2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse.
Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas. Analizuojant duomenis prekių kainos palygintos su metų pradžioje užfiksuotomis tokių pačių produktų kainomis. Kainos fiksuotos balandžio 24 dieną, Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, „Aibė“, „Prisma“, bei internetinėje parduotuvėje „Barbora“.
Tyrimo išvadose teigiama, kad balandį, palyginus su kovu, pigiausių prekių krepšelis pabrango visose parduotuvėse. Labiausiai pabrango - reklaminę „Mažos kainos garantijos“ akciją paskelbusioje parduotuvėje „Maxima“.
Palyginus su sausio mėnesiu, pigiausi produktai labiausiai brango parduotuvėse „Iki“ ir „Maxima“, labiausiai atpigo - parduotuvėje „Prisma“.
„Pigiausių produktų reitingas rodo, kad nuo metų pradžios reitingo pozicijas labiausiai gerino tikrai ne tos parduotuvės, kurios garsiausiai šaukia apie „kasdien mažinamas kainas“, arba yra tituluojamos pigiausiomis.
Įspūdingiausi pigiausių produktų kainų šuoliai (palyginus su sausio mėnesiu): parduotuvėje „Lidl“ – juoda duona be priedų pabrango 94,8%, parduotuvėse „Maxima“ ir „Barbora“ - pomidorai brango 87%, „Norfoje“ – 79%, o Prismoje – 47%, parduotuvėje „Iki“ - labiausiai pabrango bananai (+83,1%), „Aibėje“ – malta skrudinta kava (+73,6%), o „Rimi“ – pigiausiais šviesus lietuviškas alus (+60,6%)“, - rašoma pranešime spaudai.
Renata Dantė, bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė komentuoja, kad pricer.lt pirkinių krepšelio lyginimo metodologija yra nekorektiška ir klaidinanti, nes prekių krepšelio vertė skaičiuojama sudedant ir įprastas kainas, ir akcijas, kurios yra kone kas savaitę atnaujinamos.
„Jei kainų lygis Lietuvoje būtų nustatomas remiantis tokiomis klaidingomis įžvalgomis ir metodologija, visa Lietuvos mažmeninė rinka atrodytų kaip riedanti amerikietiškais infliacijos ir defliacijos kalneliais – vieną mėnesį produkto kaina kritusi 50 proc.., kitą mėnesį pakilusi beveik 100 proc. Akivaizdu, kad tokių drastiškų kainų svyravimų Lietuvoje nebūna, tai neatspindi ir kasdienės pirkėjų realybės. Būtent dėl šios priežasties užsienio šalyse lyginamos tik įprastos produktų kainos, atmetant nuolaidų akcijų įtaką.
Siekdama ne tik užtikrinti mažas kasdienes prekių kainas, bet ir palengvinti apsipirkimą pirkėjams „Maxima“ dar vasarį pradėjo „Mažų kainų garantijos“ kampaniją, o prieš Velykas startavo ir antrasis kampanijos etapas „Mažų kainų garantija. Patikrinta Lenkijoje“. Jos tikslas užtikrinti, jog daugiau nei 1 000 perkamiausių produktų „Maximos“ tinkle kainuotų ne daugiau arba netgi mažiau nei kituose didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose, o dalies produktų kainos būtų tokios pat mažos kaip Suvalkų (Lenkija) prekybos tinkluose, pavyzdžiui, „Kaufland“, „Biedronka“ ir kt.“, - rašoma „Maximos“ pranešime.
Išvadose konstatuojama, kad balandžio mėnesį Pricer.lt populiarių maisto ženklų krepšelis pigiausiai kainavo parduotuvėje „Aibė“, brangiausiai „Rimi“,o populiarūs ženklai nuo vasario labiausiai pabrango parduotuvėje „Norfa“, Prisma“ ir „Rimi“, labiausiai atpigo „Aibėje“.
„Nuo vasario įspūdingiausiai pabrango juodasis šokoladas „Karūna“ parduotuvėje „Norfa“ (43,8 %), pomidorų sultys „Elmenhorster“ parduotuvėje „Prisma“ (43,4%) ir kava „ Jacobs Kronung“ parduotuvėje „Rimi“ (43%)“, - rašoma išvadose.
Lyginti kainas – sveikintina iniciatyva, tačiau gali būti klaidinga
Į pasirodžiusių kainų tyrimą reagavo ir Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius. Pasak jo, visos iniciatyvos, padėdančios vartotojams pasirinkti, yra sveikintinos, tačiau labai svarbu, kad gyventojai neliktų suklaidinti.
„Kalbant apie pricer.lt atliekamus prekių krepšelių kainų palyginimus, vartotojo klaidinimo riziką įžvelgiu. Pricer.lt pateikiamos kainos neatitinka realiu laiku esančių kainų parduotuvėse. Prekybos tinklai kainas gali keisti net po kelis kartus per dieną, o čia pateikiami istoriniai duomenys.
Jei patys prekybininkai nebendradarbiauja su šia platforma, jos atstovai negali užtikrinti, kad duomenys būtų tokie, kokie yra iš tiesų, o gyventojai priima sprendimus, kur apsipirkti, remdamiesi jau galimai neaktualiomis kainomis. Tokia situacija gali būti pavojinga ir pačiai mažmeninei rinkai, kai iškraipoma konkurencija, o labiausiai gali nukentėti vartotojas, galvodamas, kad kažkurioje parduotuvėje yra pigiau, tačiau kainos joje iš tiesų jau pasikeitusios“, - teigia jis.
L. Vilimo nuomone, tokiais dalykais negalima piktnaudžiauti, todėl patys vartotojai turėtų labai atsargiai vertinti atsitiktinius tyrimus, kuriuos atlieka ne profesionalios rinkos tyrimo bendrovės.
„Vartotojas turi suprasti, kad tokie tyrimai nėra tikslūs, duomenys yra retrospektyvūs, ir tokie tyrimai tikrai neturi nulemti pirkėjo pasirinkimo.
Kadangi pricer.lt negali sekundžių tikslumu pasakyti, kaip keičiasi kainos prekybos vietose, tokie tyrimai gali suklaidinti vartotoją. Tyrimus, kaip, kada ir kiek keičiasi prekių kainos, atlieka autoritetingos pasaulinio lygio bendrovės, kuriems duomenis teikia patys prekybininkai. Būtent pagal tokius tyrimus ir gali vykti kainų lygio matavimai žiūrint retrospektyviai, bet šios platformos atveju matau, kad norima apžvelgti kainų kitimo tendenciją ir daryti įtaką vartotojo pasirinkimui, tačiau naudojama metodologija to neleidžia padaryti tiksliai“, - savo nuomone pasidalina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.
