Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje. Pasak S. Skvernelio, siūloma palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, taip pat mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką, ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.
Ramūno Karbauskio teigimu, prekybos centrų darbo laiko ribojimas savaitgalį paskatintų mažesnių parduotuvių steigimąsi.
„Jei turėtumėme tuos pačius mechanizmus, kuriuos galėtumėme naudoti maisto kainoms reguliuoti, tikrai tai padarytumėme, bet ten yra truputį kitaip, maisto kainos taip nesireguliuoja, mes greit sulauktume sankcijų iš Europos Sąjungos. Bet kai kurias priemones mes galime ir viena priemonių – pakeisti darbo tvarką ir uždrausti prekybos centrams dirbti savaitgalį“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Smulkieji pasiūlymų nauda netiki
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Gintaris Stoškus naujienų portalui tv3.lt teigia, kad draudimas prekybos centrams dirbti sekmadieniais nei padidins konkurenciją, nei kainas sumažins. Paprasčiausiai žmonės apsipirks iš anksto pas didžiuosius. O mažieji prekybininkai jau ir taip priversti trumpinti darbo laiką, dėl draudimo prekiauti alkoholio po 20 val. ar 15 val. sekmadieniais.
„Nemaža dalis mažų parduotuvių dabar jau sutrumpinusios darbo laiką, kada baigiasi prekybos alkoholiu darbo laikas, nes lankytojų srautas sumažėja. Ir ne dėl to sumažėja, kad tiesiog žmogus eitų vien alkoholį pirkti. Tokia nuostata žmogaus, kad tuo pačiu gal reikės ir alkoholio nusipirksiu. Turgus daug kur sekmadieniais nedirba. Jei kalba apie darbo laiko ribojimą šeštadieniais, ką užsienio šalys daro, iki 12 ar 13 val. didiesiems prekybos centrams, tokia paskata gal ir veiktų. Bet darbo laiko ribojimas dabar daugiau su darbuotojų darbo sąlygų gerinimu susijęs, nes kainų iš esmės tai nesumažins.
Aš pats prekybininkas turintis nedidelis parduotuves. Tas pirkimas sekmadienį pats mažiausias, net ir prekybos centruose“, – įsitikinęs Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas G. Stoškus.
tv3.lt jis pranešė, kad šiuo metu jurbarkiečiai verslininkai pateikė pasiūlymus Ūkio ministrui, premjerui ir Seimo pirmininkui, kaip reikėtų padėti smulkiesiems prekybininkams konkuruoti. Pasak jo, palaikymas bus ir iš Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. Vienas iš siūlymų, susijęs su perkamu iš gamintojų produkcijos kiekiu ir kaina.
„Mano patirtimi, tai ką matome prekybos centruose, akcijas 30–50 proc., tai tokia turėtų būti tikra kaina, nes visa kita viršpilnis. Maržų reguliuoti nereikia. Tačiau mažmeninės prekybos įmonių veiksmų draudimo įstatyme reikėtų kai kurias nuostatas pareguliuoti.
Pasiūlėme įvesti punktą, kad gamintojas ir importuotojas, kuris pasiūlo produktą mažiausia kaina bent vienam rinkos dalyviui, jis privalėtų ta pačia kaina ir kitiems rinkos dalyviams tiekti. Nes dabar prekybos centras yra išsireikalavęs iš gamintojo ar importuotojo, kad produkto kaina būtų susieta su perkamu kiekiu. Ir nė viena maža parduotuvė nepaims tokio priekių kiekio, kaip didelis prekybos centras. Jie turi atskirus logistikos sandėlius, atveža prekes ir turi dideles nuolaidas“, – komentuoja G. Stoškus.
Turgeliai neparūpins pakankamai prekių ištisus metus
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė abejoja, ar naujasis svarstomas draudimas padėtų ūkininkams dirbantiems turgeliuose. Pasak jos, jau yra susiformavęs žmonių įprotis važiuoti į didžiuosius prekybos centrus savaitgaliais, nes kartais per darbo savaitę nebūna laiko, kada kitą dieną apsipirkti.
„Jei bus prekybos centrai uždaryti, nemanau, kad ūkininkams bus didelė paspirtis. Situacija ta, kad turguose dabar, kai įvedė kasos aparatus, tai turgai nyksta. Šiauliuose turgus buvo didžiulis, daug prekeivių, o dabar susitraukę iki vienos patalpos ir tai žmonės dirba vos kelias dienas per savaitę. Nežinau, ar tai ką nors išgelbės“, – mano D. Šateikienė.
