Didėjant gyventojų emigracijai darbdaviai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų – vis sunkiau. Tad dėl darbuotojų kovojantys mažmeninės prekybos tinklai taip pat siūlo įvairias paskatos priemones. Tačiau – skirtingas.
Startavo su nauja sistema
Štai „Maxima LT“ prekybos tinklas balandį startavo su nauja atnaujinta motyvacinę sistema, prie kurios kūrimo, atstovų teigimu, prisidėjo patys darbuotojai.
Personalo departamento vadovė Giedrė Užubalė teigė, kad nuo šiol visi parduotuvių darbuotojai – kasininkai, salės darbuotojai, krovėjai, valytojai, ir parduotuvių administracijos darbuotojai prie fiksuoto ar valandinio atlygio turi galimybę užsidirbti papildomai. Planuojama, kad naujoji sistema padės stiprinti komandiškumo dvasią parduotuvėse, motyvuos siekti bendro tikslo ir gauti papildomos naudos, priklausomai nuo pasiektų rezultatų.
„Esminis tikslas, kurio įgyvendinimas yra sekamas, yra parduotuvės apyvarta. Priklausomai nuo pasiektos ar viršytos apyvartos, skiriama 3 lygių papildoma kintama atlygio dalis. Papildomai bus skatinamos ir apyvartos planus visiškai įgyvendinusios parduotuvių komandos, ir tos, kurios iki plano įgyvendinimo pritrūko nedaug.
Kad darbuotojai galėtų stebėti, kaip sekasi įgyvendinti tikslus jų parduotuvės komandai, atnaujinta informacija apie praėjusios dienos ir viso mėnesio jų parduotuvės rezultatus kiekvieną dieną yra skelbiama skelbimų lentoje“, – rašoma įmonės atsakymuose.
Tikslesnių motyvavimo sistemos detalių ir konkretesnių skaičių neatskleidžiama, nes jos – konfidencialios.
Gali užsidirbti dvigubai daugiau
Daug atviriau konkrečius skaičius atskleidžia „Norfos“ prekybos tinklas. Atstovas spaudai Darius Ryliškis komentuoja, kad įmonės atlyginimų politika skiriasi nuo konkurentų, tad ir vidutinis užmokestis didesnis. Be to, atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialius kriterijus – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas.
„Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartų, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Pardavimai – tuo pačiu ir alga – taip pat priklauso nuo aptarnavimo kokybės.
Parduotuvės direktoriaus/ės atlyginimas priklauso nuo parduotuvės apyvartos, taip pat nuo kas mėnesį vykstančių direktorių vertinimų, kuriuos vykdo aukštesnieji administracijos vadovai.
Pavyzdžiui, šiemet esame skelbę (ir pateikę įrodymus– algalapių išrašus), kad šiuo metu sandėlių darbuotojai vidutiniškai uždirba apie 800 eurų , o patys darbščiausi – net 1,7 tūkst. Eurų („į rankas“)“, – patikino jis.
Konkrečiau skaičiais dalinasi ir „Lidl“ prekybos tinklas. Anot komunikacijos vadovės Agnės Gaižauskienės, be piniginių premijų darbuotojams suteikiama galimybė tobulėti ir kilti karjeros laiptais, skiriamos privalomos pertraukos.
„Pradedantys pardavėjai pirmaisiais metais „Lidl“ parduotuvėse uždirba nuo 3,33 Eur per valandą prieš mokesčius. Darbo užmokestis Vilniuje siekia 3,48 Eur per valandą prieš mokesčius. Darbo sutartyje taip pat numatytas kasmetinis atlyginimo augimas. Bendrovėje įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema, kuri užtikrina, kad tiek darbo, tiek pertraukų, kurios yra privalomos, laikas būtų skaičiuojamas preciziškai, o už kiekvieną viršvalandžių minutę būtų atlyginta. Darbuotojai yra vertinami tiek individualiai, tiek kaip komanda, priklausomai nuo veiklos srities ir pobūdžio“, – sakė A. Gaižauskienė.
Bei priminė, kad už itin intensyvų darbą įmonė 2016 m. rugsėjį kolektyvui išmokėjo iš viso 415 000 eurų premijų, o 2016 m. spalį į darbuotojų sąskaitas pervedė ir tiksliai suskaičiuotą atlyginimą už viršvalandžius parduotuvių atidarymo metu – iš viso 360 000 eurų su mokesčiais.
UAB „Lidl Lietuva“ investicijos į darbuotojų atlyginimus, jų kvalifikacijos kėlimą, ilgalaikius mokymus užsienyje per pastaruosius trejus metus sudarė 18 mln.
Šalia fiksuoto atlyginimo – premijos, arba nemokamas maitinimas ir nuolaidos
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pasakojo, kad kiekvienam iš padalinių ar parduotuvėms yra iškeliami konkretūs tikslai, kurių siekimas yra periodiškai įvertinamas. Tokiu būdu įmonė gali siekti bendrų tikslų ir geriau planuoti savo veiklą.
„Žmonės mūsų įmonėje dirba pakankamai skirtingą darbą, tačiau tiek parduotuvės darbuotojo, tiek administracijoje dirbančio vadovo indėlis įmonei yra svarbus ir nuolat vertinamas. Dėl minėtų skirtumų prekybos tinkle veikia kelios skirtingos darbuotojų skatinimo sistemos.
Padaliniui ar komandai pasiekus iškeltą tikslą, darbuotojams šalia fiksuoto atlygio yra mokamos premijos, taigi atlyginimai kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, yra skirtingi. Gauti didesnį atlygį galimybę turi kiekvienas parduotuvės darbuotojas“, – rašoma atsakyme spaudai.
Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad nepiniginio motyvavimo dalis yra daug įvairesnė ir itin svarbi darbuotojams.
„Piniginės priemonės yra priedai už veiklos rezultatus, taip pat mūsų socialinės politikos dalis (pvz., išmoka gimus vaikui). Nepiniginio motyvavo pagalba, mes norime sukurti ilgalaikius santykius su mūsų darbuotojais, tad turime visą sąrašą priemonių – nuolat įvertiname geriausius savo darbuotojus, parduotuvių darbuotojai yra nemokamai maitinami, turime stiprią mokymų programą (ir manome, kad ji yra išskirtinė mažmeninės prekybos sektoriuje), kurioje dalyvauja visi mūsų darbuotojai. Taip pat, žinoma, komandiniai renginiai, šventės, sveikatos draudimas, papildomos naudos su „Mano RIMI“ kortele, lanksti, draugiška darbo aplinka, sukuriame galimybes įgyvendinti savo projektus, idėjas, mokytis, mokyti“, – komentavo G. Bielskytė.
Gauti didesnį atlyginimą šiame prekybos tinkle galima pasikėlus kvalifikaciją ar pakeitus poziciją. Tačiau yra ne vien fiksuotas atlyginimas.
„Nėra būtina pakeisti savo poziciją, kad gautum didesnį darbo atlygį. Bet atkreipiu dėmesį, skirtingoms darbuotojų grupėms taikomos skirtingos motyvacinės sistemos. Tikslių skaičių dėl kintamos dalies negaliu atskleisti, tačiau ji gali sudaryti apie 14 proc. parduotuvės darbuotojo atlyginimo.
Atkreipiu dėmesį, kad mūsų įmonėje jau keletą metų atlygis priklauso ir nuo parduotuvės veiklos rezultatų“, – teigė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė.
Svarbiausia – piniginės priemonės, tačiau nemaža dalis jų nesulaukia
Visgi patys Lietuvos gyventojai apklausose dažniausiai nurodo, kad priimtiniausia jiems paskata pinigai.
Taip nurodo ir „CV Market“ komunikacijos vadovė Raimonda Tatarėlytė.
„2013 metais klausėme, jei ne pinigai būtų esminė paskata, tai kas tada? Pirmoje vietoje atsidūrė (virš 46% visų apklaustųjų) lankstus darbo grafikas. Antroje vietoje suteiktas automobilis, vėliau įvairūs darbuotojų draudimai, kolektyvinės šventės ir pan. Kai panašų tyrimą atlikome 2016 metais – be pinigų į viršų pakilo sveikatinimo paslaugos, puikus kolektyvas ir tik vėliau buvo minimi automobiliai bei lankstus grafikas, darbas iš namų“, – pasakoja ji.
Visgi nors motyvacinė sistema turėtų būti ne naujiena, apklausos rodo, kad tikrai dar ne visos Lietuvos įmonės ją turi.
„Praėjusių metų gale aiškinomės, ar įmonės kaip nors atsidėkoja lojaliems darbuotojams – ar jie kaip nors papildomai motyvuojami ir išsiaiškinome įdomų dalyką, kad net 63% visų apklaustųjų absoliučiai nieko papildomo negavo.
Tik labai nedidelė grupė žmonių paminėjo papildomas paskatas, tokias kaip piniginius priedus, premijas, kelias apmokamas atostogų dienas ar kitokias nepinigines lengvatas. Taip pat šiemet darėme kitą apklausą ir aiškinomės ar už pernai metus žmonės kaip nors buvo paskatinti už gerus rezultatus. Tyrimo rezultatai buvo tokie, kad 45% apklaustųjų nieko negavo, nors ir įmonės rezultatai buvo geri“, – konstatavo R. Tatarėlytė.
Iš pokalbių su Lietuvos patraukliausiai darbdaviais „CV Market“ nustatė, kad dažniausiai Lietuvoje įmonės siūlo sveikatinimo paslaugas, galimybę dirbti lanksčiu grafiku – nuotoliu būdu, įmonės transportą.
„Yra ir ypatingesniu variantų, kuomet įmonėje yra ir vaikų darželis darbuotojų vaikams, ypatingai patrauklus ir ergonomiškas biuras, žaidimų ar poilsio kambariai, sporto salės. Kadangi visos įmonės, patekusios į topą visgi turi kažkokių papildomų motyvacinių sistemų, galime daryti išvadą, kad tokios įmonės patrauklios. Taip pat pastebime, kad į skelbimus, kur nurodomi papildomi priedai ar motyvaciniai paketai, žmonės kandidatuoja intensyviau“, – teigė ji.
Grįžtant prie maisto prekių parduotuvių siūlomų paskatų, mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas nurodo, kad tokios motyvacinės sistemos didesnę įtaką gali turėti specializuotai mažmeninei prekybai.
„Specializuotai mažmeninei prekybai tai gali ir turi daug įtakos, kadangi daugiau dėmesio klientui skiriama. O šiuo atveju savitarnos parduotuvėse, jų įtaka bus daug mažesnė, dėl dingstančio žmogiškojo faktoriaus. Savitarnos parduotuvėse patys renkamės kaip klientai prekes, o specializuotuose, pavyzdžiui, sveikų produktų parduotuvėje, reikalinga konsultacija klientui. Tai ten motyvacijos klausimas labai svarbus.
Motyvacinė sistema labiau darbuotojų pritraukimui, efektyviam darbui ir darbuotojų išlaikymui skirta“, – teigė jis.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinis bruto atlyginimas kovo mėnesį „Maximoje“ buvo 554.72 Eur, „Norfoje“ – 618.72 Eur, „Lidl‘e“ – 776.41 Eur, „Rimi“ – 580.68 Eur, „Iki“ – 566.88 Eur.
