prekybos tinklai

Nepaisant to, kad savęs apsitarnavimas gyventojus pykdo, prekybos tinklai Lietuvoje savitarnos kasų skaičių nuolat didina. Jų tikinimu, tai daroma visai ne dėl to, kad siekiant sutaupyti, norima mažinti darbuotojų skaičių, bet dėl pirkėjų, kurie esą vis dažniau renkasi savitarną ir joje apsiperka greičiau. Parduotuvių atstovai taip pat pabrėžia, kad klientams visuomet suteikia galimybę apsipirkti jiems patogiausiu būdu – ar tai būtų įprastos, ar savitarnos kasos.

Tuo metu, kai Lietuvoje prekybininkai samdo mažiau kasininkų ir daugiau darbo pirkėjams palieka savitarnos kasose, dar vienas didelis prekybos tinklas JAV atsisako jų. Esą taip daroma siekiant geresnio klientų pasitenkinimo, tačiau užsienio žiniasklaidos kalbinami ekspertai svarsto, kad imtis tokio žingsnio prekybininkus verčia išaugęs vagysčių skaičius.

Parduotuvėse atsiradus savitarnos kasoms, pirkėjai iš dalies atlieka pardavėjų arba kasininkų darbą. Taip prekybos tinklams jie sutaupo nemažai pinigų darbuotojų darbo užmokesčiui. Verslas to neneigia, bet atsilyginti už tai pirkėjams neskuba. Praėjusią savaitę Seimo narė Rasa Budbergytė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti pirkėjams teisę į laiko ir kitokių sąnaudų atlyginimą tais atvejais, kai jie atsiskaito savitarnos kasoje.

Pastaruoju metu nuolat girdima apie tai, kad sukčiai imasi vis naujų būdų išvilioti iš žmonių pinigus. Taip pat ir apie dideles asmens duomenų vagystes. Tačiau, panašu, kad kartais net ir didžiausios įmonės tiesiog apsižioplina. Matyt, taip būtų galima vertinti internetinės maisto parduotuvės „Barbora“ veiksmus.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Paslėptas prekių branginimas Kodėl tokiame pačiame pakelyje kefyro yra ne 1, o tik 0,9 l, kodėl pakelis sviesto įprasta etikete sveria nebe 200, o tik 190 g, marinuoti burokėliai – ne 500, o tik 480 g, žirneliai – ne 7...

Į maisto prekių parduotuvę gyventojai dažnai užsuka ir kelis kartus per savaitę. Jei neatsineša savo, nupirktas prekes krauna į čia parduodamus plastikinius, popierinius arba daugkartinius maišelius. Jų kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 0,15 euro iki 3,99 euro. Taigi, kiekvieną kartą neatsinešę savo maišelio, pirkėjai papildomai moka už tai, kad turėtų, kur susidėti savo pirkinius.

Sunku patikėti, bet vienas didžiausių JAV prekybos tinklų „Walmart“ turės susimokėti pirkėjams už tai, kad juos kurį laiką apgaudinėjo, praneša CNN. Apsipirkę prekybos tinkle galės pretenduoti į išmokas, kurios siekia iki 500 JAV dolerių (461 euro). Tai numato susitarimas dėl grupinio ieškinio, paduoto prieš prekybos įmonę, įtariant, kad ji nustatė per dideles kainas už kai kuriuos produktus.

Lietuviai jau ruošiasi gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms. O kad ji neapkarstų ir šventiniam stalui nieko nepritrūktumėt, du didieji šalyje veikiantys prekybos tinklai jau skelbia, kada geriausia apsipirkti.  „Maxima“ ir „Lidl“ skelbia, kaip dirbs per Šv. Velykas. „Maxima“ darbo laikas Jau ketvirtus metus iš eilės pirmąją Šv. Velykų dieną daugiau nei 8 tūkst. „Maximos“ parduotuvių darbuotojų nedirbs – šventinį sekmadienį jie praleis su artimaisiais.

Didieji prekybos tinklai ne tik aptarnauja minias pirkėjų kiekvieną dieną, bet yra ir didžiausi darbdaviai. Jie turi tūkstančius darbuotojų ir pagal šį rodiklį užima aukštas vietas didžiausių darbdavių tope. Kone kiekvienais metais prekybos tinklai praneša, kiek milijonų eurų papildomai skirs darbuotojų skatinimui, kiek kels jų atlyginimus ir panašiai.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas. „Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reikalauja vieną prekybos tinklą nustoti diskriminuoti vyresnius pirkėjus. Prekybininkai, anot tarnybos, pažeidžia įstatymą, mat kai kurias prekes su nuolaida parduoda tik tiems, kas turi išmaniuosius telefonus. Tinklas į tarnybos perspėjimus nereaguoja jau trečius metus, siutindamas išmaniais telefonais nesinaudojančius senjorus.

