Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.
- Pagrindinis jūsų konkurentas – „Wizzair“. Kaip konkuruojate su šiomis oro linijomis?
- „Wizzair“ - puikios oro linijos. Mes tikrai juos gerbiame, jie auga greitai. Kai pažiūri į rinką galima matyti konsolidaciją. Yra ribota paklausa vežėjų, kurie tikrai vykdys skrydžių Europoje. „Wizzair“ bus vienas iš jų. Tačiau nors jie auga greitai, mes augame greičiau. Mes juos nugalėjome net jų pagrindinėse rinkose centrinėje ir rytų Europoje. Mūsų vidutinė kaina leidžiasi, o jų metai po metų auga. Tai mes einame geru keliu. „Wizzair“ vis tiek yra antru numeriu ir jie tos skirties nežino kaip sumažinti. Neseniai jie paskelbė, kad yra pigesni nei mes, bet į kainą neįtraukė bagažo. Tad jie tikai puikūs konkurentai, bet mes vis tiek prieky jų tiek kainomis, tiek augimu.
Dienos pabaigoje priklauso viskas nuo strategijos. „Wizzair“ veikia panašiu modeliu, tačiau svarbiausia į rinką įvesti naują lėktuvą, jį užpildyti ir išlaikyti žemos kainos faktorių. „Wizzair“ nors ir dirba panašiu metodu, tačiau ne tokiu.
- Dažnai kelionių organizatoriai sako, jog žmonėms svarbiau nei kaina tampa kryptys ir patogus tvarkaraštis. Kas jūsų nuomone svarbiau konkurencinėje kovoje – kainos ar kryptys?
- Netiesa. Bet kuri apklausa rodo, kad pirmoje vietoje - kaina. Galbūt suveikia laiko emocinis efektas, kai skrydžius renkasi jaunos šeimos, tačiau galiausiai žmonėms rūpi kaina. Kai kaina nustatyta tinkama, antroje vietoje yra kryptis. Turime keturias bazes, 19000 kelių, 200 krypčių. Mes nesustojame augti ir 2024 metais vienas iš trijų klientų skris su „Ryanair“. Tai krypčių tinklas irgi svarbu. Tačiau mes darome labiau keliones iš taško į tašką, o ne ratu. Visgi lėktuvai turi būti užpildyti, o tai yra sunkiausia.
- Vasaros metu mėnesiui bus uždarytas Vilniaus oro uostas. Skrydžių į Kauną neperkeliate. Tad kaip tai paveiks „Ryanair“ kompaniją?
- Tikrai tai nėra gerai ir mes nesam laimingi, bet tuo pačiu vasara yra labai įtemptas laikas, tad tuos lėktuvus bus lengva panaudoti kitur. Tikimės, kad rekonstrukcija tikrai vyks tik mėnesį ir būsime laimingi grįždami į šį oro uostą. Tačiau tenka pripažinti, kad uždarymui pasirinktas labai aktyvus laikotarpis. Kaina labai susijusi su aktyvumu. Tai tuo laikotarpiu, kai nebūsime aktyvūs Vilniuje, tikrai jausis krytis pajamose. Tačiau perkėlus lėktuvus kitur, išvengsime didžiulio pokyčio bendrajame pelne. Visgi visi miestai kartas nuo karto uždaro oro uostus.
Mes svarstėme perkelti į Kauną skrydžius, tačiau vasaros sezonas itin aktyvus ir mums svarbiau užpildyti lėktuvus. Būtų sunku tai padaryti skrydžius perkeliant į Kauną.
- Ar galime tikėtis, kad „Ryanair“ pasiūlys daugiau turistinių krypčių iš Lietuvos, pavyzdžiui į Portugaliją?
- Ispanija, Portugalija turėdamos puikia infrastruktūra tikrai traukia vis daugiau turistų. Tačiau Lietuvoje matoma kitokia paklausa. Dominuoja tokios kryptys, kur gyventojai vyksta aplankyti giminaičių. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Norvegija.
Lietuvai reikia susikurti prekinį ženklą, norint pritraukti daugiau turistų ir, kad atsirastų turistinių krypčių. Čia tikrai puiki šalis, yra daug ką pamatyti, tačiau nemokate savęs reklamuoti. Pavyzdžiui, net Briuselis, kuriame vyko teroro aktai ir reikėjo nuleisti kainas, vis tiek sugalvoja, kaip pritraukti turistus.
- Ar galime tikėtis naujų papildomų paslaugų renkantis skrydžius, o gal būtų papildomų apmokestinimų?
- Jeigu klausiate kokia bus vidutinė skrydžių kaina po 10 metų. Tikrai nežinome, metai po metų matome, kad galime nuleisti kainas. Vidutiniškai apie 10 proc. jos sumažėjusios. Po metų nežinome kas bus, pelnas turi iš kažkur ateiti.
Tačiau tuo pačiu metu mes apmokestinam klientą tik už tai, ko jis tikrai nori. „Ryanair“ buvo prieš daug metų kaip „Wizzair“ dabar – jeigu nori turėti didesnį orlaivio bagažą, turite užmokėti. Tai kalbant apie bagažą, pakeitimų nuo to, kas yra dabar neplanuojame.
