ligos

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga pustrečio tūkstančio vyrų, 500 miršta. Naują etapą su šia klastinga liga pradėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kur akredituotas vienintelis toks Baltijos šalyse centras, kuriame prostatos tyrimai atliekami naujausiu būdu – tiksliau ir atliekant mažiau dūrių.  Pacientas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gulasi į magnetinio rezonanso aparatą.

Mitybos specialistė pasakė, į kokius ant rankų nagų pasireiškiančius ir apie sveikatos sutrikimus įspėjančius požymius reikėtų atkreipti dėmesį – nuo baltų dėmelių iki vagelių. Fiona Tuck iš Sidnėjaus, Australijos, sako, kad nagų pokyčiai gali signalizuoti organizmo viduje patiriamus sutrikimus, kuriems pasireikšti kitais būdais gali prireikti dar daugelio savaičių ar mėnesių, rašoma mirror.co.uk.

Šiuo metu Lietuvoje garsios aktorės Aleksandros Metalnikovos šeima išgyvena itin sunkų laikotarpį. Visai neseniai susituokusiam ir šeimos pagausėjimo laukiančiam jos 34-erių broliui Aleksejui diagnozuotas ketvirtos stadijos, agresyvios formos, smegenų vėžys. Nors prognozės labai liūdnos, aktorė ir jos šeima nepraranda vilties ir deda visas pastangas, kad surinktų lėšas, reikalingas brolio gydymui.

Kardiologai sunerimę: praeitais metais koronavirusas nusinešė 2 milijonų gyvybių, širdies ir kraujagyslių ligos – net 8 milijonus. Kasmet visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša milijonus gyvybių. Užklupusi COVID-19 viruso pandemija, deja, tik pablogino šią statistiką, mat baimindamiesi viruso grėsmės, pacientai rečiau kreipiasi į gydytojus bei apleidžia rizikos veiksnių kontrolę.

Šiuo laikotarpiu siaučiant įvairioms ligoms, tarp jų ir koronavirusui, termometras tampa daugelio namuose dažnai naudojamas prietaisas. Tačiau ar žinote, kaip dažnai reikia dezinfekuoti termometrą, kad jis tinkamai veiktų, ir kaip tai teisingai padaryti? Pasaulio sveikatos organizacija siūlo, kad termometrai turi būti dezinfekuojami prieš kiekvieną naudojimą ir po jo.

Šiuo metu, paspaudus šalčiui ir išaugus sergamumui peršalimo ligomis, gripu ir koronavirusu, kaip niekada svarbu nuolatos stebėti savo sveikatą. Pasijutote blogai, bet po ranka neturi termometro? Sužinoti, ar karščiuojate galite ir be jo. Žmogaus kūno temperatūra nustatoma naudojant termometrą, tačiau karščiavimą galima įtarti ir be termometro.

Remiantis vidaus sveikatos tarnybos duomenimis, vienas iš šešių koronavirusu sergančių pacientų Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) ligoninėse užsikrėtė virusu gydydamasis nuo kitų ligų. Iki šiol šį mėnesį 5 684 COVID-19 susirgę pacientai iš 44 315 – maždaug kas aštuntas – buvo užkrėsti virusu, kai pateko į ligoninę dėl kitų negalavimų.

Kosulys – dažnas virusinių kvėpavimo takų ligų (ir ne tik) palydovas. Kartais jis praeina išgėrus vaistinėje nusipirktų nereceptinių tablečių ar vaistažolių arbatos, o kartais būtina gydytojo konsultacija ir gydymas jo paskirtais vaistais. Apie kokius sutrikimus perspėja kosulys, papasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.

Sėklidės vėžys – nors ir ne dažnas, tačiau labai klastingas onkologinis susirgimas, dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams. Anot specialistų, šios ligos neišduoda skausmas, todėl pastebėti ją laiku galima tik nuosekliai atliekant savityrą. Beveik visi susirgusieji šia liga yra išgydomi, ypač, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje. O tam, kad vėžį pavyktų nustatyti laiku, vyrai turėtų reguliariai apčiuopti savo sėklides ir stebėti, ar jose neatsirado pakitimų.

Šaltuoju metų laiku išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir vėjaraupiais. Ir nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, jie gali turėti liūdnų pasekmių jais dar nepersirgusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, suaugusieji gali susidurti su sunkesne šios ligos forma ir dažnesnėmis komplikacijomis.

