prekybos tinklai

Gražiausios metų šventės jau visai ant nosies. Paruošti 12 patiekalų – nemenka užduotis, todėl idėjų Kūčių stalui gyventojai ieško iš anksto. Tarp užklausų – patarimai, kaip sutaupyti ar iš kelių ingredientų paruošti šventinius valgius. „Gal turite idėjų pasigaminti pigų Kūčių ir Kalėdų stalą 12 asmenų? Norėtųsi kažko pigiau ir skaniau“, – klausiama daugiau nei 100 tūkst. vartotojų turinčioje socialinių tinklų grupėje.

Lapkričio antroje pusėje iškritus pirmajam sniegui prekybos tinkluose išaugo automobilių priežiūrai skirtų žiemos prekių paklausa. Pasak prekybos tinklų atstovų, taip pat populiarus žiemos sporto inventorius bei žieminės pirštinės.   „Vos gausiau iškritus sniegui ženkliai šoktelėjo gremžtukų, skirtų ledui nuo automobilių stiklų valyti, grandiklių bei sniego valymo šepečių paklausa.

Gyventojai jau ėmė ruoštis svarbiausioms metų šventėms – perka dovanas ir maisto produktus šventiniam stalui. Finansų ekspertai pažymi, kad šiemet išlaidos šventėms bus bent 30 proc. didesnės. Būtent tiek brango maisto produktai ir kitos prekės. Todėl tie gyventojai, kurie planuoja šventėms išleisti tiek pat pinigų, kiek ir pernai, šiemet turės susispausti – pirkti pigesnes dovanas, ruošti kuklesnes vaišes. Dalis gyventojų šiemet žada atsakyti dovanų.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Gyventojai skaičiuoja, kad šiuo metu maisto produktai parduotuvėse brangsta kone kasdien. Šią savaitę apsilankę parduotuvėse žmonės nustebo, kad  kalafiorai pabrango dvigubai, kai kur jų kaina siekia beveik 4 eurus. Anot gyventojų, kalafiorų skandalas grįžta. Ši daržovė vėl tampa prabangos preke. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė pasidalijo, kad kalafioro kaina siekia 3,99 euro. Tiesa, jeigu pavyks rasti akciją, jis kainuos 3,29 euro.  „Tokios kainos kosmosas.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Prekybininkai skaičiuoja, kad pirkėjų prekių krepšelio suma išaugo. Palyginti su pernai metais žmonės parduotuvėse išleidžia daugiau, tačiau nuperka tiek pat. Todėl vis daugiau gyventojų ieško akcijų, perka pačias pigiausias prekes.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.  „Beveik 90 proc.

Karštos dienos veja gyventojus ne tik prie upių ar ežerų, bet ir į parduotuves. Prekybininkai skaičiuoja išaugusius ledų, vandens, kefyro pardavimus. Už ledų porciją gyventojams tenka pakloti ir iki 2,59 euro. Norintiems sutaupyti  prekybininkai siūlo nuolaidas, pataria pirkti daugiau. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad kaip ir visada per karščius pirkėjai suskubo pirkti prekes, padedančias atsigaivinti – ledus, gaiviuosius gėrimus ir vandenį.

Maisto produktų, kaip ir beveik visų kitų prekių, kainos sparčiai auga. Jau perspėjama apie „apokaliptines“ išlaidas, paskelbta, kad „pigaus maisto era“ baigėsi, rašo portalas „The Conversation“. Tokie pranešimai siejami su šlubuojančia ekonomika, kuri bando atsigauti po pandemijos ir atlaikyti karo Ukrainoje padarinius, mat ji – viena didžiausių pasaulyje maisto produktų eksportuotojų.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Už lango žiema, tačiau prekybos tinklas siūlo pirkėjams įsigyti lietuviškų pomidorų. Tokią informaciją pirkėjai pamatė reklaminiame prekybos tinklo leidinyje. Ši informacija pro akis neprasprūdo ir daržovių augintojams. Anot jų, šiuo metu lietuviškų pomidorų paprasčiausiai nėra, galima įsigyti tik atvežtinių. Tuo metu prekybos tinklo atstovė teisinosi, kad leidinyje įsivėlė klaida.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Iki Kalėdų liko kiek daugiau nei savaitė. Gyventojai pastebi, kad parduotuvėse vis dažniau tenka stumdytis su kitais pirkėjais. Žmonės piktinasi, kad ne visose parduotuvėse reguliuojami pirkėjų srautai, taip pat jie pamiršta, kaip taisyklingai dėvėti apsaugines kaukes. Vieni prekybos tinklai reaguodami į situaciją griežčiau ėmė reguliuoti pirkėjų srautus, kiti tikina, kad jų pirkėjai sąmoningi, tad problemų nekyla.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šį sprendimą prekybos tinklų atstovai įvertino dvejopai. Vieni neslepia testavimo išlaidas perkelsiantys ant darbuotojų pečių, o kiti už jų testus žada sumokėti.

Asmens duomenų nutekinimo atvejų, kuomet įkaitais tampa Lietuvos gyventojai, užfiksuota ne vienas. Tačiau verslai, net ir žinodami galimą riziką, vis tiek prašo pateikti tam tikrus privačius duomenis.

Vyriausybė vėl siūlo griežtinti COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Vienas iš siūlymų – gyventojams dėvėti ne bet kokias, bet tik medicinines kaukes ar respiratorius. Nuo pirmadienio įsigaliojus siūlymui žmonės  be tokių apsaugos priemonių negalėtų apsipirkti ir parduotuvėse. Prekybininkai teigia, kad laikysis visų numatytų reikalavimų, jau dabar medicinines kaukes dalina nemokamai. Tačiau taip pat užsimena pasigendantys Vyriausybės nuoseklumo.

