Kauno klinikų gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė teigia, kad laiko persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Todėl gali būti jaučiamas nerimas, suprastėti miego kokybė ar net kankinti nemiga, kuri ilgainiui daro žalą žmogaus sveikatai.
Vasaros laikas bus atšaukiamas spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, lygiai 4 valandą, pasukant laikrodžių rodykles viena valanda atgal. Įvestu žiemos laiku gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio.
Tikimasi, kad tai bus paskutinis kartas, kai suksime laikrodžių rodykles, nes 2019 metais Europos Parlamentas nusprendė, kad sezoninio laiko keitimo atsisakysime nuo 2021 metų.
Įvyksta daugiau eismo įvykių
Gydytoja E. Pajėdienė sako, kad toks sprendimas priimamas ne veltui. Miegą tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad net ir nežymus laikrodžio rodyklės paslinkimas turi įtakos žmogaus sveikatai.
„Pastebėta, kad kitą rytą po laiko persukimo, įvyksta daugiau eismo įvykių, dažniau kreipiamasi į priėmimo skyrių, dėl ūmaus miokardo infarkto, smegenų insulto. Didesnis stresas kyla vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikai ir paaugliai prisitaiko lengviau, nors taip pat būna įvairių situacijų“, – pabrėžia neurologė.
Sutrinka žmogaus biologinis laikrodis
E. Pajėdienė akcentuoja, kad kokybiškas miegas priklauso nuo žmogaus biologinio laikrodžio, kuris sutrinka, kai laikas yra persukamas. Jos teigimu, didžiausią laiko persukimo įtaką jaučia tie, kurie turi miego problemų, yra linkę į nemigą.
„Sunkiausiai laiko persukimą išgyvena tie, kuriuos dažnai kankina nemiga. Ji gali paūmėti ir sukelti dar daugiau problemų. Po laiko persukimo žmonės kreipiasi į priėmimo skyrių dėl širdies ir smegenų kraujagyslių ligų ar patirtų eismo įvykių. Jų padaugėja dėl to, kad žmonės būna neišsimiegoję, organizmas nesupranta, kada jis turi būti budrus.
Ne veltui biologinis laikrodis susireguliavęs taip, kad vienu metu mes miegame, o kitu dirbame. Jeigu miego ritmas yra reguliarus, mes kiekvieną dieną keliamės ir einame miegoti tuo pat metu, net ir mažas pokytis gali išbalansuoti.
Taip pat ir skrendant per kelias laiko juostas ar dirbant pamaininį darbą. Viskas išsibalansuoja, nes mūsų organizme miegą reguliuojantys hormonai veikia tam tikru paros ritmu. Todėl persukus laiką, mes galime neišvengti ūmių organizmo būklių ir miego sutrikimų“, – sako E. Pajėdienė.
Galima pasiruošti laiko persukimui
Miego specialistės teigimu, žmogus gali pasiruošti laiko persukimui. Tą reikėtų daryti palaipsniui, tuomet įvedus vasaros ar žiemos laiką, organizmas patirs mažiau streso.
„Jeigu žmogus žino, kad laikas neišvengiamai bus sukamas, tai reikėtų organizmą pratinti palaipsniui. Savaitę prieš laiko sukimą galima bandyti pripratinti organizmą prie šių pokyčių.
Tuomet jam nebus tokio streso. Reikėtų tą laiką, kai einame miegoti ir keliamės, paslinkti dvidešimt minučių. Tai reiškia nueiti miegoti ir atsikelti dvidešimt minučių anksčiau nei įprastai.
Patariama tokius veiksmus atlikti ir dirbant pamaininį darbą. Jeigu planuojate išvykti į tolimesnę kelionę, kelias savaites iki skrydžio patariama pratinti organizmą prie naujo laiko“, – pasakoja E. Pajėdienė.
Kaip pagerinti miego kokybę?
Gydytoja pabrėžia, kad miego režimu reikia rūpintis visus metus. Siekiant kokybiško miego svarbu vengti stresą keliančių faktorių, prieš miegą atsisakyti kai kurių maisto produktų.
„Svarbiausia nueiti miegoti ir keltis tuo pat metu, nesvarbu, ar tai darbo diena, ar savaitgalis. Smegenys pripranta prie šio režimo, todėl užmigti ir atsikelti tampa lengviau. Taip pat svarbu prieš miegą nerūkyti, negerti alkoholio, kavos, nevartoti cukraus turinčių produktų, neprivalgyti sotaus maisto.
Reikėtų vengti stresą keliančių faktorių. Ilgai nesėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio, visus darbo reikalus sutvarkyti kelios valandos prieš miegą. Galima susikurti ritualus, kurie padėtų užmigti: paklausyti raminančios muzikos ar pagulėti šiltoje vonioje.
Svarbus ir fizinis aktyvumas. Prieš miegą nereikėtų didelio krūvio, bet koks nors širdžiai mielas sportas gali padėti pagerinti miego kokybę. Taip pat patariama kiek įmanoma ilgiau būti natūralioje šviesoje, nors jos vis mažiau“, – sako E. Pajėdienė.
Migdomųjų nauda ir žala
Gydytoja pastebi, kad dažnai žmonės, susidūrę su nemiga, galvoja, kad jiems gali padėti tik migdomieji. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad dauguma migdomųjų sukelia priklausomybę ir pataria ieškoti kitų būdų, padėsiančių pagerinti miego kokybę.
„Migdomieji, vartojami trumpą laiką, nėra blogai, kai nemigą išprovokuoja koks nors staigus, sukrečiantis veiksnys: artimojo netekties, darbo pokyčiai. Tačiau juos galima vartoti tik trumpą laiką ir ne kasdien. Dauguma migdomųjų kelia priklausomybę, padaro miegą dirbtinį, nusidėvi jo efektas.
Jeigu nemiga užsitęsia kelis mėnesius ir kartojasi kelias naktis per savaitę, reikėtų pagalvoti apie kitus gydymo metodus. Gali būti skirta vadinamoji kognityvinio elgesio terapija nemigai. Šios terapijos metu mokoma atsipalaiduoti be papildomų priemonių.
Kaip dar viena priemonė gali būti geriamos arbatos ar papildai žoliniu pagrindu. Tačiau mes neturime mokslinių duomenų, kaip juos dozuoti, kokį pašalinį efektą gali turėti. Svarbu neužsiimti savigyda ir vartoti juos pagal rekomendacijas“, – pabrėžia E. Pajėdienė.