7-erių berniukas prarado atmintį po to, kai persirgo daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu, kuris siejamas su COVID-19 ir vaikams pasireiškia kaip komplikacija. Pirmą kartą Loganas Walshas bogai pasijuto gruodžio 16 d., kai jam pradėjo tinti rankos ir kojos bei atsirado bėrimai.

Užtenka menkiausio prisilietimo, kad Panevėžyje gyvenančio Pauliaus oda atsiluptų ar kūną nusėtų skausmingos pūslės. Ir nors nepagydoma liga sergantis berniukas nuo pat gimimo kasdien gyvena su neišnykstančiomis žaizdomis, jis – tikras pavyzdys mums visiems, kaip reikia džiaugtis gyvenimu. Pūslinė epidermolizė, recesyvinė distrofinė forma – taip vadinama nepagydoma liga, kuria Lietuvoje serga vos keletas vaikų, tarp kurių ir Paulius.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Trečiadienį Statistikos departamentas pateikė naujausius koronaviruso duomenis. Paaiškėjo, kad per parą Lietuvoje pasiektas dar vienas mirtingumo nuo Covid-19 rekordas – užfiksuotos 44 mirtys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, mirė asmenys nuo 40 iki 99 metų.  Kiek vėliau paaiškėjo, kad net 9 mirę asmenys pagal amžių nepriklausė rizikos grupei, o 5 neturėjo jokių gretutinių ligų, LRT radijui sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Nustatant įvairius organizmo sutrikimus bei infekcines, uždegimines ir net onkologines ligas, kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir paaiškina, kokias sudėtingas ir gyvybei pavojingas ligas jie gali parodyti. Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų.

Indijoje žmonės, apimti traukulių, sąmonės netenka tiesiog gatvėse, o suglumę medikai negali paaiškinti to priežasčių. Indijos Andra Pradešo provincijos ligoninėse dėl nežinomo susirgimo paguldyta jau daugiau nei 500 žmonių. Vienas vyras mirė. Paslaptinga liga, dėl kurios žmones apima traukuliai, o kai kurie tiesiog susmunka gatvėje, pradėjo plisti dar praėjusį šeštadienį. Daugiausiai sergančiųjų – vaikai.

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr.

Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.

Atvėsus orams, šąlančios rankos ir kojos gali atrodyti natūrali būsena. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė įspėja, kad šie pojūčiai gali būti ne tik atvėsusių orų pasekmė, bet ir rimtų ligų pranašas. Gydytojos teigimu, sveiko žmogaus galūnės yra šiltos, bet gali pradėti šalti dėl įvairių veiksnių. Tam įtakos gali turėti netinkama apranga ir avalynė, šaltesni orai ar dietų laikymasis.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Tyrėjai baigia sugriauti mitą, kad dietinė kola yra sveikesnė už cukringą gėrimo variantą. Sorbonos universiteto Paryžiuje ekspertai įspėja, kad širdies ligų rizika didina tiek vienas gėrimas, tiek kitas. Kolos su dirbtiniais saldikliais ir raudonose skardinėse parduodamos klasikinės versijos skirtumų tyrimo rezultatai – nuviliantys tiems, kurie ištroškę renkasi dietinę gėrimo versiją ir tikisi, kad tai nepakenks jų sveikatai.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis praėjusią savaitę truputį padidėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis bendras sergamumo rodiklis šalyje siekė 31,5 proc. 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 30,1 procento.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 2 258 testus nustatyti 132 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, trys anksčiau užsikrėtę pacientai mirė, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Dvi iš naujausių COVID-19 epidemijos aukų patenka į 70–75 metų amžiaus grupę, o trečioji – į 60–65 metų amžiaus grupę. Nuo epidemijos pradžios Latvijoje nustatyti 6 268 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 77 pacientai mirė, o 1 406 žmonės laikomi pasveikusiais.

Sparčiai artėjant šaltajam metų periodui ir su juo atkeliaujant sezoninėms peršalimo ligoms, medikai vis dažniau sulaukia susirūpinusių tėvų klausimų, kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Šeimos gydytojų teigimu, stipri vaiko sveikata prasideda ne kur kitur, bet namuose. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, kalbėdama apie vaikų imuniteto stiprinimą, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kas kiekvieną dieną yra vaiko lėkštėje.

