Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.
„Sėkmingas Kauno pavyzdys paskatintų ir kitus. Atskiri prekeiviai tikrai nori tokio susivienijimo, nori būti lankstūs. Turguje turi būti lankstumas, duodamos nuolaidos, tačiau jos būna skiriamos individualia tvarka. Manau, tik laiko klausimas, kada akcijos ir nuolaidos bus taikomos vieningai. Nori nenori teks prisitaikyti konkurencinėje kovoje“, – sako Vilniaus „Halės“ vykdantysis direktorius Leonas Jucys.
Konkurencija ir su parduotuvėmis, ir su kitomis turgavietėmis
Prekybos tinklui „Lidl“ žengus į Lietuvą, konkurencinę kovą pirmiausia pajuto prekybos tinklai. Visgi „Lidl‘ui“ skelbiant akcijas daržovėms, pienui bei mėsai, sumažėjusį srautą pajuto ir prekybininkai turguje. Pasak L. Jucio, tai sudaro didžiulę konkurenciją, tad prekybininkų susivienijimas – būtinas.
„Atėjus „Lidl“ iš karto pasijautė sumažėjęs pagrindinių maisto produktų pardavimas. Prekeiviai turgavietėse turi dirbti lanksčiau. Jaučiame, kad vartotojas renkasi, kur jam patogiau pirkti. Dėl esančios didžiulės konkurencijos, mes tik skatiname susivienijimą“, – sako L. Jucys.
Jo nuomone, itin gaila, kad prekybininkai turguose laiku nesugebėjo pasinaudoti kilusiu kalafiorų skandalu ir parduotuvių boikotu, tuomet taikant akcijas turgus būtų paprastai sužaidęs ir laimėjęs, svarsto pašnekovas.
L. Jucys teigia, kad ateityje jausis konkurencija ne tik tarp turgaus ir parduotuvių, bet ir tarp skirtingų turgaviečių.
„Mes sekame kainas ir kainodaras. Turgaus prekeiviai itin greitai reaguoja į rinkos pulsą. Ypač tai jaučiama Vilniaus mieste, kur yra ir didesnių ir mažesnių turgaviečių. Tad skirtingose turgavietėse esantys prekeiviai reaguoja į vienas kito kainas ir jos keičiamos. Žinoma, kainos priklauso ir nuo pasiūlos, paklausos. Jei daugiau užauginama, kaina krenta, žmonės perka prieinamesnį produktą“, – komentuoja L. Jucys.
Prekybos miestelio „Urmas“, kuriame yra įsikūręs Centrinis Kauno turgus, marketingo vadovas Jonas Plenta komentuoja, kad jau po pirmosios dienos matyti, kad akcijos pasitvirtina.
„Manau, kad tokie susitarimai dėl nuolaidų tęsis ir ateityje. Jau dabar matyti, kad klientų padaugėjo, padaugėjo parduodamų agurkų kiekis“, – sako jis.
Pasak J. Plentos, iš dalies tokia akcija taikoma ir dėl padidėjusios konkurencijos atėjus „Lidl“.
„Visi žiūri bendrą ekonominę situaciją, konkurencinę aplinką ir kažkokius veiksmus vykdo“, – sako pašnekovas.
Sunkiausia – suvienyti prekeivius
Nustatyti vienodą kainodarą turguje – praktiškai neįmanoma, tačiau nė ką lengviau yra susitarti dėl bendros nuolaidos. B9tent tai kol kas ir kiša koją kitoms prekybvietėms.
„Ateina prekybininkai, kreipiasi dėl to. Visada tokia galimybė svarstoma, bet yra labai sunku susitarti, nes vieni yra savininkai, kurie patys augina, o kiti tie, kurie tik prekiauja. Labai juos sunku suvienyti, kad jie paskelbtų kokią akciją. Prekybos tinklams paprasčiau. Paskelbė ir yra, o turgavietėje kiekvienas žmogus su savo nuomone“, – komentuoja Vilniaus „Halės“ vykdantysis direktorius.
Centrinis Kauno turgaus marketingo vadovas J. Plenta taip pat tvirtina, kad itin sunku buvo susitarti, tačiau pats turgus modernėja, investicijos didelės, o norint, kad jos atsipirktų – būtina galvoti kaip pritraukti žmonių.
„Mes pareiškėme iniciatyvą, pasiūlėme jiems tokį pardavimų modelį, o jie patys galiausiai išsirinko prekę, kuri tiek kainos, tiek pirkimo atžvilgiu – labai patraukli“, – sako jis.
Šiuo metu akcija taikoma agurkams. Prekybininkai iki penktadienio kilogramą agurkų pardavinėja už 20 centų, kai įprastinė kaina – 70 centų. Pasak J. Plentos, su prekybininkais reikia padirbėti ir stengtis jiems parodyti tokių iššūkių naudą.
„Padidės pirkėjų srautai, pamatys turgų kaip reklaminę akciją, pamatys pačius prekeivius ir visa tai atsipirks kaip ilgalaikė investicija“, – mano pašnekovas.
Svarbu ne tik akcijos, bet ir asortimentas
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovė Berta Čaikauskaitė komentuoja, kad nors rinkoje ir atsiranda naujų strategijų, apsipirkimo vietą lemia ne vien akcijos ar nuolaidos.
„Prekybos sektorius yra labai konkurencingas – dėl savo pirkėjo kasdien konkuruoja tiek prekybos tinklai, tiek pavienės parduotuvės, tiek turgai ar mini prekyvietės. Kiekvienas rinkos žaidėjas savo strategiją dėliojasi atsižvelgdamas į visus įtakojančius faktorius. Vis dėlto svarbu ne tik taikomos akcijos. Prekių asortimentas, produktų kokybė, aptarnavimas bei apsipirkimo patogumas yra taip pat svarbūs pasirinkimo kriterijai“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.
Pasak jos, papildomų akcijų ar keisti prekybos tinklo strategiją dėl tokių naujovių rinkoje – neplanuojama.
