Apie tai, kokie augalai stiprina imunitetą, padeda greičiau pasveikti, esant peršalimui, gripui, slogai ar kitokiems negalavimams, Žinijos organizuotoje paskaitoje pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.
Paskaitos metu žolininkas papasakojo apie augalus, kuriuos žmogus, turėdama vaistinėlėje, gali padėti sau sutrikus sveikatai.
Kiaulpienė – kepenims, žarnynui ir kraujagyslėms
Kaip vieną iš itin naudingų mūsų organizmui augalų, M. Lasinskas išskiria kiaulpienę. Pasak jo, šio augalo lapai gerina inkstų veiklą, o šaknys vertingos žarnynui, virškinimo procesams ir kepenims, nes skatina tulžies išsiskyrimą, taip pat gerina atmintį ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
Kiaulpienės šaknis jis itin pataria vartoti sergantiems cukriniu diabetu, nes jose daug insulino. Pasakodamas apie kiaulpienės savybes, žolininkas pateikia ir ne vieną jos vartojimo būdą:
„Kiaulpienę galima išsikasti anksti pavasarį, jos šaknį nuplauti ar nušveisti, susipjaustyti gabaliukais po 1–1,5 centimetrus, išsidžiovinti 40 laipsnių temperatūroje ir gausite džiovintus gabaliukus.
Džiovintos kiaulpienių šaknelės vaikams – tai žemės riešutai. Jų galima profilaktiškai pakramtyti po kokį šaukštelį ar valgomąjį šaukštą, nes turi priešvėžinių savybių.
O jei norite pasigaminti skanumyną – tai galite tuos džiovintus gabaliukus keletą minučių pakepti keptuvėje be aliejaus, sumalti ir gausite kakavą vaikams, o jei ilgiau pakepinsite, apie 10 minučių, gabaliukai pasidaro tamsiai juodi, sumalate ir bus kaip kava.“
Siauralapis gaurometis – geros nuotaikos užtaisas
Dar vienas augalas, kuris gali padėti susitvarkyti su daugeliu organizmo negalavimų – tai siauralapis gaurometis. Pasak M. Lapinsko, šio augalo arbata gali būti geriama rytais vietoj kavos ar juodos, žalios arbatos. Toks gėrimas ne tik mažina rūgštingumą, gerina nuotaiką, bet turi ir kitų naudingų savybių.
„Vieni geria pirmoje dienos pusėje, ir aš taip rekomenduoju, o kiti susitvarko nemigą. Reikėtų pasižiūrėti, kaip jis jums veikia, nes nebūtinai kiekvienas augalas jums turi veikti taip, kaip kitiems
Siauralapis gaurometis stiprina imuninę sistemą, puikus antioksidantas, priešuždegiminis, priešbakterinis, priešvirusinių ir priešvėžinių savybių“, – vardija žolininkas.
M. Lapinskas nurodo, kad siauralapis gaurometis turi daug paruošimo būdų: geriausia jį naudoti šviežią, bet, kadangi, dauguma norime turėti ir atsargų, kad galėtume gamtos jėgomis pasinaudoti ir žiemos metu, galima jį džiovinti arba fermentuoti.
„Gaurometį galima naudoti šviežią, jį galima pradėti stebėti jau birželio mėnesį, o rinkti birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Vartojimui tinka ir gauromečio labai, stiebai, stiebo viršūnės. Dažniausiai mes renkame lapus, nes dažniausiai uždelsiame ir nelaiku surenkame, todėl žiedas virsta pūkais. Juos reikia rinkti, kai pusė žiedo jau pradeda žydėti.
Gaurometį galima džiovinti paskleidus plonu sluoksniu, saugant nuo saulės spindulių, gerai pavartyti, kad būtų šilta, bet ne per karšta. Galima džiovinti ir specialiose džiovyklėse iki 40 laipsnių temperatūroje arba jį fermentuoti. Tai reiškia, kad jūs jaunus gauromečio lapelius gerai sutrinate, sudedate į stiklainį, užkemšate, palaikote 1–3 paras 35 laipsnių temperatūroje.
