ligos

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau.

Darbas yra įprastas dalykas ‒ tai, ką turime daryti visi, o kai kuriomis dienomis ar savaitėmis sekasi geriau nei kitomis. Tačiau per didelis stresas, kurį sukelia darbas, gali padidinti širdies ligų riziką. Dr Brian Fisher iš „Evergreen Life“ paaiškino apie streso poveikį organizmui, rašo express.co.uk. Dr Fisher sakė: „Stresą padidina nepakankamas miegas. Įrodyta, kad padidėjęs streso lygis neigiamai veikia kraujospūdį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo. Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau dešimtąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kalbasi su Lietuvos akušerių sąjungos, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos nare, „Gandro lizdo“ įkūrėja Ieva Girdvainiene ir nuomonės formuotoja Medeina Andriuliene jautria ir – neretai – kontroversiška tema: apie žindymą.

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ilona Tamašauskienė sako, kad daugelis krūtinės angina sergančių pacientų į gydytojus kreipiasi pavėluotai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nepaisant nuolat tobulėjančios medicinos, vaikų astmos paplitimas, sergamumas ir mirtingumas per pastaruosius 40 metų pasaulyje labai išaugo. Specialistų teigimu, tai – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių vaikų plaučių ligų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė teigia, kad atpažinti pirmuosius astma sergančio vaiko organizmo siunčiamus signalus – itin svarbu. „Iki šiol nėra galutinai aišku, kodėl kai kurie vaikai suserga astma.

Kai šalies mastu nėra paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, tačiau prasidėjus gripo sezonui ir išaugus susirgimo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19 ligos atvejams ugdymo įstaigoje, joje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas (IPRR), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jį pati ugdymo įstaiga gali skelbti gripo ar COVID-19 epidemijos laikotarpiu.

Šį rudenį kartu su peršalimų ligų sezonu sugrįžta vienas labiausiai varginančių simptomų – kosulys. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.

Penktadalis pacientų – vaikai. Daugėja nutukusių, mažėja jų amžius. Gausybė ligų – nuo dermatito iki astmos, nuo ausų skausmo iki žvynelinės. Natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje gydytoja ir sveikos mitybos specialistė Jelena Tulčina ragina garsiai skambinti pavojaus varpais. Ir pirmos juos turėtų išgirsti besilaukiančios ir jaunos mamos.

Anksti pastebėjus neįprastus savo kūno pokyčius, gali žymiai padidėti žmogaus galimybė gauti efektyvų gydymą. Plaučių vėžys yra ne tik vienas iš mirtiniausių vėžio formų, bet ir vienas iš labiausiai paplitusių. Tai atsitinka, kai vėžį sukeliančios medžiagos skatina kenksmingų ląstelių augimą plaučiuose. Kai ląstelės pradeda daugintis, navikas skverbiasi į organo audinį ir toliau plinta į kitas kūno dalis.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose. Šiandien Seimas pritarė šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Tuo metu, kai jos bendraamžės leido dienas žaisdamos su lėlėmis ir džiaugėsi vaikyste, 8-metė Augustė keliavo nuo vieno chemoterapijos kurso prie kito. Mergaitę galima vadinti tikrų tikriausia heroje, nes ji drąsiai atlaikė visus likimo siųstus išbandymus ir nugalėjo prieš trejus metus jai diagnozuotą leukemiją.   Nors šiandien mergaitės ligos istorijoje įrašyta, kad jai pavyko įveikti kraujo vėžį, jos mama penevėžietė Vaiva Černiavskienė šią džiugią žinią priima labai atsargiai.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Vos atvėsus orams vaikus į ligos patalą guldo įvairiausi virusai. Vieni tokių – enterovirusai, paprastai pasireiškiantys karščiavimu ir bėrimu. Dėl pastarųjų gana dažnai tėvai skuba net į priėmimo skyrių. Apie tai, kaip reaguoti į pirmuosius požymius ir su kokia pavojinga liga šis virusas gali būti supainiojamas, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr.Inga Ivaškevičienė.