Mažesnės, iki 1,5 tūkst. kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.  Kone visi didieji prekybos tinklai tokiose parduotuvėse ketina reguliuoti pirkėjų srautus, kai kurie tai darys skaičiuodami krepšelius. Vienintelis „Lidl“ nusprendė nuo šiol aptarnauti tik su galimybių pasu.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be Galimybių paso, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiose parduotuvėse, turgavietėse ir vaistinėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui arba vienu metu aptarnaujamas tik vienas asmuo.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga. Kai kurie prekybininkai darbuotojams siūlo nemažas pinigines premijas už kiekvieną naują priviliotą kolegą, kiti planuoja didinti atlyginimus, dalis norėtų įdarbinti ir teisėtus migrantus, tačiau tam trukdo biurokratinės kliūtys. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūksta dėl nepalankios demografinės Lietuvos padėties, dėl to ateityje iššūkių tik daugės.

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“.  Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabart...

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės. Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų.

Priėmus sprendimą nuo rugsėjo 13 dienos visoje šalyje riboti gyventojų patekimą į didžiąsias prekybos vietas, prekybininkai sako pajutę sumažėjusias dienos apyvartas. Kai kur jos mažėjo ir maždaug trečdaliu. Tuo metu kiti, nors ir neįvardija, koks tiksliai pokytis įvyko, pritaria, kad kritimas – ženklus ir juntamas. Prekybininkai sako, kad aiškiau situacijai įvertinti dar reikia bent savaitės, dabartinė padėtis, panašu, jų netenkina.

Didieji prekybos ir pramogų centrai ruošiasi galimybių pasų patikrai. Jie bus tikrinami prie įėjimų, tad gyventojai be galimybių paso ar kito jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, negalės patekti ne tik į parduotuves, bet ir įstaigas, kuriose galimybių pasas nereikalingas. Pavyzdžiui, gyventojai negalės lankytis vaistinėse, pašte ar banke. Šių įstaigų atstovai sprendimą kritikuoja.

Greičiausiai ne vienam yra tekę užėjus į parduotuvę pieno, išeiti bent su maišeliu kitų, neplanuotų, pirkinių. Ir ne visada taip nutinka dėl noro „pasilepinti“ – specialistai sako, kad prekybos tinklai parduotuvėse naudoja kelias taktikas, kaip pirkėjui įsiūlyti daugiau nei jam iš tiesų reikia. Prekybininkų naudojamas marketingo taktikas galima vadinti ir triukais, mat jos naudojamos, iš pirmo žvilgsnio, gana nepastebimai, tačiau sąmoningai.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Pavasarėjant ne vienam dažniau norisi šviežių daržovių, vaisų ar uogų. Parduotuvėse jų galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku, tačiau susiviliojus galima ir labai nusivilti. Lentynose vis pasitaiko gerokai sugedusių produktų, o prekybininkai tik atsiprašo ir teisinasi žmogiškuoju faktoriumi.

Vyriausybė nusprendė panaikinti reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes ir kitus veido uždangalus lauke, atviroje erdvėje. Užtat patalpose žmonės raginami dėvėti medicinines kaukes ir respiratorius. Vaistinių ir prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad apsauginių kaukių, o ypač respiratorių, pardavimai augo jau anksčiau, duris atvėrus kirpykloms grožio salonams. Tačiau tikina, šių prekių nepritrūks, kainų kelti irgi neketina.

Lietuvoje visai neseniai dalis smulkiojo verslo sulaukė karantino suvaržymų atlaisvinimo. Tuo metu didieji prekybos centrai pasidalijo informacija, kiek darbuotojų iki vasario pradžios buvo užsikrėtę koronavirusine infekcija. Nors dalis prekybos tinklų anksčiau skelbdavo informaciją žiniasklaidai apie įmonėse patvirtinamus Covid-19 atvejus, šiuo metu tokia statistika teikiama tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams.

Prekybos tinklai į pirkėjų duomenų apsaugą žiūri dvejopai. Vieni teigia, kad jokių duomenų nerenka ir nesaugo. Tuo metu kiti renka, tvarko ir stengiasi užtikrinti jų saugumą. Tačiau nepaisant visų saugumo priemonių, net ir didžiausiems prekybos tinklams teko susidurti su programišių atakomis. Šie kėsinosi pavogti klientų lojalumo kortelėse sukauptus pinigus.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai svarbiausią pavasario šventę kaip ir pernai sutiks ilsėdamiesi. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., visoje šalyje „Maximos“ parduotuvės nedirbs. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai. „Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai savo darbuotojams norime suteikti papildomą nedarbo dieną. Esu dėkinga visiems „Maximos“ darbuotojams už atsidavimą ir nepaprastai svarbų kasdienį darbą per pastaruosius itin sudėtingus metus.

Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė.  Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Sausį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro.

Maisto klastotės parduotuvių centrų lentynose – gana naujas reiškinys Lietuvos prekybos sektoriuje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vardija, kokie gi produktai yra klastojami dažniausiai, ir tikina, kad dalį jų pirkėjai gali įsigyti žinomų prekybos tinklų vietose.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prekybos tinklų atstovais tikino, kad prašė jų savanoriškai susiaurinti asortimentą, kad būtų sumažinti pirkėjų srautai ir užtikrina lygi konkurencija. Ministrė tikisi, kad prekybos tinklai paseks užsienio pavyzdžiu ir ne maisto prekes atitvers nuo pirkėjų, kad šie negalėtų jų įsigyti. Anot A. Armonaitės, geriau prekybos tinklams patiems savanoriškai apriboti prekių asortimentą, o ne laukti, kol tai lieps padaryti Vyriausybė.