Pasak moters, įvairūs negalavimai prasidėjo prieš daugiau kaip 10 metų. Ingridai tirpdavo kojos, būdavo sunku nueiti net trumpus atstumus iki autobusų stotelės, ji greitai pavargdavo. Tačiau apsilankius pas gydytojus, ją nuramindavo, kad dėl prastos savijautos kaltas stresas ir paauglystė.
„Tikriausiai dabar daugiau žmonių žino, kad serga, nes medicina eina į priekį. Tačiau prieš daugiau kaip dešimt metų, kai turėjau tam tikrų požymių, niekas net negalvojo, kad čia išsėtinė sklerozė“, – pasakoja pašnekovė.
Sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje
Dviejų vaikų mama prisimena, kad vis pasikartojant silpnumui gydytojai ją išsiuntė į reabilitaciją, po kurios ji jautėsi geriau. Tačiau ilgą laiką nenustatyta ir negydyta liga prieš dvejus metus Ingridai smogė dviguba jėga.
„Kai pagimdžiau antrą vaiką, dvi dienas sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, dėl to, kad negalėjau pavaikščioti, net iki tualeto nenueidavau, visur važiavau su vežimėliu. Tualete ir visur kitur man reikėjo pagalbos“, – pasakoja klaipėdietė.
Gydytojai jauną moterį tikino, kad dėl tokios savijautos gali būti kaltas pogimdyvinis laikotarpis arba gimdymo metu naudota epidūrinė nejautra. Tačiau Ingridos sveikata vis blogėjo. Ilgainiui atsirado vis daugiau ligos požymių.
„Pradėjau jausti, kad man visiškai nelaiko kairė ranka, pasidarė sunku nulaikyti puodelį ar pasidažyti. Tada pastebėjau, kad pradėjo tirpti dalis veido, dažydavausi ir net nejausdavau, kad kažką darau tam žandui.
Nuvažiavau pas tetą medikę į ligoninę, paprašiau, kad suleistų vaistų, nes, sakau, tikriausiai peršalau, pertraukė vėjas mane. Bandėm leisti vaistus ir jie nepadėjo. Po savaitės tokio tirpimo aš nejutau nei krūtinės, nei kojos dalies, atėmė visą tą pusę“, – prisimena Ingrida.
Negalėjo patikėti diagnoze
Nebežinojusi, kas vyksta su jos sveikata, moteris nusprendė vykti į priėmimo skyrių. Jai buvo atliktas magnetinis rezonansas, kurio metu gydytojai rado du židinius jos smegenyse ir vieną kakle. Galutinai išsėtinės sklerozės diagnozę patvirtino smegenų skysčio tyrimas.
Moteris neslepia, kad kalbėti apie sveikatos problemas nėra lengva. Tačiau Ingrida sako norinti pasidalinti savo istorija, nes, jos teigimu, apie šią ligą visuomenėje yra žinoma per mažai. Pašnekovė pripažįsta, kad tąkart, kai sužinojo, kad serga, apie išsėtinę sklerozę ji pati išgirdo pirmą kartą gyvenimą.
„Man gydytojas kažką aiškino, kaip ir ašaros kaupėsi, bet nežinojau, dėl ko, nes išvis pirmą kartą išgirdau tokią ligą kaip išsėtinė sklerozė. Ir man žodis sklerozė siejosi su visai kuo kitu.
Tik po visko supratau ir perskaičiau internete, kad tai nervinė liga. Paskambinau tetai, ji man viską paaiškino ir tada tą naktį jau reikėjo raminančios tabletės, nes minčių buvo milijonas“, – atvirai pasakoja jauna moteris.
Išsėtinė sklerozė iki šiol gydytojams kelia daugybę klausimų. Ne iki galo suprantamos ir jos priežastys. Ingridai gydytojai pasakojo, kad svarstomos kelios šios ligos priežastys: paveldimumas, vitamino D trūkumas, kuris gali atsirasti dar būnant mamos įsčiose bei įvairios infekcijos, tokios kaip erkinis encefalitas.
Kiek jai yra žinoma, jos liga yra pirmasis išsėtinės sklerozės atvejis šeimoje, todėl tikslios ligos priežasties gydytojams taip ir nepavyko surasti.
Skausmingi naktiniai priepuoliai
Prasidėjus ligos gydymui, Ingridai teko leistis hormoninius vaistus, nuo kurių jai pasirodė šalutiniai poveikiai, tokie kaip plaukų slinkimas ir galvos skausmas.