Rugsėjo 21 d. JAV Prezidento J. Bideno Niujorke surengtoje Septintojoje konferencijoje dėl Pasauliniam fondui skirtų išteklių papildymo Europos Komisija paskelbė 2023–2025 m. iš ES biudžeto Fondui skirsianti naują rekordinę 715 mln. eurų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kartu su ES valstybių narių įsipareigojimais skirti lėšų Europos komanda patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą remti Pasaulinį fondą.

Šiandien mes neabejojame, ar vėžiu sergantiems žmonėms reikia gydymo. Naujoje ataskaitoje nustatyta, kad net 85 procentai žmonių, turinčių demenciją, negauna pagalbos ir paramos po diagnozės, skelbia asociacija „Demencija Lietuvoje“.  ● Šiuo metu numanoma, kad apie 50 tūkst. (tik 38 tūkst. diagnozuota) žmonių serga demencija Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 78 tūkst. ● Demencijos ekspertai ragina demencijos priežiūrą po diagnozės pripažinti žmogaus teise.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Nors akys yra langai į sielą, mūsų burna taip pat gali daug atskleisti apie sveikatą ir gerovę. Kadangi joje pastoviai yra maisto ir gėrimų, gali atsirasti įvairaus pobūdžio rizikų. Viena dažniausia burnoje pasitaikanti problema yra opos. Burnos opos yra burnoje pasireiškiančios opos, dažnai skausmingos ir dirginančios. Jas gali sukelti tam tikri sužalojimai, pvz., įsikandimas į vidinę burnos pusę arba įsipjovimai ir nudegimai valgymo metu.

Dažnai sakoma, jog rankos – tai vizitinė kortelė, kuri suteikia informacijos apie žmogų, jo dirbamą darbą, pomėgius ir sveikatos būklę. Nagų grožį rodo ne ryški nago spalva ar ilgis, o sveiki, tvarkingi, rausvi, skaidrūs, blizgantys nagai. Apie tai, kokius sveikatos sutrikimus gali atskleisti nagai, pasakoja vaistininkė.

Šiauliuose gyvenančios Dalios Vasilkevičienės gyvenimas sukasi aplink 27-erių sūnų Lauryną. Vaikinas gimė sirgdamas itin reta liga, kurią lydi ir kitos sunkios diagnozės. Moteris stengiasi daryti viską, kad užklupusios ligos nenugalėtų sūnaus, nes be jo negalėtų įsivaizduoti nė vienos savo dienos. Nors šeimą paženklinęs sunkus išbandymas prasidėjo prieš daugelį metų, D. Vasilkevičienė sako kaip šiandien prisimenanti, kad jos nėštumas buvo sklandus ir nekėlė jokių įtarimų.

„Niekada negalvojom, kad apendicitas tokia klastinga liga“, – naujienų portalui tv3.lt sako moterų sporto trenerė Agnė Bastienė. Šią vasarą dėl ūmaus pilvo skausmo ir stipraus pykinimo judviejų su dainininku Deividu sūnus Armandas atsidūrė ligoninėje, kur berniukui teko operuoti apendicitą. Prisimindama nemalonią patirtį ir patirtą stresą, moteris sako norinti perspėti tėvus nepraleisti pro akis šios ligos simptomų ir laiku kreiptis pas gydytojus.

Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių metu, arba atvirkščiai – kada kūnas atsipalaiduoja. Žinoti, kaip šių raumenų spazmų išvengti ir ką daryti, kad jie greičiau praeitų, svarbu ne tik dėl to, kad tai skausminga, bet ir dėl gresiančio pavojaus tam tikrų situacijų metu.

Vėžio priežastys vis dar tebėra sunkiai suprantamos, todėl ir tinkamo gydymo radimas yra nelengvas procesas. Nors gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija ir radioterapija, sklaida žymiai pagerino išgyvenamumą, ligos prevencija išlieka geriausia išeitis. Dėl didelio antioksidacinio aktyvumo aronijos gali sumažinti vėžio augimą per trumpą 24 valandų laikotarpį.