Ji tikina, kad valdžia ūkininkams parduoti savo produkciją galėtų padėti kitais būdais. Pavyzdžiui, užtikrinant kad lenkiška produkcija nedempinguotų lietuviškos. Mat, pasak jos, nors ir šiemet dėl sausros išaugo morkų savikainai, ūkininkai priversti prekybos centrams produkciją atiduoti už ankstesnę kainą. Tad ūkininkai patys daugiau negaus, o ar prekybos centrai tuo prisidengę nepakels kainos, D. Šateikienė nesiima vertinti.
„Mes prekybos centrų kainų politikai įtakos neturime. Yra, tarkime, produkcijos trūkumas, kaip morkų, visoje Europoje jų nėra, savikaina jų tikrai didelė ūkininkams šiemet, nes morkas ir ankstyvą produkciją tik laistant buvo galima užauginti, lygiai taip pat vėlyvą produkciją, tai jos kaina dar labiau išaugs iki nuėmimo. (...) Nežinau, kiek dabar prekybos centre morkos, bet iš mūsų perka po 35 centus už kilogramą.
Tai jei prekybininkai nesiderintų prie lenkiškos produkcijos, kurie turi visai kitokią politiką, o supirkinėtų normaliomis realiomis kainomis lietuvišką produkciją, tai čia būtų didesnė nauda nei uždaryti sekmadieniais“, – savo nuomonę tv3.lt pateikė D. Šateikienė.
Pasak jos, toli dairytis pavyzdžių nereikia. Štai Suomijoje prekybos centrai neįsiveža kitų šalių daržovių, kol neparduoda savo produkcijos.
„Kad viską drausim, nereiškia dar, ar pasieksim tuos normalius rezultatus. Pavyzdys su alkoholio prekyba, pervažiuoji sieną su Lenkija ir stovi „Vynoteka“. Reikia daug stebėjimų, skaičiavimų įvertinant pliusus ir minusus, negali pasakyti čiukšt ir uždarysiu, viskas susiję. Ar ūkininkai turgeliuose padengs viską, ką savaitgaliais suprekiauja prekybos centrai? Turi būti kažkoks protingas sprendimas būti. Čia manyčiau daugiau populistinis sprendimas nei paremtas ekonominiu skaičiavimu“, – sako D. Šateikienė.
Pasak jos, net jei ir padidėtų srautai pas ūkininkus turguose, gali suklestėti lenkiškos produkcijos įsivežimas. Paprasčiausiai dėl to, kad atsirastų spaudimas visada turėti didelį kiekį prekių. O turguose, anot D. Šateikienės, ir toliau prekė būtų pristatinėjama, kaip lietuviška.
Investuotojų forumas: gali mažėti atlyginimai
Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimais pasidalino ir Investuotojų forumas. Pasak forumo, prekybos centrų darbo ribojimas sekmadieniais reikštų septintadaliu sumažintą darbo laiką, tad tiek atlyginimai, tiek darbo vietų skaičius nepadidėtų, o gali tik sumažėti.
„Kalbama apie smulkųjį verslą, bet jam augti ir klestėti reikia daugiau klientų, tad dažniausiai strategiškai toks verslas kuriasi prie traukos centrų, užtikrinančių žmonių srautus, taip – tų pačių prekybos centrų ir juose. Pavyzdžiui, parduotuvėlės, kuriose randate kavą, mėsą, kepinius, saldainius, vaisius, ekologiškas prekės.
O jeigu siekiama atgaivinti mažas parduotuvėles, kuriose yra VISKO ir kuriose kaip vaistinėje turi pardavėjo prašyti kokios dešros ir kokio pieno nori. Čia nėra smulkusis verslas, čia – praeities verslas“, – rašoma Investuotojų forumo įraše.
Konkrečios priemonės – rugsėjį
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad S. Skvernelis pranešė, jog konkrečius pasiūlymus Vyriausybė turėtų parengti rugsėjo mėnesį, juos taip pat ketinama aptarti ir su asocijuotomis verslo struktūromis.
Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, kad nuo 2019 metų didieji prekybos centrai nedirbtų per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.
Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.
