prekybos tinklai

Dažną pirkėją masina žemos prekių kainos, tad renkantis maisto produktus tenka atkreipti dėmesį į parduotuvėse skelbiamas nuolaidas ir akcijas. Kuriose prekybos vietose galima nusipirkti populiariausių dažno vartojimo prekių net ir ne akcijų metu? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Karantino metu įvesti apribojimai sustabdė arba privertė sulėtinti daugelio verslų veiklą. Ypač nukentėjo smulkieji verslai. Tad dabar ieškoma būdų, kaip jiems padėti. Vienas iš jų – vietinės produkcijos pirkimo skatinimas prekybos tinkluose. Pastarieji tikina, kad ne tik plečia lietuviškų produktų asortimentą, bet ir mažina jų kainas. Trys prekybos tinklai paskelbė iniciatyvas, skirtas lietuviškiems produktams ir jų kainų mažinimui.

Prekybos tinklai „Lidl“ ir „Rimi“ skelbia ilginantys dėl karantino anksčiau sutrumpintą parduotuvių darbo laiką, tuo metu „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ kol kas to neplanuoja. „Rimi“ nuo antradienio ilgina dešimties parduotuvių darbo laiką Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, o dvi parduotuvėse Vilniuje tik sekmadieniais dirbs trumpiau.

Vilnietė nusivylė, kai ketvirtadienį nuėjusi į „Iki“ parduotuvę Žirmūnų gatvėje kai kuriuos darbuotojus išvydo dirbančius be jokių apsaugos priemonių. Pirkėja tikino, kad tokią situaciją pastarosiomis dienomis ji čia mato ne pirmą kartą. „Štai kaip jie saugo save ir aplinkinius“, – komentavo vilnietė. Portalui tv3.lt pirkėja atsiuntė trumpą video, kuriame matyti kaip mėsininkas besišnekučiuodamas ir be jokių apsaugos priemonių sukinėjasi tarp kitų kolegų ir pirkėjų.

Karantino metu gyventojai ėmė apsipirkinėti rečiau, tačiau perka daugiau. Iš pradžių pirkėjai susidūrė su tam tikrų maisto produktų trūkumu. Tačiau dabar dažnas pastebi gerokai išaugusias kai kurių maisto produktų kainas. Specialistai kainų didėjimą aiškina skirtingai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.

Pigiausių maisto produktų krepšelio kaina didžiausiuose Lietuvos prekybos tinkluose sausį gerokai išaugo ir pasiekė trejų metų rekordą, praneša kainų lyginimo portalas Pricer.lt. Pirmą šių metų mėnesį portalo fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginti su 2019 m. gruodžio mėnesiu padidėjo 0,60 euro ir buvo 5,73 euro arba 11 proc. brangesnis, nei praeitų metų sausio mėnesį.

Prekybos tinklų reklamose matome išdailintus produktus, laimingus pirkėjus ir girdime pažadus apie parduodamo maisto gerumą ir šviežumą. Tačiau realybė dažnai yra ne tokia graži ir skani. Vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias dienas Vilniaus Ukmergės gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje nusipirko 0,5 kg 45 proc. riebumo pjaustyto „Edamo“ sūrio.

Praėjusią savaitę publikuotas vieno prekybos tinklo darbuotojos laiškas apie sunkias darbo sąlygas sulaukė gausybės komentarų. Skaitytojai tvirtina panašių blogybių patiriantys ir kitose prekybos įmonėse, ragina vienas kitą nebetylėti ir surengti streiką, guodžia vienas kitą ar save, ragina imtis kitų darbų.

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams.  „Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.