Paskui tą fermentuotą arbatą iš stiklainio išimate, greituoju būdu išdžiovinate, tai reiškia, kad plonu sluoksniu paskleidžiate šiltoje vietoje arba iki 40 laipsnių temperatūroje džiovykloje“, – pataria žolininkas.
Šeivamedis – augalas kovai su gripu
Norintieji apsisaugoti nuo gripo, peršalimo ar gydyti kosulį, turėtų atkreipti dėmesį į šeivamedį. Jo žiedai dideli, balti, per visą delną ir žydi liepos mėnesį. Pasak M. Lasinsko, praktikoje gali būti vartojami šeivamedžio žiedai arba gerai sunokusios, juodos uogos.
„Uogas galima tiesiog kramtyti, užšaldyti, iš jų daryti sirupus ar džiovinti, jos naudingos žarnynui, laisvina vidurius, jose gausu vitaminų, o žiedus išdžiovinti ir naudoti arbatoms arba sutrinti ir gerti tiesiog miltukais. Pajutus gripo simptomus gerkite šeivamedį, galite pridėti ir liepų žiedų“, – sako jis.
Tik, anot žolininko, reikėtų nenaudoti šeivamedžio žievės, lapų ar nesunokusių uogų, nes jomis galima apsinuodyti:
„Juodos, gerai sunokusios uogos yra tinkamos, o jeigu jos neprinokusios, truputį raudonos, tai turi nuodingų savybių.“
Kaip teisingai vartoti vaistažoles?
O kaip tinkamai pasiruošti vaistažolių arbatą? 1–2 arbatinius šaukštelius žolelių, užpilkite 200 ml ne visiškai užvirusiu vandeniu, 85–90 laipsnių temperatūroje. Tuomet vaistažoles uždenkite ir palaikykite 10–15 minučių. Šis laikas gali skirtis priklausomai nuo to, kokią arbatą ruošiame, sako žolininkas.
„Kuo trapesnis augalas, tuo trumpiau laikome. Jeigu liepų žiedai 3–5 minutes, jeigu dobiliukai – 5 minutes, gaurometį – 10 minučių, asiukli gal pusvalandi ar valanda, kiaulpieniu saknis gal sesias valandas, o gal ir visa nakti. Kuo kietesnis augalas, tuo ilgiau laikome.
Tačiau jis pabrėžia, kad viskas priklauso nuo žolelių, kurias vartosite. Kai kurių veikliosios medžiagos geriau išsiskiria šaltame vandenyje, kai kurias reikia pavirti, o kitas – geriausia sutrinti ir paversti tarsi milteliais ir užgerti vandeniu.
Taip, pasak M. Lasinsko, galima vartoti gudobelę, gaurometį, amalą, nes juos pavertus miltukais, išlieka geriausios medžiagos, o per daug užkaitinus žūsta kai kurios medžiagos.
Kaip pasigaminti natūralių prieskonių?
Žolininkas taip pat pasiūlė ir puikų būdą, kaip pasigaminti natūralių prieskonių. Jums tereikia turėti kiaurasamtį, įvairių žolelių ir grūstuvę ar kitą įrankį, kuriuo galite sutrinti žoleles.
„Pasiimkite kiaurasamtį ir sudėkite žoleles, kurias turite: tinka medetkos, čiobreliai, kiaulpienės lapai, džiovintos dilgėlės ir t. t. Tuomet reikia viską sutrinti grūstuve.
Kol trinsite žoleles, smulkesnės pro kiaurasamtį išbyrės į grūstuvę, stambesnės liks ir štai jau turite pasiruošę prieskonių. Jeigu žadate ilgiau laikyti, tai nemalkite, augalus kuo stambiau laikykite. Aš žoleles gerai sutrinu iki miltelių, kad būtų malonu jas dėti ant sumuštinio, į košę ar salotas.
Jeigu norite pasigaminti „saldažolių“ vaikams, kurias galima įdėti į ledus, kepinius, tai į kiaurasamtį dėkite juodųjų serbentų lapą, melisos, mėtos, pipirmėtės ir darykite tą patį: sutrinkite, žolelės subyrės, dar kartą patrinkite ir turėsite prieskonių“, – pataria specialistas.
