Dr Brian Fisher iš „Evergreen Life“ paaiškino apie streso poveikį organizmui, rašo express.co.uk. Dr Fisher sakė:
„Stresą padidina nepakankamas miegas. Įrodyta, kad padidėjęs streso lygis neigiamai veikia kraujospūdį. Darbo keliamas stresas yra konkrečiai susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tolesni tyrimai rodo, kad širdies ligas lemia tai, kaip darbuotojai geba susitvarkyti su savo darbu.
Kai verčiame savo kūną atlikti kasdienę veiklą pakankamai neišsimiegoję, galiausiai tai mums atsilieps. Rekomenduojama miegoti mažiausiai nuo šešių iki aštuonių valandų per naktį, todėl įsitikinkite, kad nuolatos išsimiegate ir jūsų širdis jums už tai padėkos!
Gerai išsimiegoti yra vienas dalykas, bet pabudus mūsų protas įnirtingai dirba – per daug galvojame, esame nuolat užsiėmę ir neskiriame pakankamai laiko streso mažinimui kasdieniame gyvenime“.
Stresas apsunkina širdį
Dr Fisher komentarai atsispindi tyrime, kurį atliko „American Heart association“ (Amerikos širdies asociacija (AHA) ‒ organizacijos atitikmuo JK yra „British Heart Foundation“ (Britanijos širdies fondas).
Atlikęs tyrimus su vyrais, jis padarė išvadą: „Vyrų, turinčių didelį disbalansą, sistolinis kraujospūdis (SKS) darbe ir namuose buvo daug didesnis, nei vyrų, kurių disbalansas nebuvo didelis.
Mes nustatėme žymiai didesnį SKS darbo metu, lyginant su kraujospūdžiu po darbo valandų, o kraujospūdis darbe buvo žymiai aukštesnis nei savaitgalio ar švenčių dienomis“.
„American Heart association“ nustatė, kad darbo stresas padidino vyrų kraujospūdį, lyginant su laisvalaikio rodmenimis. Be to, padaryta išvada:
„Apibendrinant, didelis stresas darbe ir žemas vagalinio tonusas yra tarpusavyje susiję. Antrinės didelio širdies ritmo reaktyvumo (ŠRR) ir aukšto kraujospūdžio sąsajų išvados daugiausia gali būti siejamos su žemu vagaliniu tonusu.
Tačiau lieka atviras klausimas dėl darbo streso ir vagalinio tonuso sąsajos priežasčių. Gali būti, kad lėtinis stresas per nežinomą neurofiziologinį mechanizmą tiesiogiai sumažina vagalinį tonusą“.
Vagalinis tonusas yra nervų sistemos dalis ir jį veikia klajoklis nervas, kuris kontroliuoja svarbias kūno funkcijas, tokias kaip imuninis atsakas ir širdies susitraukimų dažnis.
„American Heart association“ tęsė: „Nors tai mūsų netenkina, tačiau reikia pažymėti, kad nebuvo aprašytas joks mechanizmas, kuris paaiškintų gerai žinomą ir reikšmingą su amžiumi siejamą vagalinio tonuso sumažėjimą.
Galbūt lėtinis stresas pagreitina šį įprastą autonominės nervų sistemos senėjimo procesą ir sumažina vagalinį tonusą“.
Neaišku, kodėl darbinis stresas sumažina vagalinį tonusą, tačiau gerai žinoma, kad užsitęsę streso periodai kenkia organizmo imuninei sistemai. Kai organizmas patiria stresą, jis išskiria kortizolį, dėl kurio padidėja cukraus kiekis kraujyje, nes organizme išsiskiria sukaupta gliukozė, kuri gali sukelti 2 tipo diabetą.
Kaip sumažinti stresą
Yra keletas būdų, kaip galite sumažinti streso lygį. Dr Fisher rekomenduoja: „Meditacija, tapyba, grojimas muzikos instrumentu, buvimas gamtoje – kad ir kas tai būtų, darydami tai, kas jums patinka, galite sumažinti kasdienį stresą.
Pagerės ne tik psichinė sveikata ‒ vaikščiojimas lauke ir mankšta taip pat pagerins jūsų bendrą fizinę sveikatą, nes sumažės svoris ir pagerės širdies veikla.
Be to, jei darbinis stresas tampa per didelis, rekomenduojame apie tai pasikalbėti su specialistu darbe, kad pagerintumėte savo gyvenimo kokybę“.
