žolelės

Žiemos metu, kai mūsų organizmas susiduria su šalčiu, sumažėjusia saulės šviesa ir dažniau pasitaikančiais virusais, svarbu pasirūpinti sveikata ir imunitetu. Biologė ir žolininkė Monika Smilgytė dalijasi įžvalgomis apie vaistažoles, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoti su peršalimu, gerinti miegą bei valyti organizmą.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Ruduo – tai ne tik derliaus metas, bet ir puikus laikas prisirinkti vertingų žolelių, kurios gali padėti išlaikyti gerą sveikatą žiemos laikotarpiu.    Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ įkūrėja, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kokie augalai rudenį yra ypač naudingi sveikatai ir kodėl verta juos rinkti.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Vaistažolės liepos mėnesio pradžioje įgyja didžiausią gydomąjį poveikį. Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad būtent šiuo metu augaluose susikaupia didžiausias biologiškai aktyvių medžiagų kiekis, todėl vaistažolės tampa itin veiksmingos. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės „rūpinsis“ jūsų sveikata visus metus, suteikdamos natūralų ir veiksmingą gydymą.

Vasara lepina ne tik šiluma, saule ir įvairiais malonumais, bet ir gamtos dovanomis – dabar pats metas prisirinkti vaistažolių, kurios padės ir dabar, ir užklupus ligų sezonui. Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas pažymi, kad šiuo metu pradeda augti ir žydėti nemažai vaistinių augalų, kurie, naudojami atsakingai, turi daug naudos sveikatai.

Vasarą, kai gamta pilna gyvybės ir spalvų, mūsų miškai ir pievos tampa ne tik poilsio vieta, bet ir vaistažolių lobynu. Daugybė augalų šiuo metu žydi ir yra pasiruošę suteikti savo gydomąsias savybes tiems, kurie žino, kaip juos surinkti ir panaudoti. Fitoterapeutas Nojus Kalvaitis dalijasi savo žiniomis apie tai, kaip rinkti ir naudoti pelkinę vingiorykštę, mėlynes, kraujažoles, jonažoles ir kitus augalus, kurie gali būti naudingi mūsų sveikatai.

Vis daugiau žmonių grįžta prie natūralių gydymo priemonių, ieškodami būdų, kaip pagerinti savo sveikatą ir grožį be cheminių medžiagų. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ žolininkė dalijasi vertingais patarimais, kaip išgauti gydomąsias medetkų savybes ir pasigaminti medetkų tepalą namuose.

Jau tūkstančius metų žmonės naudoja įvairias žoleles gydymui, organizmo stiprinimui ir ligų prevencijai. Augalai gali turėti įvairių gydomųjų savybių, įskaitant priešuždegimines, antivirusines, raminančias ir detoksikuojančias. Visgi kokias žoleles jau galima rinkti gegužės mėnesį?  Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr.

Pavasarį, siekdami sustiprinti po žiemos išsekusį kūną, bėgame į vaistinę, o mūsų protėviai gydydavosi tuo, ką rasdavo gamtoje. Dažniausiai žoleles rinkdavo ir jomis gydydavo moterys. Jos mokėjo magiškus užkalbėjimus ir žinojo daugybę gydomųjų žolių, kurias rinkdavo tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, ajerų šaknis, beržų pumpurus, įvairias pievų žolių šaknis – balandžio mėnesį; šalavijų, žemuogių lapus – gegužę; kraujažoles, gysločius, sidabražoles, ramunėles, dilgėles ir kt. – visą vasarą.

Nuolat kintant oro sąlygoms, su šlapimo pūslės problemomis gali susidurti dažnas žmogus. Visgi šlapimo pūslės problemų gydymas gali būti pagrįstas natūraliomis priemonėmis, tarp jų ir žolelėmis. „Net nepamenu, kada paskutinį kartą sugriebė mane šlapimo pūslė. Tikrai seniai. Bet… stiprūs pavasariniai vėjai privertė prisiminti tuos nemalonius pojūčius. Na ką gi… Teko pasikartoti kokios žolelės galėtų padėti.

