Biologė ir žolininkė Monika Smilgytė dalijasi įžvalgomis apie vaistažoles, kurios padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoti su peršalimu, gerinti miegą bei valyti organizmą.
Patarė, kokių produktų daugiau vartoti žiemą
Prieš pradedant kalbėti apie imunitetą stiprinančias žoleles, Monika nori priminti, kad žmogaus organizmas yra labai sudėtinga sistema ir pirmiausia labai svarbu jo neužteršti nesveiku maistu, cheminiais preparatais, pesticidiniais miltais, cukrumi ar maisto galiojimą prailginančiais cheminiais priedais: dirbtiniais dažikliais, kvapais ar skoniais.
Biologė pabrėžia, kad svarbu palaikyti gerą žarnyno mikroflorą, nes tai jau prisideda prie imuniteto stiprinimo. Tam pasitarnaus rauginti produktai, natūralus jogurtas, kefyras, raugintas pienas.
„Svarbu, kad žiemos periodu kasdieniame maiste netrūktų vitaminų ir mikroelementų. Nepamirškime, kad stresas „užmuša“ imunitetą, tad sunkiais gyvenimo periodais ar keičiantis metų laikams labai pravartu pastiprinti imunitetą žolelių arbatomis.
Ar žinojote, kad juodieji serbentai, svarainiai, erškėtuogės, graikiniai riešutai, raktažolės, putinai, aktinidijos, meškiniai česnakai, svogūnai vitamino C turi daugiau už citrinas? Tad žiemą jų vartokime kuo daugiau.
Tik nepamirškite, kad vitaminas C termiškai apdorojus suyra. Tad uogas patariu šaldyti arba džiovinti. Svarainius supjaustykite skiltelėmis ir užpilkite cukrumi. Per porą dienų išsiskirs sultys.
Gautą sirupą supilkite į stiklainius ir laikykite šaldytuve. Jis ilgai negenda ir kaitinti nereikia. O svarainių skilteles išdžiovinkite džiovyklėje – bus vaikams vitamininių saldainių!
Juoduosius serbentus ir putinus užšaldau. Iš erškėtuogių gaminu sirupą kartu su debesylų šaknimis ir žolelėmis (šalavijais, levandom, anyžiniu lofantu, mėtomis) arba džiovinu“, – šypteli žolininkė.
Pasak Monikos, labiausiai imunitetą stiprina juodauogio šeivamedžio žiedai ir uogos, ežiuolės, jonažolės, raktažolės, gvazdikėliai (meduolių prieskonis), imbierai, česnakai. Jų poveikis greitas ir užtikrintas.
Taip pat liepžiedžiai, čiobreliai, raudonėliai, bazilikai, monardos, dašiai, gysločiai, medetkos, asiūkliai, dilgėlės, kiaulpienės, alijošiai, beržų pumpurai, žirginiai ir lapai, ramunėlės, lazdynų žirginiai, lapai ir riešutai, saulutės, šalavijai, paprikos, svogūnai, levandos, tramažolės, alyvų žiedai, peletrūnas, kadagio uogos, krienai, burnočiai, avižos, spanguolės, graikinių riešutų lapai ir riešutai, pušų ir eglių ūgliukai ir kankorėžiukai, vynuogės, serenčių žiedai.
Organizmą pataria pradėti valyti nuo inkstų
Paklausta apie tai, kaip pasirinkti tinkamą žolelių arbatą žiemos laikotarpiu, biologė atsako, kad reikia stebėti savo organizmą, taip pat ir aplinką. Nereikia laukti, kol virusas jus pasigaus, jei gersite žolelių arbatas, stiprinsite imunitetą, greičiausiai ir visai nesusirgsite.
Ji taip pat priduria, kad jei turite vaikų, lankančių darželį ar mokyklą, imunitetą stiprinančios peršalimo arbatos žiemos periodu bus pačios naudingiausios: „Ir virusams būtina užbėgti už akių, kad slogytės nepavirstų į kosulius.“
M. Smilgytė taip pat pataria:
- Jei dirbate streso kupiną darbą, vakarais nepamirškite išgerti puodelį raminančios arbatos.
- Jei jums virš 40 metų, šaltasis metų periodas pats tinkamiausias gerti organizmą, kraują valančias, cholesterolio kiekį reguliuojančias arbatas.