Prekybos tinklai, kaip ir bet kuris kitas verslas, siekia uždirbti pelno. Prekybininkai to siekia ne tik mažindami savo išlaidas, bet ir didindami pajamas. T.y., imdamiesi tokių triukų, dėl kurių pirkėjai išleidžia daugiau pinigų.

Mažmeninės prekyba nesublizgėjo, o pirkėjų įpročiai keičiasi. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad parduotuvėse netrukus taip pat pamatysime „įdomų vaizdą“. Maisto ir kitų parduodamų prekių kainas analizuojančio portalo „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas rašo, kad paskelbti duomenys parodė nepalankia tendenciją prekybininkų atžvilgiu.

Daugelis parduotuvių ir prekybos centrų sekmadienį dirbs gerokai trumpiau nei įprastai, o pirmadienį daug kas visai neveiks. Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val., pirmąją 2024 m. dieną jos nedirbs. „Iki“ parduotuvės sekmadienį dirbs nuo 8 iki 20 val., o sausio 1-ąją, pirmąją Naujųjų metų dieną, duris atvers 27 įvairiuose Lietuvos miestuose. Jos veiks nuo 10 iki 20 val.

Artėjant šventėms, kai kurie gyventojai iš anksto ėmė rūpintis šventiniu stalu. Žmonės tikina, kad maistui per šventes išleidžia bene daugiausiai pinigų. O finansų specialistai pastebi, kad daugelis gyventojų švenčių stalui taupo. Vieni tai pradeda daryti jau prieš pusmetį, o kiti – vos prieš porą mėnesių. Šventiniam stalui iki 50 eurų planuoja skirti 12 proc. gyventojų. Didžiausia dalis gyventojų savo stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų – tokių bus 79 procentai.

Prieš pirkdami maisto produktus gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į jų kainą, bet ir į kokybę ar sudėtį. Todėl vilnietis, apsilankęs prekybos tinkle, pasigedo tikslesnės informacijos apie mėsos sudėtį ir maistinę vertę. Prekybos tinklai tikina, kad mėsos sudėties nurodyti nebūtina. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškino, kaip atpažinti kokybišką mėsą. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Jonas.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas, grįžtama prie rudens sezono darbo grafiko. Šis pokytis įsigalioja 36-se prekybos tinklo parduotuvėse. Prasidėjus vasaros sezonui dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas atsižvelgiant į pirkėjų pasikeitusius įpročius ir padažnėjusius vėlyvesnius apsilankymus apsipirkti.

Beveik prieš du mėnesius maisto prekių parduotuvėse pirkėjus pasitiko naujovė – buvo apmokestinti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Net ir nedidelis mokestis patinka ne visiems. Todėl pirkėjai rado išeitį, vietoje mokamų plastikinių maišelių, naudoja nemokamus popierinius. Kai kurie prekybos tinklai teigė, kad teko apmokestinti ir popierinius maišelius. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas teigė, kad parduotuvėse vietoje plastikinių maišelių naudoja popierinius, skirtus kepiniams.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Penki didieji prekybos tinklai pernai bendrai gavo 4,7 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo 158,9 mln. eurų pelno, pirmadienį rašo portalas „Delfi“. Pardavimų pajamos, palyginus su ankstesniais metais, augo visuose tinkluose (7-22 proc.), keturi tinklai augino pelnus (4,5-32 proc.), tik  „Rimi Lietuva“ iš jų dirbo nuostolingai. Vis dėlto ekonomistas pažymi, kad realios apyvartos ir pelnai – visai kitokie ir rodo, kad kainų augimas jiems neatnešė naudos.