1992 m. Andrew Mortono sukurtoje viską atskleidžiančioje biografijoje princesės Dianos išpažinties vaizdajuostės atskleidė, kad jos gyvenimas su bulimija prasidėjo tada, kai jai suėjo 19. „Bulimija prasidėjo praėjus savaitei po mūsų sužadėtuvių, o ją įveikti sugebėjau beveik per dešimtmetį“, – prisistatė Velso princesė.

Ar kada esate giliau susimąstę, kokią įtaką alkoholis daro jūsų organizmui? Jeigu ne, nustebsite sužinoję, kaip jis paveikia tam tikrus jūsų organus. Nors dažniausiai yra kalbama apie visiems žinomą alkoholio žalą, kuri stipriai paveikia kepenis, tačiau neretai užmirštama, kad perdėtas alkoholio vartojimas gali turėti įtakos ir kitoms kūno dalims. Sužinokite, kas gali nutikti, jeigu alkoholiu piktnaudžiausite daugiau nei rekomenduojama.

Nuo pat vasaros pradžių rožės skleidžia gausybę žiedų, o kai kurios veislės sezono pabaigoje dar kartą sužydi. Norint, kad augalas atrodytų kuo geriau, būtina nukarpyti mirusius žiedus ir genėti augalą, o rugpjūtį taip pat labai svarbu imtis priemonių, kad užkirstumėte kelią įprastoms augalų ligoms. Rožės saulėtą dieną tikrai žavi, bet šios įstabios gėlės gali greitai nuvysti, jeigu užpuola sezoninės ligos.

25-erių mergina manė, kad per daug išgėrė, kai po vakarėlio atsibudo su skaudančia galva ir skausmu kojose, tačiau vos po trijų dienų ji neteko regėjimo ir buvo paralyžiuota nuo juosmens žemyn. 2007 m. rugsėjo penktadienio vakarą Anabelė Moult dalyvavo vakarėlyje su draugais. Kai kitą dieną mergina atsibudo su galvos skausmu, neryškiu regėjimu ir „pinceto ir adatų“ pojūčiu kojose, ji pagalvojo, kad tai pagirių pasekmės.

Pasunkėjęs ar skausmingas rijimas, deginimo pojūtis ar skausmas gerklėje, prikimęs balsas ar net dusulys – tai tik keletas simptomų, kurie kamuoja sergančius gastroezofaginiu refliuksu. Šios ligos požymiai stipriai pablogina žmonių gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku juos atpažinti ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Kalbant su nuolat besišypsančia ir optimizmo nestokojančia 31-erių klaipėdiete Ingrida Greičiūte, net nepagalvotum, kad jos gyvenimą temdo klastinga liga. Vos prieš dvejus metus jauna moteris išgirdo išsėtinės sklerozės diagnozę. Šiandien ji sako suprantanti, kad pirmuosius ligos požymius jautė dar būdama paauglė, tačiau tąkart prastą savijautą medikai ir ji pati nurašė kitoms problemoms. Pasak moters, įvairūs negalavimai prasidėjo prieš daugiau kaip 10 metų.

Jungtinės Karalystės ekspertai mano, kad nustatė priežastį, kodėl pastaruoju metu visame pasaulyje maži vaikai kenčia nuo paslaptingų kepenų ligų. Tyrimai rodo, kad pasibaigus karantinams dėl pandemijos, sugrįžo du plačiai paplitę virusai ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus.  2 pavojingi virusai Manoma, kad 35 šalyse užsikrėtė daugiau kaip 1 000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus, praneša BBC.

Tauragiškės Simonos Brokoriūtės (26) gyvenimas prieš ketverius metus apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau niekada sveikatos problemų neturėjusi mergina šiandien sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir kovoja su klastinga liga, kurios tikslios diagnozės negali įvardyti joks gydytojas.   Prieš ligą mergina, baigusi bendrosios praktikos slaugos studijas, dirbo ligoninėje. Tačiau prieš ketverius metus merginos norą padėti sergantiems sugriovė sveikatos problemos.