„Pastebiu, kad dažnas geria kepenis valančias arbatas, bet visai pamiršta inkstus. Juk iš kepenų išvalytus toksinus pašalinti turi ne kas kitas, o inkstai, tad be galo svarbu, kad jie gerai atliktų savo darbą.
Aš organizmą pradėčiau valyti nuo inkstų. Dažnas dar ir podagrą turi, per daug baltymų (mėsos, kiaušinių, žuvies, ankštinių daržovių) valgo. Jiems taip pat padėtų inkstus valančios žolelės, o ypatingai paprastoji garšva“, – patarimais dalinasi pašnekovė.
M. Smilgytės teigimu, kaip ir prie cheminių vaistų, taip ir prie žolelių žmogaus organizmas pripranta, prisitaiko ir jos tampa ne tokios veiksmingos. Tad labai svarbu jas pakaitalioti, pamainyti.
Monika pasakoja, kad ji gamina kelias peršalimui skirtų arbatų rūšis: imuniteto stiprinimui, skaudančiai gerklei, kamuojant kosuliui, peršalus, dar ir mišinį, kuriame yra ežiuolių, turi ir atskirų žolelių.
„Vaikams padarau sirupų. Į mokyklą skaudant gerklei duodu ne tik termosiuką šiltos arbatos, bet ir gvazdikėlių pakramtyti, o grįžus iš mokyklos į salotas visada įpjaustau svogūnų, į užtepėles – česnakų.
Išgėrus pakelį peršalimui skirtų žolelių, jas pamainykit kitomis. Jei geriate organizmą valančias arbatas, jas galima pamainyti po mėnesio, kartais net po dviejų, bet pravartu neužsiciklinti ir dažniau pakaitalioti.
Kai kurių stiprių žolelių, ypač jei jos ne mišinyje, galima gerti tik kelis kartus per savaitę (pelynas, ugniažolė, bitkrėslė). Bet jei jų bus tik mažas žiupsnelis mišinyje, galėsite gerti daug ilgiau“, – teigia žolininkė.
Žolelių derinimas tarpusavyje
Biologė pabrėžia, kad derinti skirtingas žoleles ne tik galima, bet ir būtina. Mišinius galima gerti daug drąsiau, viena žolelė kitą kompensuoja, papildo, bet gali veikti ir sinergetiškai, ir viena blokuoti kitos poveikį.
„Tiesiog įdėkite organizmą valančių žolelių ir truputį kvapnių žolelių. Turite žinoti, kokio poveikio norite pasiekti. Pasitarkite su žolininkais, ar gerai suderinote. Reikia gerai pažinoti žoleles, nes tikrai yra ir nuodingų.
Taip pat išmanyti, kurios skystina kraują, kurios didina kraujo krešumą, kurios kelia kraujo spaudimą, o kurios mažina, kurios veikia širdį, skystina ar kietina vidurius, kurių negalima vartoti būnant saulėje ir t.t.
Pavyzdžiui, jonažolė yra nuo 99 ligų, bet yra du niuansai: ji kelia spaudimą ir negalima būti saulėje, nes padidės odos pigmentacija, gali net išberti. Vingiorykštės negali gerti tie, kurie netoleruoja aspirino, kieno kraujas per skystas, per mėnesines ar prieš operacijas.
O ar žinojote, kad ežiuolė taip pat stipriai skystina kraują? Kad medetka ir gaurometis stipriai muša aukštą kraujospūdį? Bet, jei tos žolelės bus mišinyje, šis poveikis bus silpnesnis. Tad mišinius visada gerkite daug drąsiau nei po vieną žolelę“, – naudingais patarimais dalinasi žolininkė.
Monika nerekomenduoja ilgai gerti žolelių po vieną. Ji pataria mišinius ir pabaigus pakelį, juos vis pamainyti. Ypač tai aktualu geriant arbatas nuo peršalimo. Svarbu pamainyti, kad poveikis nesumenktų.
Kai skauda gerklę ar kamuoja nemiga
„Kai skauda gerklę, reikia priešuždegiminių žolelių ir kartu, kad dezinfekuotų, neleistų veistis bakterijoms, turėtų priešvirusinį poveikį. Tam puikiai tiks mišiniai iš medetkų, tramažolių, jonažolių, kiaulpienių (naikina anginą, tonzilitą sukeliančius streptokokus, net meningokokus, pneumokokus), alyvos žiedų (malšina skausmą), šalavijų, beržo pumpurų ar lapų.