Reikalavimo automatiškai spausdinti kasos aparato kvitas po kiekvieno pirkimo parduotuvėje, Prancūzijoje turėjo nelikti jau šių metų pradžioje. Tačiau ši priemonė buvo kelis kartus atidėta. Galiausiai naujovė įsigaliojo nuo šių metų 2023 m. rugpjūčio 1 d., praneša vietos žiniasklaida. Skaičiuojama, kad  kasmet Prancūzijoje išspausdinama 30 mlrd. parduotuvių, restoranų, kasos aparatų kvitų, kurių didžioji dalis keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Seimui palaiminus naujas įstatymo pataisas, Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų. Tiesa, bus leidžiama nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Naujiems pokyčiams jau ruošiasi ir didieji prekybininkai, kurie parduotuvių vietose pradėjo statyti specialius automatus.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, pirmąjį šios tvarkos galiojimo savaitgalį didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose nesusipratimų dėl to nepasitaikė, sako prekybininkų atstovės. Konfliktinių situacijų dėl apmokestintų maišelių nebuvo, sako vieną iš didžiausių prekybos tinklų šalyje valdančios bendrovės „Maxima LT“  atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.

Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas.  Visi didžiausi prekybos tinklai nurodė dar nepriėmę sprendimo, kokia bus galutinė maišelio kaina, tačiau svarstoma pasirinkti tarp 1 ir 5 centų.  Už maišelius nereikės mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.

Maisto produktai Lietuvoje nesustoja brangti. Parduotuvėse apsilankantys gyventojai pastebi, kad kai kurie paprasčiausi produktai tampa tiesiog prabanga. Todėl dažnas žmogus jau ima taupyti pinigus maistui. Pavyzdžiui portalo tv3.lt skaitytoja Renata pasidalijo paraugtų agurkų kaina prekybos tinkle „Maxima“. „600 g paraugtų agurkų kainuoja 5,95 euro. Tame kibirėlyje 6 agurkai, už kiekvieną po 1 eurą. Tuo metu 1 kg šviežių agurkų kainuoja apie 3 eurus.

Kiek daugiau nei po mėnesio prekybos tinklų parduotuvių kai kuriuose skyriuose pirkėjai neberas įprastinių permatomų maišelių. Nemokami permatomi maišeliai dažniausiai naudojami vieną kartą, dėl jų susidaro nemažai neperdirbamų plastiko atliekų. Taigi, nuo liepos 1 d. jie bus privalomai apmokestinti. Prekybos tinklų atstovai papasakojo, kaip ruošiasi naujovei ir kiek pirkėjams atsieis įprastiniai maišeliai.

Lietuvoje siūloma drausti dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis toms maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kv. m. Prekybos tinklai tikina, kad tokio sprendimo skubotai priimti nevertėtų, mat reikia atsižvelgti tiek į prekybininkų, tiek į darbuotojų, tiek į pačių pirkėjų norus bei nuomonę. Parduotuvių atstovų teigimu, sekmadienis yra svarbi apsipirkimo diena, kartais sulaukianti net daugiau klientų nei kitomis dienomis.

Artėjant šv. Velykoms, prekybos centrai paskelbė, kaip keisis parduotuvių darbo laikas. Pastebima, kad didelė dalis parduotuvių vieną dieną nedirbs.  Vis tik kai kurie trumpiau dirbs ir dieną prieš Velykas. Sekmadienį prekybos centruose veiks kai kurios pramogos bei kavinės, taip pat ištisą parą bus galima apsipirkti autonominėse parduotuvėse. Nespėjusius pasiruošti gelbės 33 budinčios parduotuvės. Kai kurie darbo laiką trumpins ir antrąją Velykų dieną.

Gyventojai skundžiasi, kad maisto produktai brangsta beveik kas savaitę. O artėjant Velykoms maistui teks išleisti dar daugiau. Žmonės skaičiuoja, kad prieš šventes maisto prekių krepšelis būna ir gausesnis, ir brangesnis. Daugelis žada taupyti, todėl suskaičiavau, kiek kainuoja pigiausias maisto krepšelis Velykoms. Štai ką pavyko nupirkti už 12 eurų. Būtina paminėti, kad visų šių produktų paruošti šventiniam stalui neužteks.

Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovai kone vienbalsiu sako – kol veiksmas yra netyčinis, žalos atlyginti nereikia. O kas grėstų, jei prekę sugadini tyčia?  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia.

Kiekvieną mėnesį slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNextl“ atlieka prekių palyginimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Vasario mėnesio tyrimo metu užfiksuota, jog analogiško prekių krepšelio kaina gali svyruoti nuo 40,98 iki 49,46 euro, rašoma pranešime spaudai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog pigiausiai vartotojai gali apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausiai – „Iki“ prekybos centruose.

