Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų. Dažniausiai paskiriamas – bendras klinikinis kraujo tyrimas, tačiau prireikus gali būti atlikti ir biocheminis, imunologinis, serologinis bei kiti kraujo tyrimai.
„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Beatričė Ratkūnienė įvardija, kad bendrą klinikinį kraujo tyrimą pacientams rekomenduojama atlikti profilaktiškai kiekvienais metais, net ir nejaučiant jokių varginančių simptomų. Tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, ar skundžiasi sutrikusia sveikata, tyrimai gali būti atliekami ir dažniau. Svarbiausi bendro kraujo tyrimo rodikliai – leukocitų formulė, eritrocitų, trombocitų ir hemoglobino kiekis.
„Leukocitai paprastai parodo infekcinius uždegimus organizme, o jei tyrimo duomenys rodo vyraujančius neutrofilus, dažniausiai nustatomi bakteriniai susirgimai. Sumažėjus trombocitų kiekiui kraujyje, galimas kraujavimas iš dantenų ar nosies, o jeigu trombocitų kiekis itin mažas – tai gali reikšti tam tikras kraujo, kepenų ar netgi onkologines ligas. Atliekant hemoglobino tyrimą kartu su eritrocitų skaičiaus nuokrypiu, galima išsiaiškinti, ar pacientas neserga mažakraujyste“, – svarbiomis kraujo tyrimų detalėmis dalijasi šeimos gydytoja.
Gliukozės kiekis kraujyje – itin svarbus rodiklis
B. Ratkūnienė patikina, kad gliukozės kiekio kraujyje nustatymas gali padėti įvardinti vieną dažniausių lėtinių ligų – cukrinį diabetą. Ši liga ne tik gerokai pakoreguoja gyvenimo būdą, bet ir sukelia daug sunkių komplikacijų.
„Gliukozės kiekį žmogui profilaktiškai reikėtų tikrintis kasmet. Statistika rodo, kad būtent profilaktinio tikrinimo metu ir būna randama gliukozės rodiklių pakitimų. Šį tyrimą itin svarbu atlikti besilaukiančioms moterims, antsvorio turintiems žmonėms, tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo, cholesterolio ir trigliceridų kiekio. Taip pat, jei artimųjų rate yra sergančiųjų cukriniu diabetu“, – aiškina medikė.
Šeimos gydytoja įvardija, kad sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Jeigu rodmenys per maži, pacientui gali grėsti hipoglikemija, pasireiškianti silpnumu, galvos skausmais bei svaigimu. Taip pat gali būti juntamas pagausėjęs prakaitavimas, regėjimo ar net sąmonės sutrikimai.
Jei gliukozės kiekis kraujyje ūmiai padidėja, pacientas gali prarasti organizmo skysčius. Lėtinė hiperglikemija gali sukelti organų ir jų sistemų disfunkcijas, tarp kurių – inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai, o galiausiai ir cukrinį diabetą.
Geležies rodikliai – ne tik mažakraujystei nustatyti
Norint išsiaiškinti, ar žmogus serga mažakraujyste, būtina ištirti ne tik geležies kiekį kraujyje, bet ir feritino – medžiagos, parodančios geležies atsargas organizme. Gydytoja pasakoja, kad geležies kiekis – itin svarbus žmogaus imunitetui, mat šio elemento trūkumas sutrikdo bendrą imuninės sistemos funkciją.
„Jei žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą, skonio bei uoslės pakitimus, skundžiasi blyškia oda – patartina kuo skubiau atlikti geležies kiekio tyrimą. Kuo greičiau bus nustatyta šių simptomų priežastis, tuo greičiau šeimos gydytojas paskirs ir pradės reikiamą gydymą“, – pranešime spaudai sako B. Ratkūnienė.
Normalūs geležies rodikliai kraujyje, priklausomai nuo laboratorijos ypatumų, vyrams – 10,6–28,3 mmol/l, o moterims – 6,6–26,0 mmol/l. Kada juntamas geležies trūkumas, vystosi geležies stokos anemija, tačiau per didelis šio elemento kiekis yra toksiškas ir gali sukelti hemochromatozę – ligą, kurios metu geležies atsargos kaupiasi organuose: kepenyse, širdyje, kasoje ir tai gali sukelti net mirtinus pažeidimus.
Medikė įspėja, kad atlikus kraujo tyrimus, visuomet reikėtų juos aptarti su šeimos gydytoju, kuris, pastebėjęs pakitimų, skirs detalesnį ištyrimą, galbūt papildomų tyrimų, konsultuosis su kitais specialistais bei paskirs būtiną gydymą.
