus, tad ne visus augintinius pavyksta išgelbėti.  Kaunietė Loreta džiaugiasi stebėdama guvias, linksmai dūkstančias abi savo augintines, labradoro veislės kalytes: 5 mėnesių Kopą ir 6-erių metų Pupę. Visai neseniai jos sunkiai sirgo, o dėl vyresnėlės Pupės gyvybės net vyko žūtbūtinė kova.

Miestuose ir miesteliuose sparčiai daugėja balandžių. Ir nors jų lesinimas dažnam atrodo labai nekaltas užsiėmimas, ir sveikatos specialistai, ir gamtininkai primygtinai prašo to nedaryti. Esą taip tik dar labiau didinsim balandžių populiaciją, o tai reiškia, kad daugės ir jų platinamų ligų, viena jų – pavojingasis plaučių uždegimas. Įvairias kruopas balandžiams beria vilnietė Bronislava.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl būtina tinkamai ir reguliariai ja rūpintis. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad vis daugiau žmonių supranta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos svarbą ir kreipiasi profilaktiškai, tačiau, deja, daugeliu atvejų to nepakanka. „Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs besikreipiančių profilaktiškai pacientų skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas didėja.

Yra naujai atsiradusi liga, pavadinta COVID-19, dabar gauna išskirtinį dėmesį, deja, tai nėra vienintelė liga, kuri atsiranda (arba vėl pasirodo) ir kelia pavojų žmonijos likimui. Siekdami pabrėžti šią riziką, JAV nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) vadovas, infektologas Anthony Fauci ir NIAID vyresnysis patarėjas Davidas M. Morensas sukūrė žemėlapį, kuriame pavaizduotos naujai atsirandančios ir atsinaujinančios ligos, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis.

Šaltuoju metų laiku puola ne tik peršalimo ligos, bet ir žarnyno virusai. Vieni iš tokių sukėlėjų – rotavirusai, vadinamieji nešvaros virusais. Specialistai pažymi, kad apsaugai nuo jų itin svarbi yra pastovi ir tinkama asmens higiena. Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Indrė Stacevičienė teigia, kad užsikrėsti rotavirusu labai lengva, kadangi pagrindinis jos platintojas yra žmogus.

Praėjusiais metais lapkritį daug žmonių buvo apimti abejonių ir nerimo dėl pasaulinės pandemijos, kuriai iki pabaigos dar buvo labai toli. 2021 m. lapkritis gali būti ypač smagus tiems, kurie pasiruošę švęsti gyvenimą. Dėl nuolatinio budrumo ir nuolatinių skatinimų skiepytis, daug žmonių bent jau JAV šiais metais į situaciją žvelgia optimistiškiau. Pandemijų istorikė paaiškina, kodėl žmonių požiūris į gyvenimą keičiasi susidūrus su realia mirties grėsme, rašo theconversation.com.

Vis dar nemažai žmonių kreipiasi į odontologą tik tada, kai pradeda jausti danties skausmą ar mato patinimą. Deja, tai pavėluota reakcija, nes danties nervas jau būna pažeistas, o kanalų gydymas – neišvengiamas. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos klinikos gydytoja odontologė Šarūnė Čiupkevičiūtė sako, kad dantų sveikata labai svarbi visam kūnui, o jai sutrikus kenčiame fiziškai ir emociškai.

„Visa tai atrodė siaubingai. Bet pirmieji 2 su puse mėnesio buvo tik ilgos ir sunkios kelionės pradžia“, – išgyvenimais dalinasi beveik trejų metukų sulaukusios Alisos mama Olesia Lechan. Mergaitė nuolat kovoja dėl būvio – vos gimus jai buvo diagnozuotos genetinės bei neurologinės ligos, dėl kurių ji nuolat lankosi reabilitacijoje. Mergaitės mama Olesia šiandien pasakoja, kad iki pat mergaitės gimimo niekas, nei ji pati, neįtarė, kad mergaitė gali turėti problemų.

