Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi skaitytojų istorijomis, kad produktą iš lentynos pasiima už vienokią kainą, o mokėti reikia už didesnę. Po šių straipsnių publikavimo, redakciją pasiekė ir daugiau tokių pasakojimų. Patys skaitytojai teigė, kad kasininkai pripažįsta, jog kainų nespėjama keisti.
Prekybos tinklai informuoja, kaip elgiamasi užfiksavus tokį neatitikimą.
Svarsto apie elektronines etiketes
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė nurodo, kad nuolat derantis su tiekėjais, ieškant naujų galimybių rinkoje, periodiškas kainų keitimas – neišvengiamas. Dėl to gali pasitaikyti netikslumų.
„Nors kainos visose „Iki“ arba visose „Iki Express“ parduotuvėse keičiamos vienu metu, pasitaiko, kad kai kuriose parduotuvėse pakeisti kainolapius užtrunka ilgiau.
Kainos informacinėje sistemoje keičiamos centralizuotai, o kainolapius keičia parduotuvių darbuotojai, todėl kartais susidaro neatitikimų. Tai tikrai nėra kasdienis reiškinys, tačiau jį lemia žmogiškasis faktorius, kurio neįmanoma visiškai eliminuoti. Nepaisant to, parduotuvių vadovai deda visas pastangas, kad tokių vėlavimų pavyktų išvengti“, – sako ji.
Pasak prekybos tinklo atstovės, visais atvejais, kai klientai kreipiasi dėl kainolapiuose matomos, tačiau kasoje nepritaikytos kainos, skirtumas yra gražinamas pirkėjui.
B. Čaikauskaitės teigimu, prekybos tinklas palankiai vertina elektroninių etikečių naujoves.
„Prekybos tinklas „Iki“ nuolat ieško naujų greito ir malonaus apsipirkimo sprendimų ir visada įvertina potencialių investicijų į inovacijas galimybes. Palankiai vertiname ir elektroninių etikečių naujovę, todėl ateityje svarstysime galimybes šiai naujovei diegti“, – atskleidžia ji.
Skundžiasi tik tada, kai kaina didesnė
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat patikina, kad tokie neatitikimai atsiranda dėl žmogiškojo faktoriaus.
„Paminėti pavieniai kainų neatitikimai gali pasitaikyti dėl žmogiškųjų ar techninių klaidų (pvz. darbuotojas lentynoje laiku nepakeitė prekės kainos etiketės) ir yra vertintini kaip netyčinės klaidos, o ne kaip sąmoningas vartotojų klaidinimas.
Visiškai apsisaugoti nuo žmogiškosios ar techninės klaidos kartais tiesiog nėra galimybių dėl milžiniško kiekio kasdienių darbinių operacijų“, – teigia jis.
„Norfos“ atstovas taip pat prideda, kad prekybos tinklas turi savo kontrolės sistemą, kurią nuolat tobulina, jog klaidų būtų kuo mažiau. Tačiau apie elektronines etiketes ar „čipus“ įmontuotus į prekę, nesvarstoma.
„Vargu, ar tai išspręstų šią problemą, be to, pabrangintų pačią prekę, nes tokių sistemų įrengimas pareikalautų papildomų lėšų“, – nurodo jis. Jei nutinka tokia situacija, kuomet kainos nesutampa, pirkėjas moka nurodytą ant prekės sumą, kartais suteikiamos nuolaidos.
„Taip pat norėčiau (tarp kitko) pridurti, kad pirkėjai skundžiasi tik tuomet, kai kasoje įmušama kaina yra didesnė už nurodytą ant prekės. Jei atsitinka atvirkščiai – pirkėjai nesiskundžia“, – prideda D. Ryliškis.
Kainos kabinamos kitaip
Štai prekybos tinklas „Lidl“ primena, kad jų tinklo parduotuvėse kainos nurodomos virš konkrečios prekės, o ne po ja. Dėl to kartais kainą sumaišyti gali ir pats pirkėjas.
Visgi informuoja, kad jei pasitaikytų situacijų, kuomet kaina nurodyta skirtinga, nuostoliai pirkėjui yra atlyginami.
„Siekiame užkirsti kelią bet kokioms operatyvinėms klaidoms, kurios turėtų neigiamos įtakos kliento patirčiai. Mūsų darbuotojai atsakingai žiūri į savo darbą ir kruopščiai vykdo jiems pavestas užduotis. Pasitaikius situacijai, kai kaina pirkimo kvite nesutampa su nurodytąja kainolapyje, kompensuojame kliento patirtus nuostolius ir grąžiname permokėtą sumą.