Pavasaris – puikus metas prisirinkti žolelių, kurios ne tik skanios ir puikiai tinka patiekalams pagardinti, bet ir naudingos sveikatai. Apie tai, kokių žolelių galima prisirinkti jau dabar papasakojo savo asmeninį tinklaraštį „Mano žolelės“ vedanti žolininkė Jolanta. Pasak Jolantos, bene visos žolelės turi naudingų organizmui medžiagų. Ji tikino, kad kiekviena iš jų yra tarsi skirtingų vitaminų bomba. „Visos jos geros imuninei sistemai.

Pavasaris – gamtos atgijimo metas. Šiuo laikotarpiu galima pajausti jėgų ir energijos stygių, tad žolelės, kurias galime rasti laukuose, pievose – tikras vitaminų šaltinis.  „Valgomi laukiniai augalai. Dabar laikas, kaip burtas. Kai žolelės, pilnos augimo gyvasties, kai proga išeiti į mišką ir būti nustebintiems, kas žingsnį: žiedų, žalumos, pavasarinių grybų. Šiandien apie tai, ką galima valgyti parsinešt iš pievų ir miškų“, – rašoma socialinio tinklo „Instagram“ puslapyje „ukis.

Augalai yra neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis ir turi nepaprastą įtaką mūsų sveikatai. Nuo seno žmonės tikėjo, kad įvairūs augalai, žolelės gali turėti neįkainojamą naudą organizmui. Jie ne tik suteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali turėti gydomųjų ar prevencinių savybių, padedančių išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką.

Lauko žolelių, augalų nauda – neįkainojama. Jau senovėje žmonės tikėjo, kad įvairios žolėlės turi ne tik dekoratyvinių, gydomųjų savybių, bet yra ir puikus delikatesas. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie įvairų laukinių žolelių ir keptų pienių pumpurų panaudojimą: „Kepti pienių pumpurai. Dar vienas paišdykavimas per mano praktinius žolelių užsiėmimus.

Ar kada nors girdėjote apie bergenijos arbatą? Ne? Visai nesistebime – Lietuvoje ji nėra labai populiari. Tačiau pasaulyje bergenijos arbata žinoma ne vieną šimtą metų: savo gimtinėje – Centrinės Azijos regionuose – ji laikoma tradicine arbata.  Bergenijos arbata skirtingose šalyse žinoma įvairiais vardais: Chaga / Chigir arbata, Mongolijos / Sibiro arbata, Badan, Baikalo / Altajaus arbata ir kt.

Lakišius – Lietuvoje plačiai paplitusi ir gana žinoma piktžolė. Tačiau kai kitą kartą ravėdami daržus norėsite ją švystelėti per tvorą, geriau susilaikykite ir pasidėkite džiovinimui. Lakišių arbata nuo seno žinoma ir naudojama dėl savo gydomųjų savybių. Tibete ja gydoma anemija, aterosklerozė, sąnarių ligos. Tradicinėje kinų medicinoje – tuberkuliozė.

Netrukus po žibučių žiedų miškuose pasirodo vienas pirmųjų valgomų laukinių augalų – meškinis česnakas. Tai mums įprastų, valgomųjų česnakų giminaitis, tačiau už šiuos net iki 20 kartų vertingesnis. Kadaise meškinis česnakas net buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu jau nebesaugomas, tačiau tam tikri apribojimai dar išlikę. O kur jo ieškoti bei kaip naudoti pasidalinsime šiame straipsnyje.

Tūkstančius metų naudojamos žolelės bei iš jų daromos arbatos gali puikiai praversti užklupus įvairioms ligoms, tad ne vienam tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. „Jau prieš 5 tūkstančius metų persų gydytojas, filosofas Avicena yra pasakęs, kad: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį ir išvaro tingumą“, –  apie nuo seno žinomą žolelių naudą pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.