Kosulys yra daugelio ligų išraiška, tačiau nors pandemija šalyje tampa vis grėsmingesnė, o ir gripo sezonas pamažu įsibėgėjo, nemažai žmonių vis dar dažnai ignoruoja šį simptomą. Medikai sako, kad net tuo atveju, jei kosulys nėra susijęs su koronavirusu ar gripu, jis vis tiek gali slėpti sunkias ligas, apie kurias pacientai dažnai nė nesusimąsto.

Valytoja iš Esekso, tapusi pirmąja žinoma koronaviruso paciente Didžiojoje Britanijoje, papasakojo, kad praėjus aštuoniems mėnesiams ją dar vis vargina ligos pasekmės. Joanne Rogers (51) iš Esekso pirmą kartą gripą primenantys simptomai pasireiškė sausio pabaigoje – ji dvi savaites praleido lovoje, varginama paslaptingos ligos, o paskui buvo išvežta į ligoninę. Tuo metu, vasario 15 dieną, COVID–19 dar vis buvo laikoma tolimu virusu, kuris Didžiojoje Britanijoje didelės grėsmės nekėlė.

Išmaniojo telefono naudojimas tualete gali turėti labai nemalonių pasekmių sveikatai. Jau seniai baigėsi tie laikai, kai žmonių tualetuose būdavo galima rasti knygų ir žurnalų, įvairiausių skaitinių, skirtų tam laikui, kuris praleidžiamas sėdint tualete. Šiais laikais juos rasime tik retame namų tualete. 2015 metais interneto tiekėjo „Verizon“ atlikta apklausa parodė, kad 9 žmonės iš 10 į tualetą su savimi nešasi išmanųjį telefoną.

Nors laiko persukimas daugeliui jau tapo įprastu veiksmu, specialistai įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Kauno klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė teigia, kad laiko persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Todėl gali būti jaučiamas nerimas, suprastėti miego kokybė ar net kankinti nemiga, kuri ilgainiui daro žalą žmogaus sveikatai.

Gimus Adoliui, jo tėveliai jautėsi laimingiausi žmonės pasaulyje. Tačiau Norvegijoje gyvenančios lietuvių šeimos gyvenimą sudrebino sūnui diagnozuota reta, progresuojanti genetinė liga. Su kiekviena diena savo šypsena aplinkinius džiuginančio berniuko raumenys nyksta. Todėl jo tėveliai Paulina ir Antanas vertina kiekvieną gyvenimo akimirką ir kovoja dėl sūnui reikalingų brangių vaistų, kurių kompensavimo klausimą Norvegijos tarnybos sprendžia jau ilgą laiką.

Menopauzė kiekvienos moters gyvenime yra itin jautrus pereinamasis laikotarpis. Neretai jis būna nelengvas, todėl visuomenėje iki šiol apie šį moters perėjimą sklando nemažai mitų. Kokius simptomus jaučia menopauzę išgyvenusios moterys domėjosi TV6 laida „Sveikatos medis“. Dažnai šį periodą lydį varginantys simptomai, kaip karščio pylimas, nerimas, nemiga, jautrumo padidėjimas, nervingumas.

Žmonės, sergantys žvyneline, susiduria ne tik su sunkiais ligos simptomais, bet ir su nemaloniu visuomenės dėmesiu. Sulaukę aplinkinių žvilgsnio, jie ima gėdytis savo kūno ir visais įmanomais būdais jį slepia. Odos akademijos lektorės, gydytojos Linos Kuliešytės teigimu, patiriamas stresas ne tik apsunkina ligos gydymą, bet gali sukelti  ir depresiją. Gydytojos teigimu, ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė tėra odą pažeidžianti liga.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Dabar tinkamiausias laikas namų vaistinėles pasipildyti rudeninėmis vaistažolėmis. Nepraeikime pro pamiškėse raudonuojančius šermukšnių, putinų krūmus. Taip pat nepamirškime prisirinkti gudobelių uogų, vadinamųjų vilkobelių, kaulauogių,kurių gydomąsias savybes vertino dar senovės graikai, Europos tautos ir Amerikos indėnai.