Didžiausias Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ ir Vokietijos tinklas „Lidl“ pirmieji šalyje atsisakė vienkartinių plastiko indų ir šiaudelių prekybos. Kiti didieji tinklai tai padarys pamažu iki 2021-ųjų vidurio, kai Lietuva privalės galutinai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. „Lidl“ vienkartinių plastiko indų nebeparduoda nuo šių metų pradžios, o jų likučiai parduoti vasarą.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Šių metų balandį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo per 10 proc. didesnė nei tą patį mėnesį prieš metus, skelbia Statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. balandį sudarė 1 mlrd. 24 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. kovu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,5 proc.

Sausio pradžioje kainų palyginimo agentūra „SeeNext“ atliko slapto pirkėjo tyrimą, padėjusį atsakyti, kuriame prekybos tinkle kainos yra palankiausios. Tyrimas buvo vykdomas penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“. Remiantis tyrimo duomenimis, tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 eurų.

Nuo Naujųjų metų Lenkijoje dar labiau apribojamas parduotuvių darbas savaitgaliais – prekiauti bus leidžiama tik paskutinį mėnesio sekmadienį, išskyrus balandį ir gruodį. Nuo šių metų kovo Lenkijoje prekybos tinklams uždrausta prekiauti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, išskyrus pirmą ir paskutinį mėnesio sekmadienius, o šeštadieniais prieš Velykas ir Kūčių dieną parduotuvės užsidaro po 14 val. Nuo 2019 m. sausio 1 d. apribojimai prekybininkams griežtėja dar labiau.

Vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai. Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Dauguma prekybos tinklų jau patvirtino per Kalėdas ir Naujuosius metus nedirbsiantys arba dirbsiantys trumpiau. Tačiau parlamentarai mano, kad toks prekybininkų gestas negalėtų būti laikomas kompromisu norimam įteisinti draudimui dirbti per valstybines šventes ir paskutiniais mėnesio sekmadieniais. Jau keturi prekybos tinklai pranešė nedirbsiantys per gražiausias metų šventes. „Norfa“ ir „Lidl“ nedirbs pirmąją Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Valdžiai sugriežtinus alkoholio prekybą, prekybos tinklai „Norfa“ bei „Rimi“ trumpina darbo laiką sekmadieniais. „Norfa“ dar trumpiau dirbs nuo lapkričio, o „Rimi“ taip dirba nuo vasaros pradžios. Kiti didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Lidl“ ir „Iki“ – šiuo pavyzdžiu sekti neplanuoja. Didžiosios „Norfos“ parduotuvės sekmadieniais dirbs 2 valandom trumpiau – nuo 10 iki 20 val., o mažesnės – viena valanda – nuo 10 iki 16 val.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pradėjus tikrinti, ar didieji prekybos tinklai ir vaistinės tinkamai renka ir tvarko asmens duomenis, prekybininkų atstovas tikina, kad asmens kodas ir kiti duomenys nėra renkami, o visa surinkta informacija tvarkoma pagal naują europinį reglamentą. „Esu įsitikinęs, kad didieji ir mažieji prekybos tinklai tinkamai įgyvendina naujojo europinio reglamento nuostatas.

Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie metodai smulkiesiems išlikti nepadės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Lojalūs klientai ne tik svarbūs mažiesiems verslams, tačiau ir didžiuosius verčia pasitempti. Tai konferencijoje atskleidė ir „Maxima LT“ generalinė direktorė, pasakodama kokį poveikį patyrė didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje, atėjus naujiems mažų kainų žaidėjams, kaip „Lidl“ ir „Pepco“. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė kalbėjo, kad prekybos sektoriuje – nuolatinė konkurencija.

Mažmeninės prekybos tinklams prekes tiekiantys gamintojai sako, kad jų diktatas varo į neviltį, nes derybos niekuomet nebuvo lengvos, bet dabar, vadeles perėmus Y kartos jauniems vadybininkams, susikalbėti darosi dar sunkiau, rašo „Verslo žinios“. Dažniausiai besikartojantys gamintojų priekaištai yra šie: tinklai spaudžia mažinti kainas, neklauso svarių argumentų, rodančių, kad sąnaudos auga, taiko per griežtas sankcijas, jei neišpildomi sutartyse numatyti įsipareigojimai, reikalauja apmokėti pr...