Bet tuo pačiu plečiame pasirinkimo galimybes – specialūs pasiūlymai atostogoms, keliaujant grupėmis, verslo klasės vietos, atnaujintas prekių katalogas. Tai bandome paspartinti didesnes pajamas, bet tuo pačiu ir neturime tikslo apmokestinti žmogų už tai, už ką jie nenori mokėti.
- Neseniai jūs paskelbėte naujovę. Prisiregistravimas prie skrydžio internetu gali būti atliktas tik 4 dienos prieš skrydį. Kai kuriems tai reiškia, jog vidury kelionės turės tvarkytis kelionės atgal bilietus, ieškoti, kur atsispausdinti. Tačiau jei užmokama už paskirtas vietas, prisiregistravimą galima atlikti ir anksčiau. Tad kodėl pasirinktas toks metodas, ar tai nėra papildomas apmokestinimas?
- Žinoma, mes mėgstame jei žmonės užmoka už savo vietas. Tačiau jei žemos kainos faktorius geras, tai irgi gerai. Iš tiesų tai nėra pagrindinis tikslas tų 4 dienų.
Mes žengiame į skaitmeninę erą. Mes nebandome išauklėti žmonių taip, tačiau industrija eina link to, kad vis plačiau naudojamasi mobiliosiomis programėlėmis. Ir kol būsi prisiregistravęs prie „My Ryanair Club“, tol nekils jokių problemų, nes turėsi mobilų įlaipinimo bilietą. Tai mes einame nuo popierinių laipinimo bilietų link skaitmeninių. Tikrai nebandome padaryti, kad klientams būtų sunkiau, bet iš vykdomų operacijų perspektyvos, tai patobulina mūsų našumą.
- Jūs daug skrydžių vykdote susijusių su Didžiąją Britanija. Kokį matome tikrąjį „Brexit“ poveikį?
- Tikrai erzina žiūrėti „Sky news“, nes vieninteliai žmonės, kurie sako ką gero apie „Brexit“ – politikai, ypatingai britų politikai. Ir girdima, koks mažas referendumo efektas ir kaip tai gerai. Mes po pirmos dienos jau pjautume didžiulį poveikį. Valiutos kursas krito, skrydžių paklausa krito. Vienoje apklausoje, 40 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų atsakė, kad pakeitė savo žiemos kelionių planus dėl „Brexit“. Tai yra didžiulis pokytis link negatyvaus kelio. Jį matome skrydžių susidomėjime iš Didžiosios Britanijos. Ir tik politikai kalba, kad viskas gerai, bandydami pateisinti tai, ką padarė.
Kalbant apie vidutines kainas, tai turėjome dviženklį kritimą, vien bandydami užpildyti lėktuvus. Beveik trečdalis mūsų pelno generuojasi per svarus, tai galima įsivaizduoti 50 proc. krentant svarui, kaip paveikė mūsų verslą.
Prieš dvi savaites turėjom patvirtinti savo klientams, kad mūsų pelnas augs ir mums sekasi gerai. Bet tuo pačiu svaras tikrai mus veikia, paklausa taip pat. Dėl to turime nuleisti vidutinę kainą ir pakeisti kelių lėktuvų tvarkaraščius, kad generuotume pajamas iš euro zonos ir kompensuotume praradimus iš Anglijos. Mes tikrai vykdysime mažiau skrydžių nei planavome į Didžiąją Britaniją ir dar mažiau iš Didžiosios Britanijos.
- Jūsų minimą krytį pastebite europiečiuose, kad mažiau keliauja į Didžiąją Britaniją, ar tik brituose, kad mažiau keliauja į kitas Europos šalis?
- Didžiajai Britanijai turizmas nebuvo svarbiausias, tačiau valiutai nukritus, europiečiams pigiau ten nuvykti, tad dėl to nenukrito paklausa į Jungtinę Karalystę. Žiūrint į britus jau jaučiamas pasikeitimas.
Britai tikrai pradėjo rinktis ne tokias brangias kryptis, yra elgesio pasikeitimas. Trumpesni vietiniai atstumai Didžiojoje Britanijoje tik neturėjo didelių pasikeitimų. Prieš metus daug daugiau britų rinkosi Ispaniją, ar Kanarų salas rudens žiemos laikotarpiu. Tad jaučiamas pokytis saulėtų krypčių tvarkaraščiuose.
Tad mes nuleidžiame kainas, kad išlaikytume paklausą ir žmonių skaičių lėktuvuose. Skrenda tiek pat žmonių, tačiau mūsų sąskaita. Mes esame tie, kurie susiduriame su tikruoju „Brexit“ poveikiu ir turime nuleisti kainas.
Pagrindinis dalykas – ar kompanija nusprendžia toje šalyje laikyti daugiau lėktuvų oro bazėse. Vilniui mes jau dabar skiriame dėmesio ir jei viskas klostytis gerai, lėktuvų tik daugės. Tas pats su Jungtine Karalyste. Kol kas viskas gerai nesiklosto, tad su laiku lėktuvai iš Anglijos bus perkelti į kitas šalis.
- Ačiū už pokalbį.