Pajautę, kad širdis plaka neįprastai greitai, dažniausiai žmonės skuba matuoti savo pulsą. Tačiau kada toks nerimas yra pagrįstas, o kada skubėti pas gydytoją dar neverta? Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė naujienų portalui atsakė, koks yra normalus pulsas ir kokius rodiklius pasiekus reikėtų nenumoti į tai ranka. Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje.

Jei vagiate iš savęs miegą darbo dienomis, o savaitgaliais bandote „atsimiegoti“ prarastų jėgų ir miego laiko, anot mokslininkų, susigražinti nepavyks. Taip dar labiau pakenksite savo sveikatai ir rizikuosite susirgti tokioms ligomis kaip vėžys ar kraujotakos sutrikimai. Tiesa, ne ką mažiau svarbu nepažeisti savo vyturio, pelėdos ar kolibrio režimo.

Naujausia koronavirusų atvejų banga, kurią sukėlė itin užkrečiami Omicron subvariantai BA.4 ir BA.5, primena, kad kova su koronavirusu dar toli gražu nesibaigė. Kai kurie mokslininkai nustatė skirtumus tarp ligos, kurią sukelia naujausios atmainos, ir tarp jos pirmtakų. Vienas įspėjamasis ženklas atsiranda naktį, perspėjo imunologas. Paaiškėjo, kad naujausi variantai geriau nei ankstesnės atmainos išvengia vakcinų ir kitų antikūnų gydymo būdų.

Buvusi „TV“ pagalbos gelbėtoja Deimantė Šmitė savo socialiniuose tinkluose pranešė serganti Laimo liga. Moteris ilgą laiką jautėsi puikiai ir net neįtarė, kad ją galėjo užklupti ši erkių platinama klastinga liga. Todėl dabar ji ragina kitus nieko nelaukti ir skubėti pasitikrinti. Deimantė savo pilve įsisegusią erkę rado prieš tris savaites. Ilgą laiką moteris jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad laiku pastebėta erkė nepadarė jai jokios žalos.

Tūkstančius lietuvių sujaudino emigrantę Verą Kazragytę ir jos šeimą ištikusi nelaimė. Vos 18-likos sulaukusi moters dukra Orinta atsidūrė komoje ir buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Naujienų portalui tv3.lt praėjusią savaitę lietuvė sakė neparandanti vilties, kad jos dukra atsigaus. Tačiau šeštadienį, liepos 9-ąją, savo „Facebook“ paskyroje Vera pranešė skaudžią žinią, kad jos dukros išgelbėti nepavyko.  Orinta prastai pasijuto ir nualpo darbe birželio 16 dieną.

20-metė mergina buvo skubiai nugabenta į ligoninę ir keturias dienas praleido intensyviojoje terapijoje dėl toksinio šoko sindromo. Katie Knigh keturias dienas praleido reanimacijoje ir buvo vos kelios valandos nuo mirties po to, kai mėnesinių metu naudojo netinkamą tamponą.

Nors daugelį džiugina vasaros metu lepinanti šiluma, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų būti itin atsargūs. Esant aukštai temperatūrai, savijauta gali smarkiai pablogėti, todėl svarbu žinoti, kaip padėti sau ir išvengti negalavimų. Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip sergantieji šiomis ligomis turėtų rūpintis savo sveikata vasarą.

Kelionės yra vilniečio Daliaus Juozapaičio (36) didžiausia aistra. Vyras jau yra aplankęs nemažai pasaulio šalių ir neketina sustoti. Jo ryžto nesustabdo ir prieš tris metus diagnozuota onkologinė liga. Kaip jis pats sako, žinojimas, kad nebeturi daug laiko, tik dar labiau motyvuoja mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Prieš sužinodamas, kad serga vėžiu, vyras devynerius metus dirbo aviacijos srityje. Tačiau dėl ligos teko keturiems mėnesiams pasiimti nedarbingumą.

Pandemijos metu slaugytoja dirbusiai moteriai diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys. Moteris ligos neatpažino laiku, nes manė, kad užsitęsęs kosulys yra Covid-19 simptomas. Dviejų vaikų mama Viktorija Puar pasakoja, kad 2021 m. rugpjūtį su šeima stovyklaudama užsikrėtė virusu ir po to kelis mėnesius kentė baisų kosulį. 46-erių metų moteris po kelių mėnesių buvo nusiųsta tyrimams, o jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai ji sužinojo, kad serga ketvirtos stadijos nepagydomu vėžiu.