Mama, kurios plaučiai vos nesubliuško, kai  ją pirmą kartą užklupo Covid-19, sakė, kad skiepas ją apsaugojo, kai ji užsikrėtė antrą kartą. 32-ejų Anouska Black iš Šiaurės Airijos,  sakė, kad jos kūnas patyrė „traumą“ po to, kai jai dar 2020 metais buvo diagnozuotas koronavirusas. Ji sakė, kad ją „labai netikėtai“ ištiko astmos priepuolis ir ji pabudo ligoninėje su beveik subliuškusiais plaučiais.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Sugrįžus į mokyklas ir atėjus rudeniui, stipriai daugėja peršalimo ligų ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, plinta kosulys ir čiaudulys, sunkesnės ligos, o kai kurie žmonės praneša sergantys blogiausiais peršalimais jų gyvenimuose.  Pasak Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros, nėra ypač nemalonių naujų virusų, tačiau ekspertai įspėja, kad dabar žmonės gali tikėtis dažnesnių infekcijų ir rimtesnių simptomų dėl nutraukto karantino, rašo theguardian.com.

Padidėję limfmazgiai – bene dažniausias bet kokios infekcijos ar ligos simptomas. Padidėjusius juos dažnai galime užčiuopti kaklo srityje, pažastyse, kirkšnyse, tačiau dažnu atveju – tai normali organizmo reakcija į svetimkūnius. Gydytoja naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kada padidėję limfmazgiai gali kelti grėsmę ir įspėti apie rimtas problemas.

Dėl retos organizmo reakcijos dėl elektroninių cigarečių dūmų 15-metė mokinė buvo išvežta į ligoninę. Merginai buvo sunku kvėpuoti. Australė Dakota Stephenson į ligoninę nuvažiavo dėl pakilusios temperatūros bei nugaros skausmo. Ligoninėje ji gavo netikėtą diagnozę – jai buvo nustatyta hipoksija – liga, dėl kurios plaučiai negali gauti pakankamai oro. Tuomet ji buvo nuvežta į vaikų ligoninę, kur vos nenuskendo dėl skysčių, susikaupusių plaučiuose.

Ekspertai pasakė, ką daryti ryte, popiet ir vakare, jei norite atbaidyti pirmuosius ligos požymius siaučiant peršalimo ir kitiems virusams. Šiuo laikotarpiu daugelis žmonių skundžiasi sunkaus peršalimo simptomais. Visi atpažįstame tos pirmuosius peršalimo požymius – daugelis tokių atveju griebiasi šiltos sriubos ir vaistų, o tada šiltai įsisupa į antklodes ir laukia, kol praeis.

Orchidėjos – nuostabūs augalai, galintys praskaidrinti kiekvienus namus, tačiau jos yra labai neatsparios šaknų puvimui. Orchidėjų ekspertas pasidalino patarimais, kaip neleisti orchidėjų šaknims pradėti pūti. Orchidėjos yra dekoratyviniai augalai, garsėjantys savo spalvingais ir kvapniais žiedais. Tačiau rūpintis orchidėja gali būti labai nelengva, ypač jei esate naujokai. Šaknų puvimas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių nuvysta orchidėjos.

Širdies ligoms priskiriami keli skirtingi sutrikimai, bet jų riziką didina ir kitų kūno dalių negalavimai. Burna yra viena iš tų kūno dalių, kurių tinkamai neprižiūrint galima rimtai pakenkti širdžiai. Didžiojoje Britanijoje per metus dėl infarkto ar kitų širdies veiklos sutrikimų į ligonines paguldoma 100 000 žmonių – tai maždaug vienas žmogus kas penkias minutes. Norint mažinti savo širdies ligų riziką neužtenka vien tik stebėti savo mitybą.

Kiekvienais metais Lietuvoje organizuojama Pasaulinės širdies federacijos inicijuota Pasaulinė širdies diena. Lietuvoje šią šventę kiekvienais metais organizuoja Lietuvos širdies asociacija – ne pelno siekianti, visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. 2021 m. Pasaulinę širdies dieną Lietuvos širdies asociacija minės 2021 m. rugsėjo 29 d. renginiais Vilniuje (programa žemiau), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Artėjant žiemai, susirgimų virusinėmis infekcijomis tik daugės, be to ne tik keičiasi orai, o ir turime galimybę bendrauti su šeima, draugais ir kolegomis, ko praėjusiais metais negalėjome laisvai daryti. Jei jau jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, čia jums padės vaistininkė Giulia Guerrini. Ji pasidalijo patarimais, kaip kovoti su nemaloniomis virusinėmis infekcijomis. „Nueikite į karštą vonią arba prauskitės duše, kad būtų daug garų.

Prabėgusiu šiltuoju sezonu lietuviai ne tik mėgavosi saule, o iš pasibuvimų prie ežerų ar kitose poilsio vietose parsiveždavo ir nemalonų svečią – žarnyno infekcijas, liaudiškai dar vadinamas skrandžio gripu. Nors užsikrėtimų pikas buvo liepos mėnuo, rizika užsikrėsti išlieka visus metus.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.

