Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, peržiūrėjęs Lietuvos Respublikos teisės aktų projektą „Dėl valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo kainų 2016 – 2018 metams nustatymo“, iškėlė klausimą, kam tokių vaistinių reikia?
„Kaip suprantu iš to rašto, ką pati Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad ne itin daug pelno tos vaistinės uždirba. Pats faktas, kad yra valstybei priklausančios vaistinės – nelogiškas. To neturėtų būti. Jeigu jos iš tikrųjų yra nepakankamai pelningos, tai klausimas kam jų reikia, kodėl mokesčių mokėtojai turi tai subsidijuoti. Jei ministerija pradėtų ginčytis, kad jos labai pelningos, kiltų klausimas, ar tokį biznį sukti yra valstybės pareiga. Keista kai, pati Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad valstybėje yra per daug vaistinių, nors aš netikiu tuo argumentu, turėti dar ir valstybei priklausančių vaistinių, kai yra privačių ant kiekvieno kampo. Ne valstybės funkcija yra pardavinėti paracetamolį“, – vertina Ž. Šilėnas.
Paskambinus į Sveikatos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių skyrių išgirstama, kad čia ne jiems priklausanti įmonė ir nukreipiama kalbėtis su UAB „Universiteto vaistinė“ direktore Rima Losinskaja. Nors valdymo koordinavimo centro puslapyje ir nurodyta, jog ši įmonė įrašyta valstybės valdomų įmonių sąraše.
Priklauso valstybei, tačiau išgyvena iš savo pelno
Susisiekus su direktore, R. Losinskaja patvirtina, kad valstybės įmonė priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai. 2010 metais UAB „Universiteto vaistinė“ buvo reorganizuota prie jos prijungus dar tris įmones: VĮ „Lazdynų vaistinė“, VĮ „Šaltinio vaistinė“ ir VĮ „Vilniaus Gedimino vaistinė“.
„Iš valstybės mes negauname nė vienos kapeikos, nei iš piliečių ar bendro biudžeto mums pinigų nėra skiriama. Mūsų įstaiga nėra biudžetinė įstaiga, ji – pelno siekianti. Mūsų darbo sąlygos yra lygiai tokios pat kaip kitų. Turime strateginį tikslą ir strateginę programą, kurioje mums numatytas pelnas, kurį mes turime atiduoti valstybei. Visi 45 žmonės, kurie pas mus dirba, gauna valdiškus, normalius ir legalius atlyginimus, pervedant valstybei visus mokesčius. Mes dar, kaip maža įmonėlė Lietuvoje, mokame pinigėlius valstybei. Pagal vyriausybės nutarimą tokios įstaigos kaip mes, neturi galimybių panaudoti lėšų savo vystymui“, – vaistinių veiklą paaiškina R. Losinskaja.
Teisės akto projekte nurodyta, kad 2016 – 2018 metais, šioms vaistinėms bus skirta 10 – 20 tūkst. eurų, skirtų informacinių technologijų plėtrai bei 45 tūkst. eurų Gedimino prospekte esančiai vaistinei, kuri tame pačiame rašte įvardyta kaip avarinės būklės pastatas. Direktorė paaiškina, kad šie pinigai nebus imami iš biudžeto.
„Investuojame ne iš valstybės lėšų, o iš mūsų uždirbtų. Pagal savo struktūrą esam uždaroji akcinė bendrovė, lygiai tokia pat kaip ir visos kitos. Pagal valstybės nutarimą, 80 proc. mūsų uždirbto įmonės pelno eina į valstybę, o 20 proc. galima skirti darbuotojų premijoms vieną kartą metuose“, – pasakoja pašnekovė.
R. Losinskaja prisimena, kad prijungus 3 nuostolingas vaistines, pradžioje tikrai buvo sunku ir neuždirbamas joks pelnas. Tačiau reorganizavus, per šiuos metus jau pavyksta pasiekti pelną, kad ir ne didelį.
„Mes dar mokame ir pelno mokestį. Man atrodo, kad pelno mokesčio, nemoka kitos vaistinės. O ir mano žiniomis, ir kitos vaistinės dirba nuostolingai“, – sako R. Losinskaja.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikią tikslią informaciją apie šių vaistinių mokesčių skirtumus.
„Visos įmonės nesvarbu ar priklauso valstybei ar yra verslo įmonės moka standartinį 15 proc. pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno, jeigu neturi mokesčio lengvatų, kurias numato PM įstatymas. UAB „Universiteto vaistinė‘‘ akcininkas yra valstybė (valstybės valdoma akcijų dalis 100 proc.), todėl ši vaistinė, kaip ir kitos valstybei priklausančios įmonės moka dividendus už valstybės akcijas, tai nėra pelno mokestis, o tai pelno dalis skirta išmokėti įmonės akcininkui, šiuo atveju valstybei“, – paaiškina VMI komunikacijos skyriaus specialistė Justina Kvedaraitė.
J. Kvedaraitė taip pat prideda, kad vaistinių negalima vertinti pagal sumokamus mokesčius, nes vaistų pardavimams taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.
