Apie tai, kas vasarą gali paskatinti šias ligas, kokios pasekmės gali laukti jų laiku neišgydžius ir kaip išvengti šių nemalonių negalavimų, papasakojo Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Nefrologijos skyriaus vadovė doc. Asta Stankuvienė.
Nori įspėti kitus
Į naujienų portalą kreipėsi kaunietė Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Moteris teigia norinti įspėti visus, skubančius karštą vasaros dieną atsivėsinti šaltame vandenyje.
Pasak Agnės, po tokių maudynių ją užklupo stiprūs skausmai. Paaiškėjo, kad moteris susirgo šlapimo pūslės uždegimu, kurį lydėjo komplikacijos.
„Teko susidurti su ne tik ypatingai nemalonia pūslės uždegimo liga, tačiau ir jos komplikacija – inkstų uždegimu. Niekada negalvojau, kad maudynės gali sukelti ne tik džiaugsmą, tačiau ir baisius skausmus.
Pirmiausiai, pradėjau jausti dažną norą šlapintis ir begalinį skausmą. Kiek vėliau pradėjo stiprėti skausmas nugaroje, o paskui nebegalėjau net pakelti kojos, nes kiekvieną bandymą palydėdavo skaudus dūris juosmenyje.
Vėliau pradėjo kilti aukšta temperatūra, krėsti dantis priverčiantis kalenti drebulys, visiškai neturėjau energijos. Atvykus į ligoninę, iškart gavau visą lašelinių kursą, o kaip vyšnią ant torto ir uždegimą gydančių antibiotikų bei daugiau nei savaitę priverstinių atostogų“, – prisimena Agnė.
Kaunietė sako šią nemalonią patirtį prisimenanti kiekvieną vasarą eidama maudytis. Todėl ji nori įspėti visus, skubančius atsivėsinti šaltame vandenyje.
„Dabar kiekvieną kartą, prieš eidama maudytis, vis prisimenu nemalonius skausmus ir visuomet stengiuosi įspėti kitus, kurie, kaip ir aš, net negali pagalvoti, kuo gali baigtis nekaltos maudynės. Visada reikia prisiminti, kad linksmybės liks linksmybėmis, o sveikata – pati svarbiausia“, – teigia Agnė.
Uždegimą provokuojantys veiksniai
Gydytoja A. Stankuvienė sako, kad dažniausiai dėl šlapimo pūslės uždegimo žmonės kreipiasi šaltuoju metų laiku, tačiau vasarą pavojus susirgti šia liga yra ne ką mažesnis.
Šlapimo takų ar šlapimo pūslės uždegimas gali užklupti išsimaudžius šaltame vandenyje ar tuo atveju, jeigu po maudynių laukiate, kol šlapias maudymosi kostiumėlis išdžius ant kūno ir nepersirengiate sausais drabužiais.
Taip pat neretai, atslūgus karščiams, žmonės neskuba rengtis šilčiau ir peršąla. Sušlapus ar sušalus kojas šios ligos taip pat gali kaipmat sugadinti atostogų planus.
„Bet koks organizmo atšalimas provokuoja apatinių šlapimo takų infekcijų atsiradimą. Ypatingai, jei yra rizikos veiksnių. Tai susiję su šalčio sukeliamu stresu organizmui“, – paaiškina gydytoja.
Simptomai ir gydymas
Specialistė pasakoja, kad pagrindiniai šlapimo takų ar šlapimo pūslės uždegimo požymiai yra dažnas, skausmingas šlapinimasis, skausmai pilvo apačioje ir juosmenyje.
Pasak A. Stankuvienės, pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, svarbu gerti pakankamai skysčių. Gali padėti ir šiltos, šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos.
„Tinkamos arbatos yra meškauogių, takažolių, beržo lapų, beržo pumpurų, asiūklių, žemuogių lapų. Taip pat vaistinėse galima įsigyti vaistažolinių preparatų su spanguolėmis, rykštenėmis“, – pataria specialistė.
Tačiau, anot A. Stankuvienės, jeigu nemalonūs ligos požymiai nepraeina ilgą laiką ar ima stiprėti, reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Gydytoja paaiškina, kad šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimą sukelia bakterijos, todėl šių ligų atveju gydytojas skiria gydymą antibiotikais.
Dažniau serga moterys
Pasak specialistės, šlapimo organų infekcijos dažniau užklumpa moteris. Jos šiomis ligomis, A. Stankuvienės teigimu, serga 4–10 kartų dažniau.
„Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimu serga jaunos, seksualiai aktyvios moterys. Tai lemia anatominės ypatybės: moterų yra trumpa šlaplė, todėl žarnyno bakterijos per tarpvietę gali nesunkiai patekti į šlaplę ir nukeliauti į šlapimo pūslę. Reikšmės taip pat turi lytinis aktyvumas, kontraceptikų, spermicidų naudojimas.
Vyrų šlaplė yra daug ilgesnė, be to, prostatos sekretas turi baktericidinių savybių, todėl jiems cistitai yra daug retesni. Šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai arba turintys prostatos problemų“, – komentuoja pašnekovė.
Gydytojos teigimu, šlapimo takų ar šlapimo pūslės infekcijomis taip pat dažniau serga tie žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba kurie turi rizikos veiksnių.
„Tai sergantys cukriniu diabetu, inkstų akmenlige, neuroraumenine šlapimo pūslės disfunkcija, turintys nusilpusią imuninę sistemą.
Taip pat tie, kuriems nustatytos šlapimo takų anomalijos ar turintys svetimkūnių šlapimo takuose, tokių kaip kateteriai, stentai“, – pasakoja A. Stankuvienė.
Specialistė priduria, kad šlapimo infekcijoms taip pat jautresni pacientai, kurie vartoja imunosupresinius vaistus, yra po inksto ar kitų organų transplantacijos, serga onkologinėmis ligomis.
Galimos rimtos komplikacijos
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šias šlapimo organų ligas svarbu pradėti gydyti laiku. Kitu atveju, gali grėsti daug sunkesnės ir pavojingesnės komplikacijos.
„Jei šlapimo pūslės uždegimai kartojasi dažnai, jie negydomi ar gydomi netinkamai, gali komplikuotis ūminiu, o vėliau ir lėtiniu inkstų uždegimu“, – įspėja ji.
Pasak A. Stankuvienės, gydyti lėtinį inkstų uždegimą yra daug sudėtingiau. Reikalingi ilgi ir pakartotiniai antibakterinio gydymo kursai, įvairios prevencijos priemonės, išsamus rizikos veiksnių aiškinimasis ir jų pašalinimas. Gydytojus teigimu, uždelsus gali prireikti gydytis ligoninėje.
„Neretai šlapimo takų infekcijų sukėlėjai tampa atsparūs įprastiniams antibiotikams, tenka rinktis rezervinius preparatus, kurie gali būti skiriami tik parenteraliai (vaistai, leidžiami į raumenį ar veną – aut. past.)
Todėl prireikia tokius pacientus stacionarizuoti. Išauga gydymo kaštai. Atsiranda žarnyno disbakterijozės ir kitų komplikacijų pavojus“, – teigia ji.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad laiku negydomas ūminis inkstų uždegimas gali sukelti net gyvybei grėsmingas būkles.
„Gali išsivystyti tokios komplikacijos kaip sepsis. Lėtinis inkstų uždegimas yra lėtinė inkstų liga, ilgainiui sukelianti lėtinį inkstų nepakankamumą, kurio galutinėje stadijoje prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar inkstų transplantacijos“, – tvirtina A. Stankuvienė.
Kaip išvengti šių ligų?
Stengiantis išvengti šlapimo organų infekcijų, svarbu ne tik stengtis neperšalti, bet ir užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Taip pat, specialistės teigimu, reikia stengtis laiku, periodiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
„Kitu atveju, susikaupęs, koncentruotas šlapimas dirgina šlapimo pūslės sieneles, gali pradėti veistis bakterijos, kurios sukelia ūminį uždegimą“, – komentuoja pašnekovė.
Anot A. Stankuvienės, taip pat reikėtų laikytis ir tokių profilaktinių priemonių kaip tinkamos higienos užtikrinimas.
„Svarbu po šlapinimosi nuvalyti tarpvietę braukiant iš priekio link išeinamosios angos, moterims pasišlapinti po lytinių santykių.
Abiems partneriams reiktų apsiprausti išorinius lytinius organus vandeniu, nenaudojant jokių sintetinių prausiklių, ypač su kvapiosiomis medžiagomis. Reikėtų rinktis medvilninius ar kitokio natūralaus pluošto apatinius“, – patarimais dalijasi gydytoja.