Kramtykite gvazdikėlius – jie nuima skausmą ir dezinfekuoja, svogūnus – malšina uždegimą ir gleivinės sudirgimą, net alergiją, turi priešbakterinį poveikį. Tiks ir visos kitos mano paminėtos peršalimui, imunitetui stiprinti skirtos žolelės“, – šypteli pašnekovė.
Biologė teigia, kad kosint nepamainomi yra juodauogio šeivamedžio žiedai ir uogos, raktažolė, gyslotis, asiūklis (neleidžia kauptis vandeniui plaučiuose), šalpusnis, debesylas, šalavijas, svogūnas, islandinė kerpena, čiobrelis, raudonėlis, putinas, pušų ūgliukai ir kankorėžiukai, kadagio uogos (nepadauginti, užteks trijų uogyčių).
Kalbant apie žoleles, kurios padeda geriau išsimiegoti, Monika pabrėžia, kad reikia nepamiršti, jog nemigos priežastys gali būti labai įvairios.
Kartais užtenka intensyviai pasportuoti ar padirbėti gryname ore, gerai išsivėdinti kambarius, paskaityti gerą knygą prieš miegą ar maloniai pabendrauti su artimaisiais ir naktis bus rami. O kartais prireikia ir žolelių.
„Nepamirškite, jei persivalgėte ar per sunkiai, per rūgščiai užvalgėte prieš miegą, tai taip pat nemiegosite. Jei širdį skauda, maudžia ar nereguliarus ritmas, pakilęs kraujospūdis, tai taip pat nesimiegos, sapnuosite košmarus.
Tokiu atveju reikia širdies ritmą reguliuojančios arbatos: gudobelės, kvapiosios aniužės. Jei aukštas kraujo spaudimas, padės medetkos, krapai, gaurometis, melisa ir šlapimo išsiskyrimą statinančios žolelės.
Jei blogai virškina, pagelbės kraujažolės, medetkos, peletrūnas, pelynas, kiaulpienės, varnalėšos, bitkrėslės, raudonėlis. Jei turite per didelį skrandžio rūgštingumą ir kylančios rūgštys neleidžia jums miegoti, tai padės gleivingi ar rūgštis mažinantys augalai: liepų lapai, dedešvos, piliarožės, svilarožės, nakvišos, ožragės, gyslotis, debesylai, gaurometis, anyžinis lofantas“, – pataria žolininkė.
Jei reikia raminti nervus, kamuoja nerimas, stresas, depresija, blogos mintys, biologė pataria išbandyti čiobrelius, melisą, levandas, ramunėles, geltonžiedį barkūną (dar ir smarkiai skystina kraują), paprastąjį kietį, mėtas, raudonėlį, darželinę žiomenę, bijūnų žiedlapius.
Ramina ir kraujažolės, pelynai, medetkos. Vienas apynio spurgelis suveikia kaip migdomieji. „Tik nepadauginkite, užteks šaukštelio stiklinėje vandens, kvapnios žolelės užplikytos laikomos trumpiau, tik 10–15 min., nes padauginus poveikis gali būti atvirkščias.“
Monika taip pat pasidalino savo mėgstamu žiemos sezono arbatos receptu:
„Kadangi turiu du vaikus, tad žiemos periodu mano namuose vyrauja peršalimo, imunitetą stiprinančios arbatos. Be galo mėgstame šeivamedį sumaišyti su jonažole, medetka, liepžiedžiais, juodųjų serbentų lapais, raudonėliu ar čiobreliu, žiupsneliu mėtų ir anyžinio lofanto. Tačiau geriame labai įvairius arbatų mišinius.“
Biologė taip pat davė patarimą, kaip tinkamai laikyti žoleles, kad jos išliktų veiksmingos ilgą laiką:
„Išdžiovintas vaistažoles laikykite sausoje, tamsioje vietoje, geriausiai kartoninėje dėžutėje. Jei namuose įsiveisė kandys – kruopas, taip pat ir žoleles galite iššaldyti šaldiklyje (įdėjus į plastikinį maišelį, palaikyti tris paras. Ištraukus iš šaldiklio neskubėti išimti iš plastikinio maišelio, kol susilygins su kambario temperatūra, nes rasoja.).
Žolelių galiojimo laikas – dveji metai. Džiovintų šaknų, uogų, žievės ilgesnis galiojimo laikas – treji metai.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
