konkurencija

Vienos didžiausių statybų bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ ir „Irdaiva“ įtariamos dalyvavusios kartelyje. Konkurencijos taryba kitą savaitę turėtų skelbti tyrimo dėl įmonių galbūt sudaryto draudžiamo susitarimo išvadą.

Klaipėdoje baiginėjama 7 mln. Eur kainuojanti „Švyturio“ daryklos rekonstrukcija – naujai iškilusiame korpuse, po vienu stogu telpa nauja kraft alaus linija, gastrobaras, parduotuvė, konferencijų bei degustacijų salės. Naujasis kompleksas turėtų tapti šalies ir viso regiono alaus kultūros centru.

Už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) su šalies vadovais antradienį aptars Briuselio paskirtą beveik 28 mln. eurų baudą „Lietuvos geležinkeliams“ už bėgių atkarpos į Latviją išardymą. M. Vestager susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, Seimo nariais.

Ar norėtumėte žinoti, kiek uždirba jūsų draugai, kolegos ar net viršininkas? O gal jūs esate iš tų retų, kurie žinote? Mat apklausos rodo, kad daugiau nei pusė visų dirbančiųjų apie bendradarbių ir savo vadovų algas gali tik spėlioti. Tiesa, pasirodo, kad nors lietuviai ir nori žinoti kolegų algas, apie saviškes pasakotis nelinkę. Visgi pasak specialistų, išduoti savąją ir žinoti kito algą gali būti ir naudinga.

Konkurencijos taryba nusprendė, kad UAB koncernas „Achemos grupė“, įgijęs vienvaldę UAB „Jūros vartai“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ kontrolę, įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai ir negavo jos leidimo. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą koncernui skirta 54 700 Eur bauda. Tyrimo metu nustatyta, kad koncernas „Achemos grupė“, įgijęs minėtų bendrovių kontrolę, pranešimą apie koncentraciją pateikė tik praėjus maždaug pusantrų metų po jos įgyvendinimo.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Konkurencijos taryba kviečia suinteresuotus asmenis pateikti argumentuotas nuomones dėl „Swedbank“ siūlomų įsipareigojimų siekiant pašalinti galimas konkurencijos problemas. Jei paaiškėtų, kad „Swedbank“ įsipareigojimų nesilaikė, gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 proc. vidutinių dienos banko pajamų.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Šiomis dienomis Vidaus reikalų ministerija Seimui turi pateikti įstatymo projektą siekiant perkelti 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Direktyva reikalauja finansinių paslaugų teikėjams žinoti savo klientus ir nustatyti jų tapatybę.

Seimas nusiteikęs nuo liepos 1-osios leisti darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti susitarimus dėl nekonkuravimo. Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, o ne tik jai pasibaigus, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, atmetė „valstiečių“ siūlymą kol kas nereglamentuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimų dėl nekonkuravimo: už pataisą balsavo 42, prieš - 20, o susilaikė 29 Seimo nariai.

Suomijos mažmeninės prekybos įmonei „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) trečiadienį pranešus apie jos valdomo prekybos tinklo „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos, analitikai ir rinkos dalyviai sako, kad Suomijos mažmenininkas neatlaikė didelės konkurencijos, kurią itin paaštrino pernai atėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Vilniaus „Ozo“ prekybos centro, kuriame veikia „Prisma“, vadovė Inga Navickaitė sako, kad dėl parduotuvės ploto jau vyksta derybos su kitais potencialiais nuomininkai...

Nuo liepos Lietuvoje bus vienu mažmeninės prekybos tinklu mažiau. Ekspertai mano, kad didelių sukrėtimų rinkoje dėl to nepajusime, tačiau kitiems žaidėjams atsiranda šansas gauti daugiau prekybinių plotų ar atsiriekti didesnę dalį pirkėjų. Šiandien Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) įmonė pranešė, kad nuo liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinkos dalis šiose šalyse yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Nors visų Baltijos šalių įmonių plėtros lūkesčiai yra atsargūs, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės daugiausia dėmesio skiria savo konkurenciniams pranašumams — išlaiko investicijų stabilumą, planuoja atnaujinti savo verslo modelį ir tobulinti prekes bei paslaugas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Sulėtėjęs ekonomikos augimas, geopolitiniai iššūkiai ir finansinis netikrumas lėmė, kad korupcijos mąstai Lietuvoje nemažėja, o įmonių vadovai įžvelgia išaugusias grėsmes verslo konkurencingumui. Tai atskleidė kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.