„Kuo daugiau vaistinė parduoda vaistų su lengvatiniu tarifu, siekia iki 90 proc. nuo visų pardavimų, tuo daugiau turi grąžintino PVM. Tokių mokėtojų sumokėti mokesčiai yra nuo nedidelių teigiamų sumų iki didelių minusinių sumų, o tai nereiškia, kad jie nesėkmingai dirba, jei parduoda daugiau receptinių vaistų. Mažosios vaistinės su lengvatiniu PVM tarifu parduoda nedidelę dalį vaistų (pvz. 3 proc. nuo visų pardavimų), jos sumoka mokesčius, tačiau jų pardavimo pajamos, lyginant su didžiaisiais vaistinių tinklais, yra nedidelės“, – apie pajamų skirtumus informuoja VMI atstovė.
Atlieka ir gamybinę funkciją
Atsakydama į Ž. Šilėno keltą klausimą, kam valstybei reikalingos vaistinės, direktorė paaiškina, kad jos atlieka ir tam tikrą gamybinę funkciją bei esant poreikiui užsako retus ir vardinius preparatus.
„Tinklų vaistinės yra tiesiog pardavimo taškai. Dabar kažkur yra po vieną kitą gamybinę vaistinę sukurta, kuri aptarnauja visą Lietuvą. Mes esame visose taškuose Vilniuje, kur žmogus gali užsisakyti vaistą ir gauti šiandien, o ne už 3 ar 5 dienų. Turime vaikų iš Santariškių ir odos ligoninių ir turime nuolatinį srautą žmonių, kuriems reikia vaisto šiandien, o ne vėliau. Tinklai pasiima užsakymą ir už 2 ar 3 dienų atveža, dažniausiai žmogui nebelabai jau ir reikia. Tai mūsų vaistinės turi socialinė reikšmės“, – sako R. Losinskaja.
Direktorė taip pat prideda, kad jie nevykdo skatinimo programų ir akcijų, nes vaistininkystės misija yra atkalbėti žmogų bereikalingai gerti vaistus.
„Yra daug vaistų, kurie neneša pelno, tačiau jie gyvybiškai svarbūs žmogui. Toms įmonėms, kurioms tai neneša pelno ir atsisako tokių vaistų tiekimo, tačiau mes šią funkciją atliekame“, – komentuoja R. Losinskaja.
Ar suteikiamos lengvatos nuomai?
Kita Laisvosios rinkos instituto prezidento iškelta abejonė, ar tikrai šioms vaistinėms netenka mokėti mažesnių nuomos kainų nei privačioms.
„Įdomu, ar valstybė vertina, kiek pajamų būtų galima gauti patalpas pardavus ar išnuomavus rinkos kaina. Turbūt įtraukus šituos dalykus į visą apskaitą, to pelningumo apskritai neliktų. Aišku, iš tikrųjų, reikėtų audito dokumentus pasiimti ir pilnai peržiūrėti. Natūralu, kad didesnę grąžą būtų galima gauti tas patalpas išnuomavus ar pardavus nei, kad ten laikoma valstybės vaistinė“, – mano Ž. Šilėnas.
R. Lasinskajos teigimu, 3 pastatai yra nuomojami komercinėmis rinkos kainomis, o pastatas esantis Gedimino prospekte priklauso jiems.
„Dėl vaistinės Gedimino prospekte man labai gėda, dėl to kad tikrai ją reikia remontuoti. Mes jau pradėjome daryti remontus viduje, o ateityje sutaupę ir daugiau padarysime. O pačios „Universiteto vaistinės“ mums niekada valstybė ne atidavė, nors ten ji visada buvo įsikūrusi. Dabar mokame už tas 3 vaistines savivaldybei, didelėmis komercinėmis kainomis. Kadangi neturime jokių išskirtinių sąlygų nei kitos vaistinės, konkurencija tikrai sunki“, – sako R. Lasinskaja.
Dokumente buvo keliamas klausimas ir dėl pačios Sveikatos apsaugos ministerijos priimto įstatymo apie privalomą 60 kv. metrų patalpų plotą.
„Atsiranda rizika, kad nepavykus susiderėti dėl didesnių patalpų, gali būti uždaryti trys labai pelningi filialai. Šių filialų pajamos sudaro apie 32 proc. bendrų bendrovės pajamų; uždarius filialus, gali būti atleisti darbuotojai, turintys didelį darbo stažą, kuriems reikės išmokėti dideles kompensacijas“, – rašoma dokumente.
Ž. Šilėnas sako, kad ši situacija ironiška.
„Neseniai dėl šito reguliavimo turėjome labai didžiulius ginčus ir Konkurencijos taryba pasisakė, kad toks įstatymas nereikalingas. Sveikatos apsaugos ministerija nukirto, kad nieko čia negalima keisti, buvo pakankamai laiko susitvarkyti, o tie kas nesusitvarkė, vadinasi nesirūpina savo darbu. Paaiškėja, kad nesirūpina pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančios įstaigos. Tame ironijos ir yra“, – įvertina Ž. Šilėnas.
Direktorė paprieštarauja ir patikina, kad taip problema buvo iškilusi, bet su ja susitvarkyta. Vis dėlto, ji pamini, kad vaistinės pelningumas nuo to tikrai nekilo, o tik padidėjo išlaidos.
