Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Indrė Stacevičienė teigia, kad užsikrėsti rotavirusu labai lengva, kadangi pagrindinis jos platintojas yra žmogus. Ypač saugotis reikėtų lankantis viešose vietose, po jų tinkamai plauti rankas.
„Rotavirusas dažniausiai plinta per nešvarias rankas. Sergantysis į aplinką išskiria labai daug virusų, o užsikrėsti reikia labai nedidelio kiekio virusų.
Kadangi rotavirusai gali ilgą laiką išlikti gyvybingi aplinkoje ir yra atsparūs daugeliui dezinfektantų, jie gali lengvai plisti per įvairius daiktus, paviršius, dėl to užsikrėsti dažnai galima ir viešose vietose, o didžiausias plitimas stebimas vaikų kolektyvuose“ , – pasakoja specialistė.
Ypač rotavirusinių infekcijų daugėti pradeda nuo sausio mėnesio, o gydytoja pastebi, kad jų pikas būna ankstyvąjį pavasarį.
Inkfekcijos požymiai itin nemalonūs – tiek padidėjęs pilvo skausmas bei sumažėjęs apetitas. Gali pasireikšti ir kvėpavimo takų uždegimų.
„Rotavirusinė infekcija pasireiškia panašiai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku. Pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas. Taip pat galimas pilvo skausmas, sumažėjęs apetitas, lengvi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai“, – simptomus vardija I. Stacevičienė.
Galima išsigydyti ir namuose
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, ar sykį persirgus rotavirusu įgauname imunitetą:
„Rotavirusinė infekcija – gleivinių infekcija, todėl imuninis atsakas yra vangesnis, imuninė atmintis išlieka trumpiau nei sisteminių infekcijų metu (pvz., tymų, vėjaraupių ir kt.), dėl to galima sirgti keletą kartų. Pakartotinai sergant klinikiniai ligos simptomai dažniausiai būna žymiai lengvesni“, – konstatuoja pašnekovė.
Kadangi rotavirusas organizmą išvargina viduriavimu ir vėmimu, efektyviausia kova su virusu – pakankamas skysčių atstatymas organizme. Anot gydytojos, dėl to nebūtina iškart lėkti į ligoninę, o verta gerti daug skysčių namuose.
„Karščiuojant, vemiant, viduriuojant netenkama daug skysčių, elektrolitų, todėl sergant svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį, geriant specialius druskinius tirpalus su gliukoze, kuriuos galima įsigyti vaistinėse.
Jei geriant šiuos specialius tirpalus, būklė negerėja, išlieka daugkartinis vėmimas, atsiranda ryškus vangumas, sumažėja diurezė (šlapimo kiekis), rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigia infekcines ligas išmananti specialistė.
Kaip išvengti rotaviruso?
Pastebima, kad geriausia viruso išvengti galima laikantis tinkamos rankų higienos.
„Svarbiausia iš nespecifinės profilaktikos priemonių yra tinkama rankų higiena. Rekomenduojama rankas plauti su muilu ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą.
Sergantiems asmenims negalima lankytis viešose vietose, vemiančių ar viduriuojančių vaikų negalima vesti į darželį ar kitus susibūrimus. Tualetą, ligonio kambarį rekomenduojama tvarkyti naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas“, – pamini ji.
Tendencijos keičiasi
Dažniausiai rotavirusai parklupdo mažuosius – tačiau to išvengti irgi galima. Gydytoja pasakoja, kad yra skiepai, kurie efektyviai mažina šansą susirgti šia infekcija.
„Vaikai iki 3 metų serga dažniausiai ir sunkiausiai. Efektyviausias būdas apsisaugoti – kūdikiams skirta rotaviruso vakcina.
Prieš tris metus (2018 m. 09 mėn.) rotaviruso vakciną įtraukus į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą (pradėjus skiepyti kūdikius), stebime ženklų rotavirusinės infekcijos atvejų mažėjimą mūsų šalyje, o ypač sumažėjo vaikų sunkių atvejų skaičius ligoninėse.“
Šiemet per rugsėjo mėnesį nustatyti 33 rotaviruso atvejai, praeitą žiemą pastebėti 34 susirgimai. Pastebima tendencija, kad rotavirusinių infekcijų Lietuvoje išvis mažėja – 2020-aisiais iš viso nustatyti 235 atvejai, kai tuo tarpu 2019-aisiais nustatyti 2912 rotaviruso atvejai, 2018-aisiais – 3474 susirgimai.