Žiurkės ir pelės gali padaryti daug žalos jūsų sodui net žiemą, jei patenka į vidų, todėl būtina jas atbaidyti. Deja, žiurkės ir pelės žiemą nemiega žiemos miegu, kaip daugelis kitų sodo kenkėjų. Šaltaisiais mėnesiais žiurkės ir pelės ieško šiltų vietų, kur galėtų rasti prieglobstį ir apsisaugoti nuo plėšrūnų. Lauke šie graužikai dažniausiai įsirausia į žemę, kad pailsėtų arba išnešiotų jauniklius.

Dantų pasta – paprasta, bet dažnai nepaminėta namų higienos priemonė, kuri gali turėti didelį poveikį mūsų burnos priežiūros rutinai. Nors daugelis žmonių renkasi įprastas komercines dantų pastas, jie taip pat gali savo dantų priežiūros priemonėmis pasirūpinti namuose. „Dantų pastos gamyba jau aukštasis pilotažas. Mano draugė žolininkė neseniai baigė kursą „žalioji kosmetika“ ir padovanojo man pačios padarytą dantų pastą. Man ji taip patiko, kad nusprendžiau išmokti.

Žolelių arbatos yra ne tik gėrimas, bet ir natūralios sveikatos šaltinis, kuris per daugelį metų buvo vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Nuo senovės laikų žmonės visame pasaulyje naudojo įvairias žoleles, siekdami gydyti įvairias sveikatos problemas ir stiprinti organizmo atsparumą. Šį kartą žolininkė dalinasi žolelių arbatos, padėsiančios sumažinti pakilusį kraujospūdį, receptu. „Paprasčiau negali būti: levanda, ramunėlė, pankolio sėklos.

Gruodžio 15-ąją pasaulyje minima Tarptautinė arbatos diena, bet Jungtinėje Karalystėje iš esmės kiekviena diena yra tokia. Kartu su karališkąja šeima ir Big Beno laikrodžiu arbata yra tapusi neatsiejamu anglų simboliu, kurį lydi šimtametės tradicijos ir net ginčai. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, ir lietuvių meilė šiam gėrimui vis stiprėja.

Natūralios dantų pastos vis populiaresnis pasirinkimas sveikos burnos priežiūros rinkoje. Šiandien daugelis žmonių ieško būdų, kaip prižiūrėti savo dantis, neįtraukiant į kasdienę rutiną cheminių medžiagų ar sintetinių ingredientų. „Dantų pastos gamyba jau aukštasis pilotažas. Mano draugė žolininkė neseniai baigė kursą „žalioji kosmetika“ ir padovanojo man pačios padarytą dantų pastą. Man ji taip patiko, kad nusprendžiau išmokti. Darbavomės trise kokias 5 valandas.

Lapkričio 11-oji – žymaus švedų botaniko Karlo Peterio von Thunbergo (1743 11 11 – 1828 08 08) gimimo diena. Kuo gi garsus šis dažnai olandu vadinamas gamtininkas? Po studijų Karlo Linėjaus Upsalos universitete, jis septynerius metus keliavo po pietų Italiją ir Aziją, rinkdamas ir aprašinėdamas Europos mokslui dar nežinomus augalus ir gyvūnus.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Daugelis žino, kad šaltalankių uogose yra daug žmogaus organizmui reikalingų mineralų. Tad socialinio tinklo „Facebook“  puslapyje „Mano žolelės“ moteris dalinasi patarimais kur šias uogas galima panaudoti ir kuo jos naudingos. „Šaltalankis. Ne tik uogelės, bet ir lapai“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Mano žolelės“ puslapyje . Šaltalankiuose daug mineralų „Pamatę, nepraeikit pro šalį.

Antradienio vakarą (rugpjūčio 22 d. 18 val.) Dainavos parko skaitykloje, šalia tvenkinio įvyks nemokamas, tinkamas vaikams bei suaugusiems, renginys, – Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į vaistažolininko Mariaus Lasinsko paskaitą „Vaistažolių nauda sveikatai“. Renginio, kurį bibliotekai organizuoti padeda partneriai – Kauno miesto savivaldybės Dainavos seniūnija bei Kauno kultūros centras, metu visi, kas į vasaros skaityklą ateis, sužinos, kaip stiprinti organizmą v...