Pasak gydytojų, po karantino į juos kreipiasi žmonės su paskutinės stadijos prostatos vėžiu, užleistu kiaušidžių, plaučių, galvos ir kaklo navikais. Medikai tikina, kad į priėmimo skyrių atvežami tokie sunkūs ligoniai, kuriems jau nėra taikomas gydymas. Pagalbos onkologiniams pacientams asociacija tvirtina, kad dabartinė situacija – tai karantino padarinys. Buvęs karininkas Leonardas iš Jonavos šiuo metu prižiūri savo ir žmonos rankomis išpuoselėtą sodą ir niūrias mintis veja šalin.

Lietuviai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai, įsitikinęs Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų profesorius, gydytojas neurologas Dalius Jatužis. Gydytojas nuogąstauja, kad daug žmonių dar nežino insulto simptomų ir rizikos veiksnių, o net ir žinodami – neskuba kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali tapti neįgalus, o kai kuriais atvejais net mirti.  Insultas yra ūminė liga, pažeidžianti galvos smegenis.

Didžiausias tėvų noras – kad jų vaikas būtų laimingas. Tačiau, specialistų teigimu, dažnai pamiršta pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine vaiko sveikata. Ieškodami vaiko sveikatos sutrikimų priežasties, jie varsto gydytojų kabineto duris, negalvodami, kad problema gali slypėti vaiko psichikoje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Turint taip vadinamą „alaus pilvuką“ ar „gelbėjimosi ratą“ – tai yra, daugiau pilvo riebalų – ankstyvos mirties rizika didėja, tačiau turint plačius klubus ar storesnes šlaunis gyvenimo trukmė gali pailgėti, rodo naujausias tyrimas. Mokslininkai ištyrė daugiau nei dviejų su puse milijono žmonių duomenis ir nustatė, kad kiekvieni papildomi 4 centimetrai ant talijos yra susiję su 11 procentų didesne tikimybe mirti anksčiau laiko.

Menopauzė yra svarbus moters gyvenimo laikotarpis, kurį kiekviena išgyvena skirtingai. Vienos menopauzės bijo tarsi grėsmingos ligos, o kitos tai vertina kaip natūralius organizmo pokyčius. Kaip vieną pagrindinių menopauzės simptomų moterys laiko naktinį prakaitavimą. Tačiau Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė pabrėžia, kad svarbu žinoti ir kitus simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų kuo skubiau apsilankyti pas specialistą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Per pastaruosius dešimtmečius apie trečdalis visuomenės tapo nutukę ir, deja, tas skaičius nuolat auga. Kartu didėja ir antro tipo cukriniu diabetu (II tipo CD) segančiųjų skaičius. TV3 laidoje „Sveikata.lt“ apsilankiusi Kauno miesto poliklinikos gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė sako, jog dažniausiai cukriniu diabetu suserga nutukę žmonės. „Nutukimas yra labai svarbus rizikos veiksnys atsirasti cukriniam diabetui.

Prostatos vėžys – vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų, kasmet nusinešantis tūkstančius gyvybių. Pasak specialistų, koronaviruso apsuptyje situacija dar blogesnė – karantino metu sutrikus gydytojų darbui, daugėja ligonių su užleistu vėžiu. Lietuvos medikai nuogąstauja, kad karantino metu prevencinė prostatos vėžio programa nevyko, o iki karantino joje spėjo sudalyvauti tik trečdalis vyrų, kurie įprastai dalyvauja patikrinimuose.

Ruduo daugeliui tėvų asocijuojasi su dažnesniais vaikų susirgimais. Varvanti nosis ar kosulys užklumpa bene kiekvieną vaiką, lankantį darželį ar mokyklą. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėšytė-Būtienė teigia, kad rudenį vaikų susirgimų iš tiesų padaugėja, o koronaviruso apsuptyje dažnas ligas lengva supainioti su šiuo nauju virusu.  Gydytoja Indrė Plėšytė-Būtienė pabrėžia, kad rudenį vaikų susirgimų padaugėja ne dėl orų permainų.

Žmogaus visas kūnas nuo galvos iki kojų yra išvagotas kraujagyslėmis. Gydytojai pastebi, kad sutrikus kraujotakai kojų venose gali atsirasti dar viena nemaloni problema, apie kurią žmonės net ir su gydytojais vengia kalbėti. O ypač apie tai nutyli vyrai. Tai – hemorojus. Nauja TV3 laida apie sveikatą „Sveikata.lt“ domėjosi, kaip išvengti šios ligos ir kokie yra efektyviausi gydymo metodai.