2007 m. rugsėjo penktadienio vakarą Anabelė Moult dalyvavo vakarėlyje su draugais. Kai kitą dieną mergina atsibudo su galvos skausmu, neryškiu regėjimu ir „pinceto ir adatų“ pojūčiu kojose, ji pagalvojo, kad tai pagirių pasekmės.
Po trijų dienų Anabelė prarado regėjimą ir tapo paralyžiuota nuo juosmens žemyn. Jos vyras Danny nunešė ją į automobilį po to, kai pabudusi ji susmuko ant grindų ir negalėjo pajudėti.
Nustatė retą ligą
Ligoninėje jai buvo atlikta daugybė tyrimų, tačiau dvejus metus jos liga buvo visiška paslaptis. Galiausiai jai buvo diagnozuotas Neuromyelitis Optica – reta ir nepagydoma liga, kai imuninė sistema pažeidžia nugaros smegenis ir akių nervus.
Anabelė prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio – visas jos gyvenimas pasikeitė tarsi per vieną naktį. „Iš ledo ritulį žaidžiančios, sporto salę mėgstančios, nepriklausomos 25-erių metų merginos, kuriai nereikėjo niekuo pasikliauti, tapau sunkią regėjimo negalią turinčiu ir paralyžiuotu žmogumi, negalinčiu be pagalbos išeiti iš namų. Pasikeitė visas mano pasaulis“, – sakė ji.
Anabelei buvo skirti steroidiniai vaistai smegenų patinimui mažinti ir pradėta fizioterapija. Ji buvo išrašyta 2008 m. vasarį ir išvyko gyventi į pertvarkytą kambarį tėvų garaže. Prieš išvykstant iš ligoninės jos regėjimas pamažu ėmė gerėti: iš juodos spalvos ji tapo pilka, o vėliau matė neryškius kontūrus.
Po atostogų Anabelė pasiryžo vėl išmokti atlikti „visus pagrindinius veiksmus“, pavyzdžiui, apsirengti, nueiti į tualetą ir išsimaudyti. Jos draugai ir šeima labai ją palaikė ir pažadėjo padėti jai gyventi visavertį gyvenimą, pasiimdami ją į išvykas ir keliones. Tuo metu jai vis dar buvo atliekami tyrimai ligoninėje, kad būtų nustatyta diagnozė.
„Diagnozė neturėjo didelės reikšmės, nes jau buvau išėjusi iš ligoninės ir mokiausi prisitaikyti prie naujo gyvenimo“, – prisipažįsta Anabelė.
Ji pasakojo toliau: „Svoris nuo steroidų vis didėjo, o aš tiesiog bandžiau susidoroti su nauju gyvenimu – regos negalia ir neįgaliojo vežimėliu.“
Skausmą jaučia kasdien
2011 m. Anabelė pagaliau galėjo nustoti vartoti steroidus ir sako, kad iškart pasijuto geriau. Tada ji pradėjo lankyti sporto klubą, norėdama jaustis kuo sveikesnė ir pagerinti savo psichinę sveikatą – tai ji taip pat darė gamindama maistą, rašydama dienoraščius ir klausydamasi garsinių knygų. Vėliau ji rado daugybę treniruočių vaizdo įrašų ir internetinių užsiėmimų, kurie padėjo palengvinti jos sveikimo kelionę.
„Mankštos ir holistinių alternatyvų atradimas man labai padėjo atsigauti. Dėl to tapau daug labiau susijusi su savo kūnu. Tačiau tai taip pat sustiprino mano mąstyseną. Daugiau nieko nevartoju skausmui malšinti ir su juo kovoju naudodama alternatyvias gydymo priemones, o ne vaistus.
Norėjau išbandyti bet ką ir viską, kas man padėtų, ir tai buvo tik bandymų ir klaidų atvejis, kai reikėjo atrasti, kas man geriausiai tinka“, – pasakojo ji.
Mergina pridūrė: „Vis dar kasdien jaučiu skausmą nuo liemenėlės linijos žemyn, o kartais jis apima visą kūną. Jaučiu nutirpimą, tai tarsi adatų dūriai ir nuolatinis diegiantis skausmas. Kai kuriomis dienomis būna blogiau nei kitomis.“