Šiuo metu ji vartoja geriamus vaistus, kurių kaina trims mėnesiams yra apie 2 tūkst. eurų, tačiau juos kompensuoja valstybė. Taip pat kiekvieną dieną Ingridai svarbu gerti vitaminą D.
Moters teigimu, vartojant vaistus, jos savijauta yra akivaizdžiai geresnė. Vis dėlto, ji neslepia, kad liga yra neprognozuojama ir savijauta per akimirką gali staigiai pasikeisti.
„Atrodo, vieną dieną viskas gerai, o kitą dieną jauti, kad reikia įdėti pastangų, kad stiklinę padėtum ant stalo. Kartais išlenda tokie dalykai kaip pusiausvyros sutrikimas.
Su gydytoju vis diskutuojam apie tai, kad aš tiesiog praleidžiu laiptus. Matau, kad yra, tarkim, dvidešimt laiptų ir, kad po koja jau sekantis laiptas, bet mano smegenys ar akys neužfiksuoja ir aš dažniausiai nukrentu.
Todėl visada vaikštau įsikibusi į turėklą, kad nebūtų mėlynių ir sužeidimų. Taip pat dažnai stengiuosi pasaugoti kairę ranką ir daugiau darbo duodu kitai rankai, su kojomis lygiai tas pats“, – atvirauja Ingrida.
Moteris pasakoja, kad sergant šia liga labai svarbu vengti įtampos, kitu atveju, kiekvieną streso kupiną dieną palydi skausmingi naktiniai priepuoliai, kurių metų susitraukia raumenys.
„Jeigu dėl ko nors stresuoju, tai tą naktį būna priepuoliai. Tiesiog negaliu gulėti, kojos trūkčioja, turiu eiti į vonią, kad nepažadinčiau artimųjų. Tada padarau kažkiek pratimų, pavaikštau, pastoviu ir po kiek laiko galiu grįžti miegoti.
Šitas dalykas man yra sudėtingiausias, nes šiuo atveju nepadeda tabletės nuo skausmo. Todėl reikia susitaikyti ir jį išgyventi“, – sako pašnekovė.
Neleidžia ligai trukdyti gyvenimo kokybės
Moteris pasakoja, kad išsėtine skleroze sergantiems ligoniams rekomenduojama kuo daugiau sportuoti ir prisižiūrėti mitybą. Kaip pati juokauja, sunkiausiai sekasi laikytis pastarosios rekomendacijos, nes ne visuomet pavyksta atsisakyti mėgstamų patiekalų.
Tačiau ji labai stengiasi sportuoti, kuo daugiau vaikščioti bei užsiimti kitomis veiklomis ir sako jaučianti, kad aktyvus gyvenimo būdas tikrai padeda jaustis geriau.
„Dabar išeina, kad dirbu dar daugiau nei prieš ligą. Bet kuo daugiau einu į darbą, užsiimu veiklomis ir kažką darau, tuo naktį labiau pavargstu, užmiegu kiečiau ir mažiau kankina priepuoliai. O kai pora dienų patinginiauju, vien tik ilsiuosi ir nesportuoju, tada būna sunkios naktys.
Mano pastebėjimas toks, kad reikia nenuleisti nosies ir kuo daugiau viskuo užsiimti. Svarbu ir smegenims duoti veiklos. Todėl aš telefone turiu prisisiuntus žaidimų ir galvosūkių“, – pasakoja ji.
Nors dėl ligos gyvenimas trumpam buvo išslydęs iš po kojų, Ingrida sako šiandien besidžiaugianti kiekviena diena taip pat, kaip prieš išgirsdama išsėtinės sklerozės diagnozę.
„Yra tam tikrų nepatogumų, bet su jais įmanoma susigyventi. Aš gyvenu taip, kaip anksčiau, nelabai stengiuosi kažką pakeisti. Nesinori dar taikytis prie išsėtinės sklerozės, bandau, kad ji taikytųsi prie mano gyvenimo būdo“, – juokiasi moteris.
Moteris sako suprantanti, kad išsėtinė sklerozė yra liga visam gyvenimui ir visiškai pasveikti niekada nepavyks. Kiek ji žino iš gydytojų, jos galvoje ir kakle esantys židiniai niekur nedings. Juos įmanoma tik sumažinti ir „prigesinti“, kad nesukeltų daugiau pašalinių problemų.
„Dabar turiu paskirtą invalidumą ir jis, matyt, liks visam laikui. Suprantu, kad kuo tolyn, tuo gali būti blogiau, bet dabar gyvenu gerai“, – pozityvumo neslepia Ingrida.
