Pranešime spaudai rašoma, kad atlikus gegužės mėnesio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų fiksavimą ir jį palyginus su sausio mėnesio krepšeliu matyti, kad pigiausių maisto produktų kainos kilo visose parduotuvėse, išskyrus internetinę parduotuvę „Barbora“.
Labiausiai pigiausių produktų krepšelis pabrango parduotuvėjė „Maxima“ – 5,05 euro, kas sudaro 10,25 proc., bei parduotuvėje „Iki“ – 4,63 euro kas sudaro 8,95 proc.. Atpigo „Barboroje“ – 2,83 proc..
Likusiose parduotuvėse „Rimi“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Aibė“ pigiausių prekių krepšelis brango nuo 90 centų iki 1,63 euro.
Nuo sausio pigiausių produktų krepšelyje labiausiai brango: bananai (13,7 proc.), obuoliai (23,7 proc.), pomidorai (13,6 proc.), karštai rūkyta kiaulienos nugarinė be kaulo, I rūšis (8,8 proc.), juodas šokoladas (8,2 proc.), duona (3,7 proc.) ir alkoholio prekės: alus (41,8 proc.), degtinė (19,3 proc.).
Labiausiai atpigo: biri juoda arbata (32,1 proc.), saulėgražų aliejus (18,5 proc.), jogurtas (15,7 proc.).
„Lyginant gegužės mėnesio kainas su balandžiu visuose prekybos centruose, išskyrus „Maxima“ ir „Aibė“, pigiausių maisto produktų kainos sumažėjo. Statistika rodo, kad pigusių pozicijų buvo daugiau, nei brangusių.
Sudarius Pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio reitingą matome pasikeitimus pozicijose. Gegužę pigiausias krepšelis ir pirma reitingo vieta atiteko parduotuvei „Norfa“, kuri pakilo 2 pozicijomis. Reitingo gale – parduotuvė „Lidl“, kurios pigiausių maisto prekių krepšelį, jau ne pirmą mėnesį iš eilės, labiausiai brangina dvi pozicijos: pigiausias jogurtas (2 proc.) ir pigiausia šaldyta jūros lydekos file be odos. Šių produktų kainos parduotuvėje „Lidl“ beveik dvigubai didesnės nei kitose parduotuvėse“, - rašoma pranešime.
Nurodoma, kad Pricer.lt populiarių maisto ženklų krepšelis gegužės mėnesį keitėsi daugiau, nei pigiausių maisto produktų. Palyginus su balandžio mėnesiu, kainos augo parduotuvėse „Maxima“, „Iki“, „Aibė“ ir „Barbora“, krito – „Rimi“ ir „Norfa“.
„Analizuojant pigiausias ir brangiausias krepšelio prekes matome, kad visose parduotuvėse, išskyrus „Rimi“, daugiau pozicijų brango nei pigo.
Sudarius populiarių maisto ženklų reitingą, pirmose pozicijose matome parduotuves „Aibė“ ir „Norfa“, kur tyrimo metu populiarūs maisto produktai kainavo mažiausiai. Mažos kainos garantiją žadanti „Maxima“ liko penkta, o „Iki“ – paskutinėje šeštoje vietoje. Parduotuvėje „Lidl“ šį mėnesį, nei vienos tyrimo krepšelio prekės rasti nepavyko“, - konstatuoja portalo atstovai.
Lyginti kainas – sveikintina iniciatyva, tačiau gali būti klaidinga
Jau anksčiau į šio portalo kainų palyginimus atsakė Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius. Pasak jo, visos iniciatyvos, padėsiančios vartotojams pasirinkti, yra sveikintinos, tačiau labai svarbu, kad gyventojai neliktų suklaidinti.
„Kalbant apie pricer.lt atliekamus prekių krepšelių kainų palyginimus, vartotojo klaidinimo riziką įžvelgiu. Pricer.lt pateikiamos kainos neatitinka realiu laiku esančių kainų parduotuvėse. Prekybos tinklai kainas gali keisti net po kelis kartus per dieną, o čia pateikiami istoriniai duomenys.
Jei patys prekybininkai nebendradarbiauja su šia platforma, jos atstovai negali užtikrinti, kad duomenys būtų tokie, kokie yra iš tiesų, o gyventojai priima sprendimus, kur apsipirkti, remdamiesi jau galimai neaktualiomis kainomis. Tokia situacija gali būti pavojinga ir pačiai mažmeninei rinkai, kai iškraipoma konkurencija, o labiausiai gali nukentėti vartotojas, galvodamas, kad kažkurioje parduotuvėje yra pigiau, tačiau kainos joje iš tiesų jau pasikeitusios“, - teigia jis.
L. Vilimo nuomone, tokiais dalykais negalima piktnaudžiauti, todėl patys vartotojai turėtų labai atsargiai vertinti atsitiktinius tyrimus, kuriuos atlieka ne profesionalios rinkos tyrimo bendrovės.
„Vartotojas turi suprasti, kad tokie tyrimai nėra tikslūs, duomenys yra retrospektyvūs, ir tokie tyrimai tikrai neturi nulemti pirkėjo pasirinkimo. Kadangi pricer.lt negali sekundžių tikslumu pasakyti, kaip keičiasi kainos prekybos vietose, tokie tyrimai gali suklaidinti vartotoją. Tyrimus, kaip, kada ir kiek keičiasi prekių kainos, atlieka autoritetingos pasaulinio lygio bendrovės, kuriems duomenis teikia patys prekybininkai. Būtent pagal tokius tyrimus ir gali vykti kainų lygio matavimai žiūrint retrospektyviai, bet šios platformos atveju matau, kad norima apžvelgti kainų kitimo tendenciją ir daryti įtaką vartotojo pasirinkimui, tačiau naudojama metodologija to neleidžia padaryti tiksliai“, - savo nuomone pasidalina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.
Tuo tarpu Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas kelia klausimą, ar tokie L. Vilimo teiginiai yra objektyvūs.
„Pagal Jūsų logiką nereikalingi nei LR Statistikos departamentas, nei apklausos, nei rinkos tyrimai. AC Nielsen kompanijos renkamą informaciją (nors ji nėra sekundžių tikslumo ir yra retrospektyvi) naudoja ir gamintojai, ir prekybos tinklai. O eilinius pirkėjus Jūs, p. Vilimai, norite palikti be informacijos?“, - savo nuomonę pateikia A. Vizickas.
Anot jo, iš techninės Pricer.lt platformos pusės, nėra jokių kliūčių apdoroti visą prekybos tinklų prekių ir jų kainų informaciją on-line režimu. „Sekundžių tikslumu, jei prekybos tinklams tai bus reikalinga“, - pabrėžia jis.
