Kaip pirmadienį pranešė klinikos, atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis.
Tyrimo duomenimis, imunitetas susidaro keturiems penktadaliams sergančiųjų kraujo ligomis. Nepageidaujamų vakcinacijos poveikių dažnis ir pobūdis reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos.
Penktadaliui pacientų imunitetas prieš SARS-CoV-2 nesusiformavo. Tyrimo metu nustatyti veiksniai buvo susiję su prastu imuniniu atsaku, rašoma Santaros klinikų pranešime.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro mokslininkai atliko išsamią kraujo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų vakcinacijos nuo SARS-CoV-2 rezultatų analizę. Atliktas mokslinis tyrimas buvo paskelbtas pasaulinio lygio prestižiniame The Lancet Haematology leidinyje.
„Tyrimas atskleidė tai, kad nors imunitetas susiformuoja mažesnei nei sveikų asmenų daliai, vis dėlto daugumai didelę riziką turinčių pacientų pavyko įgyti imunitetą ir sumažinti pavojų susirgti sunkia COVID-19 forma, kai ligos paplitimas Lietuvoje buvo bene aukščiausias“,– pasakojo Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medicinos gydytojas Kazimieras Maneikis.
Piktybinėmis kraujo ligomis sergantys asmenys rizikuoja sirgti sunkia COVID-19 forma, o mirtingumas yra net iki 20 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje, nes ir kraujo liga, ir skiriamas gydymas silpnina imuninę sistemą.
Kraujo bei onkologiniai pacientai į vakcinų klinikinius tyrimus nebuvo įtraukti, todėl vakcinų efektyvumas ir saugumas šioje pažeidžiamoje pacientų grupėje buvo nežinomas.
2020 metų pabaigoje Europos vaistų agentūra registravo pirmąją vakciną nuo SARS-CoV-2 ir remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pradėta prioritetinių grupių vakcinacija. Atsižvelgiant į didelę kraujo onkologinių pacientų riziką, šie asmenys buvo įtraukti į prioritetinės vakcinacijos grupes ir pradėti vakcinuoti 2021-ųjų sausį.
„Turint galvoje, kad infekcijos plitimo pradžioje visus labiausiai trikdė nežinomybė, trūko mokslo įrodymais grįstų duomenų iš Europos ir Vakarų šalių, kuriais remtis įprasta mūsų šalyje, minėtas tyrimas yra itin svarbus. Santaros klinikose iki šių metų gegužės mėnesio vakcinuota daugiau nei 1300 piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų ir sukaupta informacija apie vakcinų nuo SARS-CoV-2 efektyvumą bei saugumą“, – sako K. Maneikis.
Kaip skelbia Santaros klinikos, tyrimo išvados padės viso pasaulio gydytojams geriau planuoti tinkamiausią laiką vakcinacijai ir tiksliau prognozuoti efektyvumą.
Tyrimas Santaros klinikose yra tęsiamas ir duomenys apie sergamumą COVID-19 po vakcinacijos bei imuniteto ilgaamžiškumą yra toliau kaupiami.
