Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.
Kiaulpienė – vaistažolių karalienė
M. Lasinskas pradeda pasakoti, kad kiaulpienė – vaistažolių karalienė. Visa Lietuva geltonuoja tiek, kiek akys gali pamatyti.
„Tai viena iš nuostabiausių gėlių ir vaistažolių, turinčių daug gerųjų savybių. Naudokite kiaulpienių žiedus, dėkite juos į salotas. Kiaulpienių žiedai gerina virškinimą, smegenų veiklą, mažina tulžies išsiskyrimą, gerina regėjimą ir yra puikus vitaminų šaltinis.
Ji verta mūsų dėmesio, o tiems, kurie nori atsargų turėti ir žiemą, reikėtų šaldyti visą kiaulpienės galvutę arba džiovinti tik kiaulpienės žiedlapius – galvutės išdžiovinti nereikia, nes ji pavirs pūkais“, – pataria žolininkas.
M. Lasinskas akcentuoja, kad norint pagerinti savo virškinimo sistemą, derėtų prisiminti kiaulpienių, garšvos, dilgėlių lapelius. „Šie 3 augalai nuostabiai skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimo, šalinimo sistemų veiklą.
Saują šių augalų kasdien galite dėti į salotas, kokteilius – detoksikuosite savo organizmą. Taip pat galite daryti arbatas, bet kai išgeri arbatą, siūliau ją išgerti su nuosėdomis. Jei tai džiovintas augalas, gerai jį sutrupinkite pirštais ir išgerkite.
Dalis medžiagų, esančių augaluose kaip odai, akims reikalingi perutenoidai, vitaminai, kurie tirpsta riebaluose, netirpsta vandenyje. Todėl puikus sprendimas išgerti ne tik užpilą, bet ir likusias žoleles“, – teigia M. Lasinskas.
Žolininko teigimu kitas nuostabus, šiuo metu išaugęs augalas – šliaužiančioji tramažolė, turinti melsvai violetinius žiedelius. „Tai nuostabus augalas nuo slogos, peršalimo, gali pagelbėti nuo plaučių uždegimo.
Galima gerti arbatas, tačiau reikėtų nepamiršti vartojimo: atsigėrimui – vienas puodelis per dieną, sveikatinimuisi – 2,3 puodeliai, o gydymuisi – 4,6 puodeliai. Kas nemėgsta gerti arbatų, žoleles gali paversti milteliais, persijoti per sietelį ir užgeriant su šiltu vandeniu ir išgerti valanda prieš valgį“, – sako jis.
M. Lasinskas taip pat teigia, kad baltažiedė notrelė padės tiems, kurie linkę į šlapimo takų uždegimus: „Tai puikus augalas moteriško organizmo hormonų suderinimui, pagalbai nuo menopauzės. Jeigu šį augalą sumaišysite su dilgėle lygiomis dalimis – bus puiku, nes dilgėlė yra tikra vitaminų karalienė.“
Šie augalai – aukso gysla
Žolininkas pastebi, kad atsiradus staigioms orų permainoms, daugelis žmonių jaučia peršalimo simptomus. „Nemažai žmonių kosti, sloguoja. Dabar drėgnose pievose galima prisirinkti šalpusnio žiedų ir gerti arbatas.
Šie augalai puikiai tinka augalo atsikratymui, nes net lotyniškas augalo pavadinimas Tussilago farfara reiškia „paleidžiu kosulį“. Rekomenduoju šalpusnį pagerti savaitę – jis padės atsikosėti.
O jei prie šalpusnio pridėsite pavasarinę raktažolę, tramažolę poveikis dar labiau sustiprės. Jei mišinį papildysite tamsiąja ar vaistine plautėmis, tikrai sustiprinsite savo organizmą.
Sumaišius šiuos augalus lygiomis dalimis, gersite nuostabią arbatą, kuri padės nuo peršalimo, plaučių uždegimo. Galite arbatą gerti 2-3 kartus per dieną su šaukšteliu medaus“, – apie augalus nuo peršalimo ligų pasakoja vaistažolininkas.
Gluosnio žievė veikia priešuždegimiškai
M. Lasinskas sako, kad šiuo laikotarpiu galima suskubti prisirinkti gluosnio žievės. Kaime nugenėjus šiuos medžius, galima prisirinkti piršto storumo šakų, nuo kurių lengvai atsilupa žievė.
„Gaila lupti žievę nuo gyvų medelių – tai tarsi žmogaus oda, todėl geriau tai daryti nuo jau nugenėtų medžių. Žievės rinkimu tinka visų gluosnių šeimos augalai – karklai, blindės, žilvyčiai.
Žievė yra naudinga, nes turi daug salicino, kuris žmogaus organizme vyksta salicilo rūgštimi, o tai yra natūralus aspirinas, kuris veikia priešuždegimiškai, nuo skausmo, skystina kraują. Kai kurie žmonės negali vartoti sintetinio aspirino dėl įvairių šalutinių poveikių kaip: opos, alergija. Todėl puikiai gali naudoti gluosnių žievę.
Iš šios žievės galima daryti šviežio užpilus arba sudžiovinti, paversti į miltelius ir su šltu vandeniu gerti po 2 arbatinius šaukšelius per dieną“, – apie gluosnio žievės naudą pasakoja M. Lasinskas.
Žolininkas Marius teigia kad soduose galima rasti juodųjų serbentų lapų, o tai – nuostabus priedas salotoms, arbatoms. „Serbentų lapai itin paskanina arbatą ir pasižymi stipriomis prieešuždegiminėmis savybėmis. Šie augalai padeda žmonėms, kovantiems su uždegimais, reumatoniniu artritu, alergijomis.
Jei prie juodųjų serbentų pridėsite ir vėliau atsirasiusių aviečių ar žemuogių lapų, beržų lapelių, gersite vitaminų užtaisą, pastiprinantį kepenų, imuninės sistemos veiklą“, – sako specialistas.
Būkite atsargūs – įspėja apie nuodingus augalus
Žolininkas įspėja, kad gamtoje yra augalų, kuriuos galima sumaišyti su nuodingaisiais. Vyro teigimu, šiuo metu žmonės pradeda ieškoti meškinio česnako, tad kuris yra panašus į pakalnutės lapus.
„Meškinį česnaką atpažinsite iš jo kvapo, kurio neturi pakalnutė. Pakalnutė yra priskiriama prie nuodingų augalų, todėl derėtų būti atidiems. Taip pat meškinis česnakas įtrauktas į draudžiamų rinkti augalų sąrašą, dėl kurio rinkimo gresia baudos, nes žmonės pradėjo jį rinkti dideliais kiekiais, o tai nulėmė jo nykimą.
Tokį augalą derėtų turėti savo sode ir platinti artimiesiems, nes gamtoje mažėja tiek raktažolės, tiek minėtasis miškinis česnakas. Pasisodinus šių augalų sode, galima mėgautis jo gerosiomis savybėmis“, – teigia jis.
M. Lasinsko teigimu, gamtoje nederėtų rinkti žalčialunkio, į mėlynę panašių vilkauogių su keturiais lapeliais, nuodingosios nuokanos, dėmėtosios maudos – tai labai stipriai veikiantys nuodingi augalai.
„Specialisto rankose šie nuodai gali tapti naudingais, tačiau tie, kas neturi žinių, geriau neprasidėti ir vengti jų draugijos. Yra tokia taisyklė: jei nepažįsti augalo, geriau su juo neprasidėti, o pasiklausti specialisto“, – įspėja žolininkas.