Kovo 23 d. prekybos tinklas „Iki“ atnaujino parduotuvę Vilniuje. Anot prekybininkų, naujo formato parduotuvė bus patogesnė pirkėjams. Taip pat atidarymo metu buvo apibūdinti pirkėjai, kiek jie laiko praleidžia parduotuvėje, kiek trunka jų apsipirkimas ir ką jie perka.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai per pastaruosius metus parduotuvėse pabrango nebe dvigubai, bet jau trigubai. Be to, pirkėjai tikina, kad už beveik 10 eurų dabar išeina tik viena prekė, pavyzdžiui, dėžutė ledų. Vilnietė Emilija viename iš socialinių tinklų pasidalijo „Karališkų“ ledų kaina „Barbora“ internetinėje parduotuvėje. „Šiandien ledų dėžutė atsieina beveik 9 eurus, o prieš metus, matau, kad už tuos pačius ledus mokėjau 2,99 euro.

Dalis pirkėjų, pastaruoju metu apsilankę parduotuvėse, pastebėjo, kad jų lentynose nebeliko „Liliputo“ sūrių, „Rududu“ ir kai kurių kitų pamėgtų maisto produktų. Tuo metu prekybininkai aiškina, kas nutiko.  Apsilankius kai kuriose prekybos tinklų parduotuvėse, gyventojai gali pastebėti, kad prekybos vietose nebegalima rasti nei „Rududu“ karamelizuoto sutirštinto pieno, kuris dažniausiai buvo naudojamas saldžių gardėsių gaminimui, nei kai kurių kitų pieno produktų.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Jungtinėje Karalystėje (JK) „Tesco“, „Aldi“ ir kiti prekybos milžinai pradėjo riboti parduodamų daržovių ir vaisių skaičių. Prekybos milžinė „Tesco“ nusprendė, kad įsigyti pomidorų, paprikos ar agurkų vienas pirkėjas galės ne daugiau kaip 3 vienetus, rašo BBC. „Tesco“ ir kiti prekybininkai riboti daržovių, taip pat vaisių pardavimus pradėjo dėl šviežių produktų trūkumo rinkoje.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas siūlo riboti didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą antradienį jis oficialiai registravo Seime.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Gražiausios metų šventės jau visai ant nosies. Paruošti 12 patiekalų – nemenka užduotis, todėl idėjų Kūčių stalui gyventojai ieško iš anksto. Tarp užklausų – patarimai, kaip sutaupyti ar iš kelių ingredientų paruošti šventinius valgius. „Gal turite idėjų pasigaminti pigų Kūčių ir Kalėdų stalą 12 asmenų? Norėtųsi kažko pigiau ir skaniau“, – klausiama daugiau nei 100 tūkst. vartotojų turinčioje socialinių tinklų grupėje.

Lapkričio antroje pusėje iškritus pirmajam sniegui prekybos tinkluose išaugo automobilių priežiūrai skirtų žiemos prekių paklausa. Pasak prekybos tinklų atstovų, taip pat populiarus žiemos sporto inventorius bei žieminės pirštinės.   „Vos gausiau iškritus sniegui ženkliai šoktelėjo gremžtukų, skirtų ledui nuo automobilių stiklų valyti, grandiklių bei sniego valymo šepečių paklausa.

Gyventojai jau ėmė ruoštis svarbiausioms metų šventėms – perka dovanas ir maisto produktus šventiniam stalui. Finansų ekspertai pažymi, kad šiemet išlaidos šventėms bus bent 30 proc. didesnės. Būtent tiek brango maisto produktai ir kitos prekės. Todėl tie gyventojai, kurie planuoja šventėms išleisti tiek pat pinigų, kiek ir pernai, šiemet turės susispausti – pirkti pigesnes dovanas, ruošti kuklesnes vaišes. Dalis gyventojų šiemet žada atsakyti dovanų.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Gyventojai skaičiuoja, kad šiuo metu maisto produktai parduotuvėse brangsta kone kasdien. Šią savaitę apsilankę parduotuvėse žmonės nustebo, kad  kalafiorai pabrango dvigubai, kai kur jų kaina siekia beveik 4 eurus. Anot gyventojų, kalafiorų skandalas grįžta. Ši daržovė vėl tampa prabangos preke. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė pasidalijo, kad kalafioro kaina siekia 3,99 euro. Tiesa, jeigu pavyks rasti akciją, jis kainuos 3,29 euro.  „Tokios kainos kosmosas.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.