Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik 6 iš 10 45–65 m. amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net 9 iš 10.
„Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujo spaudimo, tad paprastai šios ligos randamos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo galimo kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimo riziką“, – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.
Simptomų nėra, bet numatyti riziką galima
Gydytoja kardiologė sako, kad kartais apie padidėjusį kraujo spaudimą gali pranešti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego bei regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto kuriuos nors iš šių simptomų jaučia ne visi.
Namuose kardiologė rekomenduoja turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir bent retsykiais pasimatuoti kraujo spaudimą. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus. Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai neturint indikacijų kraujospūdis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau diagnozuoti ligą.
„Reikia žinoti, kad kraujospūdis kinta. Pavyzdžiui, yra taip vadinamas situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidintas. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje“, – komentuoja M. Berlickienė.
Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, nes žino, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidinto kraujospūdžio liga.
„Reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad turint antsvorio reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, jog padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms“, – tikina ji.
Gydytoja pataria nepamiršti ir širdies susitraukimo dažnio, arba pulso, stebėjimo. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios kelti kraujospūdį. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.
Ligos dažnai pasireiškia kartu
Optimaliu kraujo spaudimu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą, stebėti, kad jis nekiltų, taip pat peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.
„Jei kraujospūdis yra didesnis nei 139/90 mmHg, jį jau reikia gydyti. Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas“, – pranešime spaudai sako M. Berlickienė.
Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis yra normos ribose, gali būti sutrikusi „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio pusiausvyra – pirmojo gali būti per mažai, o antrojo – per daug. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio (DTL), arba „gerasis“, mažojo tankio (MTL), arba „blogasis“, cholesterolis ir trigliceridai (TG) – kraujo riebalai.
Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu.
„Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos eigos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų“, – teigia gydytoja kardiologė.
Kada būtini vaistai
Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas. Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtinas gydymas medikamentais.
Pasak M. Berlickienės, pacientui diagnozavus ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas.
„Padidinto kraujospūdžio ir dislipidemijos gydyme politabletės šiandien užima svarbiausią vietą. Jos turi labai daug privalumų. Pirma, pacientui užtenka išgerti vieną politabletę per parą, nes jos yra ilgo veikimo. Antra, į politabletę sudėti vaistai sustiprina vienas kito veikimą, todėl pakanka mažesnių dozių. Trečia, politabletės leidžia užtikrinti geresnį vaistų vartojamumą ir tai, kad pacientas nepamirš išgerti statino, nes jis jau yra šios tabletės sudėtyje. Visa tai lemia, kad ligos puikiai kontroliuojamos, o žmogus nesijaučia ligoniu“, – akcentuoja gydytoja.
Politabletes ji vadina išsigelbėjimu ir tiems, kas jau seniai serga ne tik šiomis, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra. Jiems kasdien tenka išgerti itin daug vaistų – gydytoja sako turėjusi pacientų, kurie kasdien išgerdavo po 10–15 tablečių. Jos teigimu, galima tik įsivaizduoti, koks palengvėjimas žmogų apima sužinojus, kad galima sumažinti vartojamų tablečių skaičių, o ligos ir toliau gydomos.
Pasak M. Berlickienės, vaistai aukštam kraujo spaudimui reguliuoti būtini tada, kai kraujo spaudimas pakyla aukščiau 140/90 mmHg ir nebesvyruoja taikant nemedikamentines korekcijas. Statinai padidėjusiam cholesteroliui gydyti būtinai skiriami tais atvejais, kai gerokai padidėjusi MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija arba anksčiau pacientui yra buvę kardiovaskulinių įvykių: infarktas, insultas, vainikinių arterijų stentavimas ir šuntavimas.
Gydytoja sako, kad labai svarbu vienodai gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, nors pastarąjį pacientai kartais linkę ignoruoti ir nevartoja paskirtų vaistų.
„Statinai yra itin svarbūs, nes jie mažina trigliceridų koncentraciją. Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir lemti infarktą ar insultą“, – teigia medikė.