Vis dar puikus metas prisirinkti vaistažolių, kurios gali padėti susidūrus su įvairiomis sveikatos problemomis. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai surinkti vaistažoles, kaip jas paruošti žiemai bei visų svarbiausia gerai jas pažinti, nes kai kurias vaistažoles lengva supainioti su nuodingais augalais.

Šiandien, rugpjūčio 15-ąją, minima Žolinė, tačiau diena ypatinga ir tuo, kad danguje Mėnulio delčią keičia jaunatis. Ką ji žada ir ko nepamiršti padaryti šią dieną, papasakojo garsi astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė.

Jau rytoj visa Lietuva minės kone paskutinę vasaros šventę – Žolinę.  Nuo seno žmonės laukdavo šios šventės, kadangi ji žymėdavo svarbiausių ūkio darbų pabaigą, vasaros ir rudens sandūrą. Vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad Žolinė buvo ir pilnatvės, brandos šventė, kurios metu žmonės taip pat rinkdavo žoleles bei šventindavo jas tikėdami gydomąja galia.

Dabar pats tinkamiausias metas patraukti į gamtą ir prisirinkti jos teikiamų gėrybių – karčiojo kiečio, dar vadinamo pelynu. Nuo senų senovės lietuvių naudotas augalas turi daugybę naudų organizmui, tad nepraeikite pro šalį jo nepasiskynę.  Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.

Jei vasara jums – įvairių naudingų žolelių rinkimo metas, astrologė Vaiva Budraitytė dabar ragina prisirinkti šlamučių. Juos ji vadina vienais naudingiausių augalų, kurie ypač puikiai valo kepenis.  Dabar prasideda pats šlamučių žydėjimo metas. Išvertus iš užsienio kalbos, jo pavadinimas reškia „nemirtingasis“, todėl astrologė sako nepraeiti pro šiuos augalus ir jų prisirinkti.

Permainingas pavasaris ir daugiau nei savaitę žydinčius sodus kandžiojusios šalnos koreguoja ir bitininkų planus. Bitės tik sušilus orams, kibo į darbus. Bitininkai prognozuoja, kad pirmojo pavasarinio medaus pavyks prisukti mažiau, tačiau viliasi brangiau jį parduoti. Pirmojo medaus kilogramas gali kainuoti 8–9 eurus. Bitininkas atsargiai tikrindamas avilius žiūri, kaip sekasi bitėms darbuotis. Pasak bitininko, šiųmetis pavasaris permainingas, tad ir bitutėms sunkiau.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Ant palangės žaliuojančios prieskoninės žolelės – ne tik graži interjero detalė, bet ir praktiškas bei pigus būdas naminius patiekalus praturtinti mėgstamais prieskoniais. Įvairiausių prieskoninių žolelių namuose užsiauginti yra nesudėtinga, tereikia šiek tiek kantrybės ir laikytis kelių paprastų jų auginimo taisyklių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad svogūnų sodinukų įpusėjus sausiui jau galima rasti ir parduotuvių lentynose.

Rudenį ir pavasarį dominuoja staigūs ir nuolatiniai klimato sąlygų pokyčiai, kurie turi tiesioginę įtaką skydliaukės ir antinksčių veiklai – dėl to žmonėms gali pasireikšti peršalimo ir kitos ligos. Be to, šiuo tamsiuoju metų laikotarpiu, žmogaus organizme esantis didesnis melatonino kiekis gali sukelti nuotaikos pasikeitimus ir sezoninius emocijų sutrikimus.

Ar kada esate pagalvoję, kad tam tikras žoleles ir prieskonius, galite lengvai užsiauginti namuose ant palangės naudojant tualetinio popieriaus kartoninį ritinėlį? Tai padaryti iš tiesų paprasta, kadangi prireiks tik vos kelių tualetinio popieriaus kartoninių ritinėlių bei norimų žolelių sėklų. Auginti žoleles namuose yra ganėtinai lengva užduotis. Tai sukuria galimybę ne tik patiems užsiauginti norimas žoleles ir prieskonius, tačiau ir padeda sutaupyti pinigų.

