sklerozė

Kalbant su nuolat besišypsančia ir optimizmo nestokojančia 31-erių klaipėdiete Ingrida Greičiūte, net nepagalvotum, kad jos gyvenimą temdo klastinga liga. Vos prieš dvejus metus jauna moteris išgirdo išsėtinės sklerozės diagnozę. Šiandien ji sako suprantanti, kad pirmuosius ligos požymius jautė dar būdama paauglė, tačiau tąkart prastą savijautą medikai ir ji pati nurašė kitoms problemoms. Pasak moters, įvairūs negalavimai prasidėjo prieš daugiau kaip 10 metų.

Po to, kai 11 pacientų pradėjo skųstis keista neurologine liga, dėl kurios jie tapdavo beveik paralyžiuoti, gydytojai atrado naują, vaikams pasireiškiančią šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) formą. Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.

Skaitytojų klausėme, kada pirmą kartą aprašyta išsėtinės sklerozės liga. Apklausoje dalyvavo 905 žmonės.  Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklausos dalyvių žinojo teisingą atsakymą – ši liga pirmą kartą aprašyta 1868 m.  34,5 proc. dalyvių manė, kad išsėtinė sklerozė aprašyta 1913 m., o 11,5 proc. spėjo, kad ligos aprašymas pasirodė 1777 m.  Paryžiaus universiteto profesorius Jeanas-Martinas Charcot gydė jauną moterį, kuriai pasireiškė drebulys ir kalbos sutrikimai.

Gegužės 30-ąją visame pasaulyje minima Išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga. Ja suserga jauni, darbingo amžiaus žmonės – ligos simptomai retai pasireiškia iki 10 metų amžiaus, dažniausiai atsiranda 20–40 metų, retai vyresniam nei 50 metų asmeniui.  Išsėtine skleroze sergantys žmonės buriasi į draugijas, dalijasi savo išgyvenimais ir patirtimi.

Kasmet paskutinę gegužės savaitę minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną visų dėmesys krypsta į jaunus, darbingus žmones, kovojančius su šia klastinga ir visiškai netikėtai užklumpančia lėtine liga. Nors iš pradžių ligos simptomus daugelis priskiria pervargimui darbe, kadangi liga gali smogti pačiame darbingiausiame amžiuje, šiandien jos diagnozavimas yra pakankamai greitas, o nuolat vykstantys tyrimai atveria vis naujesnes gydymo galimybes.

Panevėžietė Laimutė Morkūnaitė motociklininko pažymėjimą įgijo daugiau kaip prieš 40 metų, kai buvo sveika. Susirgusi išsėtine skleroze pradėjo vairuoti ir automobilį. Šią ligą jai medikai diagnozavo prieš 24 metus, bet pasakiusi sau, kad ne liga ją valdo, o ji ligą, moteris nė karto nestabtelėjo ir negailėjo savęs. Dar aistringiau atsidavė savo pomėgiams, atrado naujų, o nuolatiniu bendrakeleiviu pasirinko pozityvų požiūrį į viską, kad ir kas nutiktų.

Praeityje Nyderlandų rinktinės marškinėlius vilkėjęs Fernando Ricksenas paskutinį kartą mėgavosi savo artimiausių draugų kompanija. 42-ejų metų sportininkas serga nepagydoma liga – amiotrofine lateraline skleroze, bei kiekvieną dieną jaučiasi vis prasčiau. Buvusiam Glazgo „Rangers“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ klubų futbolininkui prieš šešerius metus buvo diagnozuota ši centrinę nervų sistemą sutrikdanti liga. Olandas yra paralyžiuotas – jis negali savarankiškai judėti ir kalbėti.

„Ledinio vandens kibiro“ manija plinta po visą pasaulį. Garsenybės ir sporto žvaigždės ne tik aukoja pinigus šonine amiotrofine skleroze (ALS) arba kitaip Lou Gehrigo, bet ir kitomis rimtomis ligomis sergantiems žmonėms. Pasaulio ryškiausios sportininkės savo pavyzdžiu kviečia prisidėti ir kitus. Pateikiame dešimties karščiausių sportininkių maudynes lediniame vandenyje.

Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga. Ja dažniausiai serga dvidešimtmečiai–trisdešimtmečiai. Sergantieji nelinkę atskleisti savo bėdų visuomenei, ypač tada, kai požymiai išoriškai nematomi, o liga nėra labai pažengusi. Daugelis jaunų ligonių nori dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Mūsų pašnekovė, išsėtine skleroze serganti jauna moteris, taip pat abejojo, ar pasakoti viešai apie savo gyvenimą.

Nuo šiol Švedijoje pagal receptą bus galima gauti medicininės marihuanos, nes medicinos produktų priežiūros tarnyba leido naudoti kanapių pagrindu pagamintą burnos purškalą išsėtinei sklerozei gydyti. „Tai puiki žinia tiems, kam nepadeda įprasti vaistai“, – dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Janas Hilertas, išsėtinės sklerozės specialistas iš Krolinskos instituto.