Europos Komisijai (EK) baigiant antimonopolinį tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje, koncernas pažadėjo, kad šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. „Esame įsitikinę, kad „Gazprom“ įsipareigojimai sudarys sąlygas netrukdomai prekiauti dujomis Vidurio ir Rytų Europoje konkurencingomis kainomis. Jie išsklaido mūsų būgštavimus dėl konkurencijos ir yra perspektyvus ES taisykles atitinkantis sprendimas.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Iš Vilniaus į Kauną šeštadienį plūdo sostinės gyventojai, nusprendę pasinaudoti kvietimu nemokamai apsilankyti antrajame pagal dydį Lietuvos mieste. Šis gestas tapo vienu pirmųjų aiškių simbolių, siekiant suartinti du didžiuosius Lietuvos miestus, tarp kurių istoriškai susiklostė šalti ir kartais priešiški santykiai. Vilniečiai į Kauną pakviesti minint 794-ąjį sostinės gimtadienį.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

Praeitais metais ne kartą teko girdėti apie taksistų rengiamus protestus, bei pasisakymus, kad pavežėjimo paslaugoms taikomos daug lengvesnės taisyklės nei taksi vairuotojams. Jau dabar matomas itin sumažėjęs taksi vairuotojų skaičius. Ir tai dar ne pabaiga. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas patvirtino, kad nors tikslių duomenų nėra, tikrai ne mažiau tūkstančio vairuotojų jau pasitraukė iš taksi įmonių. Spėjama, kad šiuo metu Vilniuje jų likusių apie 1 tūkstantį.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Kiekvieną dieną po koncertą. Ir ne bet kokį, o grandiozinį – didžiosiose šalies arenose. Visas būrys šalies dainininkų, muzikantų ir grupių gruodį vienas po kito rengia savo koncertus. Bilietai kainuoja dešimtis eurų, tad lietuviams tenka sukti galvas, kurį koncertą pasirinkti, o atlikėjai įsivelia net į rizikingą konkurencijos karą.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Ar išdrįs Seimas pritarti prezidentės siūlomoms Konkurencijos įstatymo pataisoms? Pataisos turėjo būti priimtos jau šį antradienį vykusioje Seimo plenarinėje sesijoje – pritrūko dalyvaujančių Seimo narių. Priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos būtų užtikrinusios viešųjų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų) pareigą garantuoti sąžiningą konkurenciją.

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau buvome pradėję gūžčioti pečiais, iš kur toks optimizmas, ir štai galiausiai atėjo metas, kai rinkos dalyviai persigalvojo, – nuo penktadienio stebime korekciją.

Teatro, kino ir televizijos aktorei Aušrai Štukytei vasara buvo tikras darbymetis. Moteris tapo pagrindine TV3 serialo „Naisių vasara. Sugrįžimas“ heroje, vedė radijo laidą, atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų aktualijų šou „Apie mus ir Kazlauskus“. Atėjęs ruduo leido šiek tiek atsikvėpti. TV3 rudens sezono atidaryme moteris žavėjo pasikeitusia išvaizda, plačia šypsena ir džiaugėsi nauja pradžia. „Tai yra metų šventė.

Tarptautinė informacijos technologijų milžinė „Google“ kuria konkurentą įvairiuose pasaulio regionuose sparčiai besiplečiančiai pavėžėjimo paslaugų bendrovei „Uber“, rašo „The Wall Street Journal“. „Google“ pradiniame bandomojo projekto etape pasiūlė jį išbandyti savo darbuotojams JAV Kalifornijos valstijoje - per „Waze“ programėlę ieškoti pakeleivių.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl nuo šių metų įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią nustatytas minimalus vaistinių plotas. Taryba savo interneto svetainėje nurodo rugpjūčio pradžioje pradėjusi tyrimą dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 metų įsakymu, atitikties Konkurencijos įstatymui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir atmetė UAB „Aštuoniukė”, UAB „Audresta” ir UAB „Vežesta” skundus.