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Kasdien prekybos tinklų skelbiamos akcijos vilioja pirkėjus įsigyti tam tikras prekes už itin patrauklią kainą. Kyla klausimas – kuriame prekybos tinkle vartotojai gali įsigyti dažno vartojimo prekes kišenei palankia kaina net ir tada, kai jos nepažymėtos akcijos ženklu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext spalio 4 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X), „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas ...

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Daugiausiai lėšų Baltijos šalių vartotojai išleidžia prekybos tinkluose – apsipirkimuose tokiose prekybos vietose skiriama daugiau nei pusė išlaidų. Antroje vietoje pagal išlaidas yra specializuotos parduotuvės, rodo tyrimų bendrovės „Baltmi“ tyrimas. „Pirmojo 2017 metų ketvirčio duomenimis, Lietuvoje 29 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų teko tinkliniams supermarketams, 17 proc. tinkliniams hipermarketams ir 15 proc. mažiems tinkliniams supermarketams.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Tikriausiai ne vienas pirkėjas yra susidūręs su situacija, kuomet ant produkto užrašyta vienokia prekė, tačiau kasoje pasirodo, kad ji – pasikeitusi. Pasak prekybos tinklų, tokius neatitikimus lemia žmogiškasis faktorius, o naujausios technologijos, kol kas – per brangios. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi skaitytojų istorijomis, kad produktą iš lentynos pasiima už vienokią kainą, o mokėti reikia už didesnę.

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje „Maximos“ ir Lietuvoje jau spėjusio įsitvirtinti „Lidl“. Apklausos rezultatais pigiausias – „Lidl“ Prekybos tinklas „Lidl“ vakar pasidalino balandžio pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo rezultatais. Anot jų, 37,6 proc.

Lietuviškų daržovių sezonas dar neįsibėgėjo, tačiau jau prasidėjo. Tiesa, dabartinės kainos gali kai kurių ir kišenę sudraskyti – bet ne taip smarkiai kaip pernai. Lietuviški agurkai į parduotuves plaukė jau nuo vasario, o šį mėnesį jau ir lietuviški pomidorai pūpso daržovių skyriuje. Kaip kaina keitėsi? Pastebima, kad kiekvienais metais lietuviškos daržovės vis greičiau iškeliauja į prekybos tinklus.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams – jie ir toliau karaliauja Lietuvos pirkėjų krepšeliuose. „Lietuviški prekės ženklai jau ne vienerius metus neužleidžia savo pozicijų. Taip pat pastebime, kad vis svarbesniais veiksniais, darančiais įtaką pirkėjų apsisprendimui, tampa kokybiniai rodikliai.

Ketvirtadienio vakarą vykusio iškilmingo renginio metu Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) kartu su mažmeninės prekybos tinklais „Maxima“ „IKI“ ir „Rimi“ paskelbė ir apdovanojo savo svarbiausius partnerius – gamintojus ir tiekėjus. Antrą kartą rengiami apdovanojimai buvo inicijuoti norint pabrėžti sinergijos tarp šių verslų svarbą ir jos naudą vartotojams. „Tiek prekybininkai, tiek tiekėjai negalėtų išgyventi vieni be kitų.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūra „Inspired UM“ paskelbė beveik metus trukusio prekybos tinklų tyrimo rezultatus. Unikalia „Share of heart“ (liet. „Širdies dalis“) metodologija pagrįsto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip gyventojų prekybos tinklų pasirinkimą ir simpatijas paveikė praėjusiais metais į Lietuvą atėjęs „Lidl“. Rezultatai rodo, kad nusistovint mažmeninei rinkai, tik „Maxima“ prekės ženklas sugebėjo susigrąžinti vartotojų simpatijas.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“ oficialiai patvirtino, kad derasi dėl Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ įsigijimo. Apie derybas su „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ savininkais penktadienį pranešė „ICA Gruppen“. Bendrovė pabrėžė, kad susitarimas dėl „Iki“ tinklo dar nėra pasiektas ir dar negalima pasakyti, kad derybos baigsis sėkmingai.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Į prekybos rinką atėjus naujam žaidėjui „Lidl“, konkurencija suaktyvėjo ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir prekeivių turgavietėse. Pajutę mažėjantį klientų srautą prekybininkai imasi naujos strategijos – specialias akcijas siūlys ir jie. Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.

