Išsivysčiusiose šalyse vanduo vartojamas gausiai ir jo pakanka, tačiau tai savo ruožtu įgalina rūpintis vandens resursais, jų išsaugojimu ir tinkamu vartojimu ir, žinoma, maistui vartojamo vandens kokybe.
Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, geriamajam vandeniui yra naudojamas giluminių gręžinių vanduo (be keleto nedidelių išimčių). Jis mažai priklauso nuo antropogeninės taršos ir pasižymi geromis skonio savybėmis.
Tokios kokybės vandeniu Europoje gali pasigirti labai nedaug šalių: Austrija, Danija ir Islandija. Daugelis Europos valstybių savo poreikių tenkinimui naudoja paviršinį – ežerų ir upių vandenį, kurio kokybė ir skonio savybės yra žymiai prastesni.
Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje, savo maistinėms reikmėms naudoja šulinių vandenį. Sužinoti koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, ir jei užtikrinama apsauga nuo taršos.
Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių vandenį.
Tyrimai rodo, kad maždaug pusėje tirtų šulinių, kurių vandenį maistui naudoja gyventojai, randama mikrobinė tarša. Šeimininkai neretai patys užteršia savo vandenį nesilaikydami higienos ir šulinių įrengimo bei priežiūros reikalavimų.
Žema ūkininkavimo kultūra, dirbamų žemių, neretai esančių netoli šulinių, tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, šulinių įrengimas netoli tvartų, lauko tualetų, mėšlo, kompostavimo krūvų, srutų duobių sudaro palankias sąlygas užteršti šulinius patogeniniais mikroorganizmais. Kartais atskiri taršos šaltiniai gyvenvietėse suformuoja ištisus užteršto vandens telkinius. Tokiame vandenyje knibždėte knibžda įvairūs mikroorganizmai tarp kurių pasitaiko ir patogeninių.
Tarp geriausiai ištirtų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kurie gali plisti per vandenį yra žinomi:
Salmonella typhi – vidurių šiltinės sukėlėja;
Vibrio cholerae – choleros sukėlėja;
Escherichia coli – kolienteritų sukėlėja;
Leptospira spp. – leptospirozės sukėlėja;
Burkholderia pseudomallei – melioidozės sukėlėja;
Vibrio spp. (Vibrio parahaemolyticus) sukelia parahemolitinių vibrionų susirgimus;
Legionella pneumophila sukelia legioneliozę;
Clostridium spp. (Clostridium botulinum) sukelia klostridijozes (botulizmą);
Salmonella spp. sukelia salmoneliozę, A ir B paratifus;
Shigella dysenteriae – dizenterijos sukėlėjas;
Shigella spp. sukelia šigeliozę;
Francisella tularensis – tuliaremijos sukėlėja;
Hepatitis A – Botkino ligos sukėlėjas;
Enterovirus A, B – Koksaki susirgimas;
Enterovirus C – poliomielito sukėlėjas;
Naegleria fowleri – pirminio amebinio meningoencefalito sukėlėja;
Acanthamoeba Balamuthia mandrillaris – amebinio encefalito sukėlėja;
Giardia intestinali – liambliozės sukėlėja;
Cryptosporidium spp. – kriptosporidiozės sukėlėja.
Minėti mikroorganizmai gali būti aptinkami gamtiniuose vandenyse: paviršiniuose, šulinių vandenyje, rečiau – šaltinių vandenyje. Nurodyti mikroorganizmai neaptinkami giluminių gręžinių ir fasuotame vandenyse, jeigu laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų.
Į vandens telkinį ligas sukeliantys mikroorganizmai, be antropogeninės taršos, taip pat patenka su nutekamaisiais vandenimis, liūčių, sniego tirpsmo metu. Yra žinoma visa eilė patogeninių bakterijų, kurios, patekusios į vandenį, gali sukelti pavojingus susirgimus, kurių dalis gali baigtis netgi mirtimi.
Vanduo yra tik terpė per kurią pavojingų susirgimų sukėlėjai gali patekti į organizmą. Tokie mikroorganizmai gali sukelti infekcijas, o kartais – net ir epidemijas. Jie gali būti pavojingų infekcinių ligų, kurios paminėtos anksčiau, sukėlėjais.
Pavyzdžiui, Naegleria fowleri – pirminio amebinio meningoencefalito sukėlėja – yra žmogui mirtina, smegenis ėdanti ameba.
Ji dažniausiai randama šiltame gėlame vandenyje (pvz., ežeruose, upėse ir karštuose šaltiniuose) ir dirvožemyje. Tik viena Naegleria rūšis užkrečia žmones: Naegleria fowleri.
Naegleria fowleri ameba žmonės užsikrečia, kai vanduo, kuriame yra ameba, patenka į žmogaus organizmą per nosį. Paprastai tai atsitinka, kai žmonės plaukia, nardo arba pakiša galvą po gėlu vandeniu, pavyzdžiui, ežeruose ir upėse. Tada ameba keliauja per nosį į smegenis, kur sunaikina smegenų audinį ir sukelia smegenis niokojančią infekciją, vadinamą pirminiu amebiniu meningoencefalitu . Ši liga visada yra mirtina.