Jei rudenį būtų paskelbti šviežio sezono derliaus karaliaus rinkimai, tapti vienu rimčiausių kandidatų į sostą neabejotinai pretenduotų moliūgas. Tai tik patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pardavimai, rodantys, kad lietuviai vien nuo 2021-ųjų pradžios iki rugpjūčio nupirko daugiau nei 109 tūkst. kilogramų šių daržovių. Tiek sveria 65 vidutinio dydžio automobiliai.

Kirminai yra parazitiniai organizmai, o kaspinuočiai – tik vienas kirminų infekcijos pavyzdys. Kaip žinoti, ar jūsų organizme gyvena kaspinuotis – kokie požymiai ir simptomai? Kasmet pasaulyje maždaug 3,5 milijardo žmonių kenčia nuo parazitinės infekcijos. Kirminai, gyvendami žarnyne bei maitindamiesi jo turiniu, sukelia didelį diskomfortą, rašo express.co.uk. Labiausiai parazitinės infekcijos puola vaikus, pagyvenusius žmones ir tuos, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi arba serga ŽIV.

Šlapimo spalva, kvapas, tankis ir šlapinimosi dažnumas gali nemažai pasakyti apie jūsų sveikatą. Štai penki požymiai, kad kažkas ne taip. Norint pastebėti, kad šlapimas išduoda sveikatos problemas, medicininio išsilavinimo nereikia – pakanka tiesiog būti dėmesingiems. Nesveikai atrodantis šlapimas gali reikšti, kad sergate kokia nors liga arba kad trūksta tam tikrų medžiagų. Nesate tikri, į ką konkrečiai reikia atkreipti dėmesį? Dr.

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Netikėtai užkluptas negalavimų dažnas kaltina neveiksmingą imuninę apsaugą, tačiau retai susimąsto, kodėl organizmas nesugeba apsiginti nuo jį puolančių virusų. Tiesa tokia, kad savo imunitetą žmogus nualina pats: gyvendamas nuolatinėje įtampoje, neskirdamas laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui, valgydamas nereguliariai ir nesveikai.

Visi esame pajutę pilvo skausmą, nesvarbu, ar jis atsiranda dėl to, jog skubiai suvalgome savo greitą maistą ar visą dieną sėdime prie darbo stalo. Pilvo skausmas paprastai nesukelia įtarimų žmonės ir daugeliui praeina savaime. Skrandžio skausmas kartais gali būti kažko rimtesnio simptomas. Britai ieško įvairiausių skausmo malšinimo būdų, kai juos užklumpa pilvo skausmas. Vien per pastarąją savaitę paieškų „pilvo skausmas“ padaugėjo 40 proc.

Saulėtiems ir šiltiems orams nesitraukiant, žmonės vėsinasi ir šaltu vandeniu, ir kondicionieriais. Jų montuotojai pastebi, kad karštomis dienomis kondicionierių pardavimai šoktelėjo 6 kartus. Tą pajuto net ir vaistininkai, mat kosinčių ir čiaudinčių taip pat dvigubai daugiau, nes ne visi žmonės žino, kaip tinkamai vėsintis. O dažnas ir iš viso moja ranka į negalavimus, ir kondicionierių jungia visu galingumu.

Tekstūros bei nago spalvos pokyčiai yra labai svarbūs bendros sveikatos ženklai. Jungtinės karalystės medicinos mokslų daktarė Dina Gohil apibūdino pagrindines sveikatos problemas, kurias gali signalizuoti kojų nagų išvaizda. Aukštas gliukozės kiekis kraujyje asocijuojamas su rimtomis komplikacijomis tarp diabetu sergančių žmonių, o pėdos ypač atsiduria pavojuje. Nagų pageltimas gali atsirasti dėl įvairių gyvenimo būdo įpročių, įskaitant rūkymą ir mitybą.

Tarp Lietuvoje atsidūrusių nelegalų žaibo greičiu plinta COVID-19 infekcija. Specialistai suka galvas, kur izoliuoti nelaimėlius. Galvos skausmu jau tampa ir kitos ligos, mat stovyklose laikomiems nelegalams jau diagnozuotas ir hepatitas, atvira tuberkuliozės forma, ŽIV, niežai. Nors jų ligų sąrašas pildosi, jokių specialių tyrimų nelegaliai Lietuvą pasiekusiems migrantams niekas neatlieka.