Estijos pieno sektoriaus įmonės Lietuvos pienininkus laiko vis didesniais konkurentais, kadangi Lietuvos pieno sektorius auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir yra vis labiau orientuotas į eksportą, rašo estų laikraštis „Postimees“. „Lietuvos įmonės yra didelės yra jos plečiasi“, – sakė didžiausios Estijos pieno perdirbimo įmonės „Valio Eesti“ vadovas Maido Solovjovas (Maidas Solovjovas). Jo teigimu, Lietuvos pieno sektoriaus įmonės auga sparčiau už latviškas ir estiškas, ir Lietuvoje pagamina...

Į prekybos rinką atėjus naujam žaidėjui „Lidl“, konkurencija suaktyvėjo ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir prekeivių turgavietėse. Pajutę mažėjantį klientų srautą prekybininkai imasi naujos strategijos – specialias akcijas siūlys ir jie. Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Teismas daugiau nei dukart sumažino Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje valdančiai bendrovei „Rimi Lietuva“ Konkurencijos tarybos už piktnaudžiavimą skirtą baudą - nuo 73 tūkst. iki 35 tūkst. eurų. Teismas gegužės 30-ąją nutarė, kad įmonei skirtina mažesnė - 35 tūkst. eurų - bauda. Ji yra pakankama priemonė atgrasyti nuo pažeidimų ateityje.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys siūlo diferencijuoti būtiniausių banko paslaugų krepšelį ir kredito įstaigoms taikyti ne vienodus reikalavimus, o atsižvelgiant į jų dydį. Socialdemokratas Andrius Palionis užregistravo Seime svarstomo Mokėjimų įstatymo pataisą, kuria siūloma pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšelį formuoti pagal kredito įstaigų dydį. Pasak jo, siekis į pagrindinės sąskaitos krepšelį sudėti visiems vienodas paslaugas yra palankus tik didiesiems bankams.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Esame etape iš vergovinės santvarkos pakeliui į rinkos ekonomikos išvystytą kapitalizmą, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Lietuvoje neturime darniai veikiančių vartotojų gynimo asociacijų. Jeigu jos būtų ir atstovautų vartotojams, manyčiau, kad šiandien vartotojų pasitenkinimas būtų visiškai kitoks.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, kuriuos valdžia turėtų įvesti. Žinoma, ne viešbučiams, o jų konkurentams – trumpalaike nuoma užsiimantiems asmenims, veikiantiems per Airbnb, booking.com ir kitokias platformas. Asociacija norėtų sugriežtinti tai veiklai higienos reikalavimus, įvesti registraciją, ir taip toliau.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Švedijos mažmeninės drabužių prekybos tinklas „Hennes&Mauritz“ (H&M) Lietuvoje ir kitos Baltijos šalyse pradeda prekybą internetu, pranešė bendrovė. „H&M“ vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse Marika Pyykko (Marika Pyko) pranešime spaudai sakė, kad internetu bus galima įsigyti „H&M“ drabužių, namų apyvokos ir kosmetikos prekių.

Rašytoją ir publicistą Andrių Užkalnį su Kaunu sieja du svarbūs gyvenimo etapai – vaikystė ir studijų metai. Į šį miestą dažnai užsukantis A. Užkalnis turi savo nuomonę apie Kauną. Taip pat jis turi savo nuomonę ir apie tai, kodėl vilniečiai nepraleidžia progos kauniečių patraukti per dantį. „Jie Kaunui pavydi pasitikėjimo savo jėgomis“, - įsitikinęs pašnekovas. Kodėl kaip studijų miestą pasirinkote būtent Kauną? Didelio skirtumo, kokiame universitete mokytis, man nebuvo.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Nors pati Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vaistinių Lietuvoje ir taip per daug, Vilniaus centre yra įsikūrusių ir pačiai valstybei priklausančių.

Nesėkmingai pasibaigęs pasaulio rekordas. Kenietis pusę maratono įveikė taip greitai, kaip dar nebuvo bėgęs joks žmogus, tačiau buvo pargriautas... finišo juostelės. Už rekordą ir 1 vietą jam atiteko 3500 eurų bei keletas nubrozdinimų.