Fitoterapeutas Nojus Kalvaitis dalijasi savo žiniomis apie tai, kaip rinkti ir naudoti pelkinę vingiorykštę, mėlynes, kraujažoles, jonažoles ir kitus augalus, kurie gali būti naudingi mūsų sveikatai.
Pelkinė vingiorykštė
N. Kalvaitis akcentuoja, kad dabar pats tinkamiausias metas rinkti pelkinę vingiorykštę (Filipendula ulmaria), kurios žiedai baltais debesėliais puošia pakeles ir pelkingas vietas.
„Pelkinę vingiorykštę galima pamatyti pakelėse – jos žiedai kaip balti debesėliai. Šis augalas mėgsta drėgnas, pelkingas vietas, tad norint prisirinkti šio augalo, derėtų surasti švaresnes vietas.
Renkami šio augalo žiedai, lapai ir viršūnėlės. Šis augalas kadaise buvo svarbus, išrandant aspiriną, nes savyje turi salicilo rūgščių. Be to, pavadinimas „aspirinas“ ir yra kilęs iš pelkinės vingiorykštės. Dabar šio augalo mokslinis pavadinimas yra Filipendula ulmaria, o seniau jis buvo vadinamas Spirea ulmaria – aspirinas.
Kai kurie žmonės yra jautrūs aspirino poveikiui: gali atsirasti opos, dirginti skrandžio gleivinę. Visgi tai negresia vartojant pelkinę vingiorykštę, nes joje gausu šimtai kitų medžiagų, kurios yra naudingos skrandžiui. Šis augalas net gi mažina skrandžio opas, rūgštingumą, refliuksą.
Šis augalas naudojamas peršalimo ligų gydymui, padeda nuo karščiavimo, skausmo, turi priešuždegiminių savybių, mažina reumatą, mažina kraujo krešėjimą“, – apie neišmatuojamą pelkinės vingiorykštės naudą pasakoja Nojus.
Mėlynės
Nojus pasakoja, kad pagaliau miškuose sunoko mėlynės, kurios yra tikras lobis žmogaus organizmui. Jose gausu vitaminų ir gerųjų savybių. „Tikrai verta prisirinkti mėlynių. Jose gausu antocioninų – vieno iš stipriausių antioksidantų. Uogos stiprina mūsų kraujagysles ir yra ypač naudingos žmonės, kuriems gali susirgti ateroskleroze.
Yra atlikta nemažai tyrimų dėl mėlynių naudos žmogaus regėjimui. Mėlynės veiksmingai veikia mikrokraujotaką, todėl veiksmingai pagerina regėjimą. Akyje yra daug mažų, trapių kapiliarų, kurių veiklą sustiprina šios mažos uogos.
Tad mėlynės gali padėti nuo glaukomos, kataraktos ir stiprinti bendrą organizmo sveikatą. Mėlynes galite valgyti tik nuskintas, jas užsišaldyti ir valgyti visus metus ar pasidaryti uogienę, užpiltinę“, – teigia fitoterapeutas.
Kraujažolė
N. Kalvaičio teigimu, pakankamai neseniai pradėjo žydėti kraujažolės (Achillea Minofolium). Šis augalas yra naudojamas labai plačiai, o kai kurie žolininkai net gi sako, kad jis padeda išgydyti visas ligas.
„Kraujažolė teigiamai veikia mūsų kraujotaką, o kraujotaką yra be galo svarbi mūsų organizmo dalis. Lotyniškas kraujažolės pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių Achillea Minofolium.
Achillea reikšmė: dar Achilo laikais žolelė buvo naudojama nuo kalavijo kirčių, o Milofolium – reiškia „tūkstantis lapelių“. Kraujažolė sustabdydavo kraujavimą, tad mūšio laukuose medikai turėdavo šio augalo.
Jei kažkur ėjote ir susižeidėte, įsipjovėte, suradus kraujažolę, galima pakramtyti jos lapelius ir uždėti ant žaizdos. Augalas dezinfekuoja žaizdą ir sustabdo kraujavimą. Visgi reikėtų atsiminti, kad kraujažolė turi dvejopą kraujo krešėjimo poveikį.
Ji skatina krešulių susidarymą, tačiau tuo pačiu ir skaldo susidariusius krešulius. Augale yra skirtingų medžiagų, kurios turi priešingą poveikį, tad jei augalą per ilgai laikysite ant žaizdos, ji sukrešės ir vėl pradės kraujuoti.
Jeigu žmogui yra padidėjusi krešulių susidarymo rizika, kraujažolės arbata padeda šiuos krešulius panaikinti. Taip pat šios žolelės aukso gysla moterų menstruaciniui ciklui – šis augalas gali padėti sunormalizuoti menstruacijų disbalansą. Tad į puodelį reikėtų įdėti šaukštelį kraujažolių ir gerti 2-3 kartus per dieną“, – pasakoja žolininkas.
Jonažolė
Fitoterapeutas primena, kad neseniai buvo Joninės, tad šiuo metu Jonažolėje gausu gerųjų savybių.
„Jonažoles karštomis vasaros dienomis reikia gerti atsargiai, nes šie augalai didina žmogaus organizmo jautrumą saulės spinduliuotei, tad atsiranda didesnė nudegimo tikimybė.
Jonažolės veikliosios medžiagos kaip hipericinas – gerina nuotaiką ir mažina apatiją. Tai nuostabus augalas visais metų laikais – net ir žiemą. Jonažolė vasarą sukaupia saulės šviesą ir ją atneša žiemos metu, kai to itin pritrūksta“, – teigia jis.
Nojus atskleidžia, kad namuose galima pasidaryti jonažolių aliejų – jis turi priešvirusinių, antiuždegiminių savybių, tad gali numalšinti nugaros skausmus, mažinti nervų uždegimus ar odos virusines ligas kaip pūslelinė, žaizdelės:
„Norint pasidaryti aliejų, saulėtą vasaros dieną galite prisirinkti žydinčių jonažolių žiedų, stiklainyje juos užpilti alyvuogių aliejumi ir mėnesį laiko laikyti saulėtoje vietoje, kasdien išmaišant.
Laikui bėgant, pamatysite, kaip aliejus nusidažo raudona spalva – tai kokybės ženklas. O jei jūsų gamintas aliejus raudonai nenusidažė, galbūt augalus rinkote ne laiku – pavyzdžiui, nusileidus saulei.“