Ūkininkams, norintiems savo daržoves parduoti didiesiems mažmeninės prekybos tinklams, svarbu užtikrinti stabilų daržovių tiekimą, rašo "Verslo žinios". "Tie, kurie daugelį metų su tinklais dirba, tie tik ir tiekia. Naujam prasimušti praktiškai neįmanoma, net jei jis siūlo mažesnę kainą, nes tuomet prasideda kainų karai. Be to, dauguma užaugina 100-200 tonų daržovių per metus. Kas iš tokio kiekio? Mūsų ūkio pajėgumai apie 12 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas tik padėtų gamintojams ir prekybininkams uždirbti daugiau pelno, o vartotojai iš to neturėtų daug naudos. „Kalbame apie didėjančias kainas ir apie tai, kad dalis mūsų visuomenės negeba įpirkti pagrindinių produktų. Taip tada ir spręskime šį klausimą. Jau yra daug tyrimų padaryta, kad PVM mažinimas dažniausiai patenka į gamintojų ir prekybos tinklų kišenes, gyventojams ir vartotojams atitenka tarp 15 ir 30 proc.

Vokietijos kovos su karteliais biuras keliems šalies mažmeninės prekybos tinklams skyrė bendrą 90,5 mln. eurų baudą už neteisėtus susitarimus dėl kai kurių rūšių alaus, saldumynų ir kavos kainų nustatymo. Baudos skirtos po šešerius metus trukusio tyrimo. Jis buvo pradėtas 2010 metų sausį, kuomet buvo atliktos kelios kratos siekiant surinkti informacijos apie neteisėtus mažmenininkų ir gamintojų susitarimus.

  Didieji prekybos centrai per didžiąsias šventes ateityje gali būti uždaryti - Seimas nusiteikęs uždrausti jiems dirbti per Velykas, Kalėdas, sausio 1-ąją, Vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją bei kitomis švenčių dienomis, kurių per metus paprastai būna 15-ka.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Laura, kuri piktinosi, kad prekybos centre skystų skalbiklių ir minkštiklių kiekiai paluotėse skiriasi, nors tai identiškos prekės. „Noriu įspėti ir kitus, kad atkreiptų dėmesį ne tik į tai koks kiekis užrašytas ant pakuotės, bet koks jis iš tiesų yra. Vakar „Maxima“ parduotuvėje ieškojau skysto skalbiklio ir pastebėjau, kad pakuotėse esančių skysčių kiekis akivaizdžiai skiriasi.

Mažmeninės prekybos tinklų rinka Lietuvoje yra itin aktyvi, jos dalyviai visomis priemonėmis stengiasi pritraukti ir išlaikyti pirkėjus: akcijomis, privilegijų suteikiančiomis lojalumo kortelėmis, ilgalaikiu kainų mažinimu. Konkurencinga Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų rinka netrukus pasipildys dar vienu stambiu žaidėju.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Labdaros organizacijoms padedantys didieji Lietuvos prekybos tinklai pastebi, kad šiemet per žiemos šventes žmonės smulkius lietuviškus centus aukoja dosniau. Taip esą ne tik rodo gerumą, bet ir negaišta laiko juos keisdami į eurus. Po žiemos švenčių ilgai vartojamus maisto produktus žmonės aukoja gana vangiai, bet štai aukų dėžutės pilnos lietuviškų centų.