Karštos dienos ir intensyvūs lietūs paragino grybus lįsti iš po samanų. Todėl vis daugiau žmonių išeina į miškus grybauti. Jei ir jūs ruošiatės į mišką, ten dairykitės ne tik grybų, bet ir žolelių. Tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ autorė, „Fiskars“ ambasadorė Renata Ničajienė dalinasi patarimais, ką ir kaip rinkti bei kaip džiovinti ir laikyti. Pasirūpinę tuo dabar, užsitikrinsite namų žolelių atsargas visiems metams.

Prieskoninės žolelės suteikia nuostabaus aromato bet kokiam patiekalui, deja, jos gana greitai genda, net jei laikote jas šaldytuve. Kaipgi jas išlaikyti kiek įmanoma ilgiau šviežias ir kvapnias? „WeThrift“ taupymo ekspertas Nick Drewe pasidalijo „mažiau žinomu metodu“, kad žolelės išliktų tinkamos vartoti kuo ilgiau, rašo express.co.uk.

Žmogaus kūnas yra prisitaikęs geriau miegoti vėsesnėje temperatūroje, o specialistai nustatė, kad ideali kambario temperatūra, kad žmogus galėtų pailsėti, yra nuo 15 iki 19 laipsnių šilumos. Tyrimai iš „Formulation Health“ atskleidė, kad 36 procentai suaugusiųjų, kuriuos jie tyrinėjo, bent kartą per savaitę sunkiai miega. Tačiau yra natūralių priemonių, kurios, pasak ekspertų, gali pagerinti miegojimo patirtį šiais laikais, jei ventiliatorius jums nebepadeda.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą.

Padidėjęs kraujospūdis padidina rimtų problemų, tokių kaip širdies priepuoliai ir insultai, riziką. Taip pat vadinama hipertenzija, o tai reiškia, kad kraujospūdis kraujagyslėse yra neįprastai didelis. Nors yra vaistų, kuriuos galite vartoti, kad suvaldytumėte savo kraujospūdį, daugeliui žmonių gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip mityba ir mankšta, gali turėti teigiamą poveikį. Ekspertė pasidalijo, kaip vien dviejų žolelių įtraukimas į savo racioną gali kontroliuoti kraujospūdį.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Ilgai lauktas pavasaris atneša ne tik džiugią nuotaiką, norą pasipuošti lengvesniais drabužiais, bet ir netikėtą peršalimą. Po žiemos neatsigavęs kūnas, vitaminų trūkumas ir siaučiantys virusai tiesiog garantuoja varvančią nosį ar gerklės skausmą. Tad kaip gi apsisaugoti ir kodėl sprendimo ieškoti verta lietuviško kaimo pievose? Apie tai pasakoja ir patarimais dalijasi „Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Vis daugiau mieste gyvenančių žmonių mėgaujasi palangių daržininkyste savo namuose ir užsiima prieskoninių žolelių auginimu. Tai ne tik malonus laiko praleidimas, atsipalaidavimas, tačiau ir džiuginantis rezultatas, kuriuo galima gardinti patiekalus. Kaip auginti prieskonines žoleles, kad jos klestėtų, kokių klaidų vengti ir kaip tinkamai jas tręšti pasakoja Lina Liubertaitė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė.

INGREDIENTAI: 1 kilogramas kiaulienos 400 mililitrų vandens (mineralinis) 1.5 valgomojo šaukšto druskos šiek tiek pipirai šiek tiek žolelių ((kalendra, petražolės)) Paruošimo laikas: Daugiau nei 1 val. Porcijų skaičius: 6 PARUOŠIMO BŪDAS: Mėsą supjaustome nedideliais gabalėliais, apibarstome druska ir prieskoniais. Ant viršaus supilame mineralinį vandenį kad viską apsemtų ir marinuojame bent keletą valandų arba visa naktį.