Vizažiste dirbanti kaunietė Laura (36) jau dešimtmetį kovoja su varginančiais bėrimais. Netikėtai nėštumo metu ant odos atsiradusios raudonos dėmės pasirodė esą klastingos ligos požymis. Dilgėline sergančios moters teigimu, ši liga stipriai paveikia gyvenimo kokybę, nes sukelia ne tik skausmingus bėrimus ir niežulį, bet ir psichologinius sunkumus. Anot Lauros, daugelis žmonių, turinčių simptomus, net nenutuokia, kad serga dilgėline.

Jonavoje gyvenančios Anželikos Muznikienės sūnus 12-metis Žygimantas turi retą genetinį sutrikimą. Tam, kad jo gyvenimo kokybė būtų geresnė, berniukui reikalingi užsiėmimai su specialistais, o didžiausia vaiko svajonė yra dar kartą sudalyvauti delfinų terapijoje. Tačiau įvairioms procedūroms reikia nemažai lėšų, o mama Žygimantą ir dvi jo sesutes augina viena, nes vyras, po trečiojo vaiko gimimo, paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį.

Londone gyvenančios Veros Kazragytės dukros Orintos gyvybę šiuo metu palaiko aparatai. Jos šeima kiekvieną dieną meldžiasi dėl vos 18-likos sulaukusios merginos gyvybės, o skaudžią akimirką, pasak mamos, dar labiau apsunkina gydytojų elgesys, dėl kurio šeima ruošiasi kreiptis į advokatus. Naujienų portalui tv3.lt merginos mama Vera pateikė dokumentus, įrodančius faktą, kad jos dukra yra gydoma ligoninėje.

Nors kai kurių sveikatos sutrikimų simptomų lengva nepastebėti, verta atkreipti ypatingą dėmesį į savo rankas, nes jos gali įspėti apie tai, kad jums laikas pasitikrinti sveikatą. Tam tikros kūno dalys, ypač akys, oda, nagai ir pirštai, gali įspėti apie sveikatos sutrikimus. Kalbant apie sveikatos būklę ir ryšį su pirštais, laikrodžio stikliuko formos (išlinkę) nagai ir būgno lazdelių formos pirštai (angl. finger clubbing) taip pat yra simptomas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį.

Išsiilgę vasaros žmonės dažnai stačia galva neria į atostogų malonumus. Nors karštą dieną labai norisi atsivėsinti jūroje ar ežere, reikėtų pasisaugoti, kad smagios pramogos nevirstų šlapimo takų ar šlapimo pūslės uždegimo (cistito) priežastimi. Viena iš šių neretai skausmingų ligų po maudynių Palangoje užklupo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoją kaunietę Agnę. Po pasiplaukiojimo jūroje jai prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, kuris vėliau komplikavosi į dar didesnes sveikatos problemas.

Esant karštai vasaros dienai, dažnas nori kuo greičiau išvažiuoti prie vandens telkinių. Ir nors atgaivos norime visi, reikia nepamiršti ir pavojų, kurie dėl žmogaus veiklos tik didėja. Vandens žydėjimas, sukeliamas eutrofikacijos procesų, žmogui gali sukelti ne tik alergiją, bet ir iššaukti rimtas lėtines ligas. Plačiau apie tai pasakojo algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos vadovė daktarė Judita Koreivienė.

Moteris pastebėjo, kad jos ketverių metų dukrai ant skruosto atsirado dėmelė, kuri staiga išaugo ir virto infekcija. Galiausiai ji nuvežė ją pas šeimos gydytoją ir į ligoninę. Jaime Lippold pamatė dėmę ant keturmetės Aubree skruosto, bet nemanė, kad dėl to reikėtų nerimauti. Dabar ji skubiai įspėja kitus tėvus, nes jos dukra po bučinio į skruostą susirgo ir keturias naktis praleido ligoninėje.