Nuolat domimės galimomis naujovėmis ir sprendimais, kurie gali būti naudingi organizuojant mūsų veiklą, ir ieškome geriausiai atitinkančių mūsų prekybos sistemą bei pirkėjų lūkesčius“, – atsakė „Lidl Lietuva“ Komunikacijos vadovė Agnė Gaižauskienė.
Vargu, ar visiškai įmanoma išvengti klaidų
Apie tai, jog kainas tenka keisti periodiškai ir, nenuostabu, jog įsivelia žmogiškos klaidos, kalba ir „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento vadovas Jaunius Špakauskas. Pasak jo, statistiškai vienoje vidutinio dydžio „Maximoje“ per savaitę pakeičiamos beveik dviejų tūkstančių prekių kainos.
Informuoja, jog tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad kiekvieną antradienį pasirodo naujas „Maximos“ kaininis leidinys, kuriame vidutiniškai pateikiama apie 200 akcinių pasiūlymų.
„Tad mūsų darbuotojai jau kiekvieno pirmadienio vakare ar antradienio rytą iki parduotuvei dar atsidarant, keičia prekių kainas iš įprastų į akcines. Akcijai pasibaigus, darbuotojai daro atvirkštinį darbą – vėl pakeičia akcinę kainą reguliaria. Nesunku suskaičiuoti, jog vien dėl to kiekvieną savaitę pakeičiame apie 400 kainų etiketes kiekvienoje parduotuvėje.
Be to, savaitgaliais savo pirkėjams turime specialių pasiūlymų, tad kainas keisti tenka tik kelioms dienoms. Dar daugiau, neretai ta pati prekė išdėliojama net keliose parduotuvės vietose, ten kainų etiketes taip pat privalu pakeisti.
Taip pat keičiame kainas prekių, kurių galiojimas eina į pabaigą, ar kurias išimame iš asortimento tam, kad šias prekes parduotume pigiau ir jas greičiau galėtume pakeisti kitomis. Įsivaizduokite, jog vien greitai gendančios prekės sudaro apie 10 proc. mūsų asortimento, tad didesnės dalies šių prekių kainos laikas nuo laiko reguliariai kinta“, – komentuoja J. Špakauskas.
Būtent dėl tokių didžiulių darbo apimčių, teigiama, kad ir įsivelia žmogiškosios – netyčinės klaidos. Jos gali nutikti net ir atnaujinant kainas kasose ir elektroninėse svarstyklėse. „Nors tai atliekama kompiuterinės programos pagalba, kitoje ekrano pusėje programą vis tiek valdo žmogus“, – primena bendrovės atstovas.
Jis pabrėžia, kad tokių klaidų kaina bendrovės reputacijai – milžiniška.
„Kaip bendrovė imamės prevencinių priemonių – kainas parduotuvėse tikrina ne tik parduotuvių darbuotojai, bet ir mūsų vidiniai auditoriai–prekių kontrolieriai ir jei tik pastebime klaidą, be abejonės, nedelsiant ją ištaisome. Deja, visiškai išvengti klaidų, vargu, ar fiziškai yra įmanoma, nes šiame procese – itin daug rankų darbo“, – nurodo J. Špakauskas.
Prekybos tinklas „Maxima“ yra skaičiavęs, ar galėtų įsivesti elektronines kainų etiketes, tačiau nors pripažįstama, kad ši technologija kainų keitimo procesą galėtų palengvinti ir padaryti tikslesniu, ji yra per brangi. Įdiegiant tokią technologiją, jos kaštus reikėtų įtraukti į produkto kainą.
„Mūsų asortimente – per 60 tūkst. prekių, o mažmeninės prekybos rinkoje vienas svarbiausių faktorių pirkėjams renkantis prekę – jos kaina. Kita vertus, technologijos sparčiai tobulėja ir kas šiandien atrodo per brangu, jau netrukus gali būti visai nesunkiai prieinama. Juk kažkada ir mobiliaisiais telefonais Lietuvoje naudojosi vos vienas kitas žmogus. O dabar ne tik kiekvienas turi mobilųjį, bet neretai ir internetą, kuris yra vienas sparčiausių pasaulyje“, – svarsto J. Špakauskas.
Jeigu susiduriama su kainos neatitikimu, „Maximos“ pirkėjai gali kreiptis į tos parduotuvės, kurioje įsigijo prekę, darbuotojus, skambinti nemokama informacine linija arba rašyti el. paštu. Pirkėjui turi būti grąžinta už prekę permokėta suma, jo atsiprašoma ir kaip kompensacija padovanojamas dviejų eurų vertės čekis.
