Prieskoninės žolelės – ne tik aromatingas, bet ir estetiškas namų dekoro elementas. Vis daugiau žmonių imasi jų auginimo tiesiog ant palangės, tačiau tam, kad augalai derėtų, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Pasak „SėklosLT“ vyriausios agronomės, sėklų skyriaus vadovės Liucijos Kunigiškytės, tinkamas pasirinkimas ir priežiūra yra esminiai dalykai, norint džiaugtis gausiu derliumi.
Įsivaizduokite rytą, kai gaminate pusryčius ir savomis rankomis nuo palangės nuskinate šviežią baziliko lapelį ar petražolę. Skamba viliojančiai? Tarp populiariausių Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų dominuoja krapai, petražolės, bazilikas ir kalendros. Levandos taip pat dažnai sutinkamos, tačiau dažniau kaip dekoratyviniai augalai.
„Be tradicinių prieskonių, vis labiau populiarėja naujos bazilikų veislės – citrininio skonio, raudonlapių ar smulkialapių. Šios įvairovės suteikia galimybę eksperimentuoti virtuvėje ir atrasti naujus skonius“, – pasakoja specialistė.
Jei norite itin greito derliaus, verta atkreipti dėmesį į mikrožalumynus – pipirnes, ridikėlius, žirnių ūglius ar burokėlių lapelius.
„Tie greitai augantys augaliukai, kuriuos mes pasėję valgome per 5 arba 10 dienų, priklausomai nuo rūšies, gali būti naudojami ir kaip prieskonis, ir kaip maistas. Pavyzdžiui, įvairiems patiekalams paskaninti, gali būti dedami į salotas ar ruošiant žaliuosius kokteilius“, – teigia L. Kunigiškytė.
Pagrindinės klaidos ir kaip jų išvengti
Dažnas susiduria su problemomis bandydamas auginti žoleles namuose. Viena iš pagrindinių klaidų – netinkamas apšvietimas, o prieskoniniai augalai itin mėgsta šviesą. Jiems reikalingas bent 6-8 valandų apšvietimas.
„Todėl geriausia yra pasirinkti ankstyvą pavasarį, vasario-gegužės mėnesį, kai turime tą natūralią šviesą arba įsirengti papildomą apšvietimą. Kartais atrodo, kad pas mus yra šviesu, bet dažnai, auginant tamsioje vietoje, tik atrodo, kad virtuvė šviesi, kai iš tikrųjų augalams trūksta šviesos. Jeigu yra begalinis noras, betrūksta šviesos, tada reikia rinktis LED apšvietimą“, – aiškina agronomė.
Perlaistymas arba per mažas laistymas taip pat kelia daug iššūkių. Perlaistymas, ypač bazilikų ir rozmarinų, gali lemti šaknų puvinį, o per mažas laistymas karštomis dienomis augalus greitai susilpnina.
„Sėjant prieskonius būtinai reikėtų pasirinkti vazoną su skylutėmis ir užtikrinti gerą drenažą. Galime naudoti akmenėlius į vazono dugną, degto molio granules, kad išvengtume perlaistymo pavojaus“, – tikina L. Kunigiškytė.
Taip pat gali būti pasirinktas netinkamas vazonas arba netinkama dirva. Anot ekspertės, jeigu pasirenkame gražų vazoną, bet jame nėra skylučių ar neįrengiate drenažo, tai vėlgi gali būti pavojus prarasti augalus:
„Koks būtų patarimas? Rinktis specialiai prieskoninėms žolelėms tinkamus vazonus ir substratą, žemę, kuri yra labai svarbi. Geriausia būtų rinktis universalią žemę, praturtintą perlitu arba smėliu. Galite tai padaryti patys, o galite rinktis žemių mišinius, kurie jau yra pagaminti.“
Pagrindinės klaidos ir jų sprendimas
Dar viena iš klaidų – netinkamas skynimas.
„Jei per daug nuskinsime iš karto, augalas sunkiai atsigaus. Jei neskinsime visai – jis ištįs ir praras formą. Reguliariai skindami viršūnes, ypač bazilikų, skatinsime juos augti tankesnius“, – sako specialistė.
Kiekvienas augalas turi savo poreikius, todėl dirvos pasirinkimas gali būti lemiamas veiksnys. Prieskoninėms žolelėms tinkamiausia puri, humusinga, perlitu ar smėliu praturtinta žemė.
„Taip pat galite pagerinti substratą kompostu, perpuvusiu mėšlu ar biohumusu arba rinktis jau paruoštą žemę, mišinį. Jeigu mes norime užsiauginti ekologiškus prieskoninius augalus, reikėtų rinktis nechemizuotas trąšas.
Mes galime netgi namie patys pasigaminti trąšas. Kiaušinių išdžiovinti ir sutrinti lukštai yra nepakeičiamas kalcio šaltinis, jeigu turime židinį, pelenai praturtina dirvą kaliu. Arba jeigu turime dilgėlių raugą ar paruoštą dilgėlių tirpalą, kuris neturi kvapo, tai puikus azoto šaltinis mūsų augantiems augalams“, – pataria L. Kunigiškytė.
Tręšimas taip pat reikalauja saiko. Pertręšus augalai tampa per vešlūs, bet praranda savo aromatą. Rekomenduojama naudoti natūralias organines trąšas, tai yra, minėtus dilgėlių raugą ar biohumusą, kas 2–3 savaites.
Prieskoninius augalus gali pulti amarai, tačiau cheminės priemonės nėra geriausias sprendimas.
„Puikiai veikia natūralios priemonės – vandens ūkinio muilo tirpalas arba česnakų ir svogūnų nuoviras. Taip pat augalus verta derinti tarpusavyje: bazilikai puikiai auga šalia pomidorų, o levandos atbaido skruzdėles“, – sako specialistė.
Svarbu ne tik kaip prižiūrėti augalus, bet ir kur juos pastatyti bei kiek ir kada laistyti. Bazilikai nemėgsta skersvėjų, todėl reikėtų vengti juos laikyti prie dažnai atidaromo lango. Žiemą augalus reikia saugoti nuo per didelio šildymo ar šalto oro gūsių.
„Jei norite užtikrinti geras sąlygas augalams, galima naudoti apsaugines užuolaidas arba perkelti augalus į labiau apsaugotą vietą. Kaip ir minėjau, bent 6 valandas per dieną turi būti šviesu.
Kada laistyti, rytais ar vakarais, nesvarbu. Svarbu, kad vanduo neišgaruotų per greitai ir nelaistyti augalų su vandeniu iš čiaupo. Leisti vandeniui nusistovėti bent 6-8 valandas kambario temperatūroje ir tik tada laistyti augalus šiltesniu vandeniu“, – rekomenduoja specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
